Kovo mėnesį pasirodęs keturių dalių „Netflix“ serialas „Paauglystė“ (angl. Adolescence, rež. Philipas Barantini) netruko sulaukti milžiniško populiarumo. Serialas „Paauglystė“ atvėrė diskusiją apie nesuprantamą šiuolaikinio jaunimo socialinių tinklų kalbą ir riziką nepastebėti pavojaus signalų. Vos pasirodęs viešojoje erdvėje serialas sulaukė milžiniško populiarumo tarp pedagogų, psichologų ir paauglius auginančių tėvų. „Paauglystė“ tėvams atvėrė nežinomus klodus. Jie nemanė, kad yra tokios spragos, bet pamatę serialą suprato, jog yra tam tikras atotrūkis. Taip pat atsiskleidė reali grėsmė patyčių, kurias paaugliai patiria internete. Juk mes, tėvai, dėl to nerimaujame. Kartais prieinama net iki radikalių grupuočių, o tai tėvai ne visada gali pastebėti, nes tai slepiama. Ar netgi prie nusikalstamų veiklų, kurios seriale buvo pagrindinė linija. Džiugu, kad serialas paskatino globalią diskusiją tarp tėvų, vaikų, mokyklų, politikų.
Socialinių tinklų kalba ir jos ypatumai
Rež. Pagrindinė serialo ašis - suaugusiesiems ne iki galo pažįstamas socialinių tinklų pasaulis: žargonas, memai, skirtingų spalvų ir reikšmių jausmaženkliai. Kaip visa tai suprasti tėvams? Poreikis parengti skaitmeninio žargono žodynėlį kilo iš mano pačios patirties: ne visada suprasdavau, ką dukra kalba su draugėmis. Suvokiau, kad tai yra didžiulė spraga, nes negalėjau iki galo suprasti, apie ką kalbama, o kartais net ir nesuprasdama žodžių galėdavau nujausti, kad kontekstas yra blogas. Tarp suaugusiųjų ir paauglių egzistuoja tam tikra nematoma siena. Tai susiję ne su karta, ne amžiumi, o būtent su kalba - jie kalba reikšmėmis. Šiandienos paauglys dažnai nepasako, kad jaučiasi nesaugiai, jis paprasčiausiai išsiunčia emoji grandinę, kurioje kaukolė gali reikšti juoką, o apversta šypsena - sarkazmą. Suaugęs žmogus gali manyti, kad ši karta nemoka kalbėti, tačiau realybė visai kitokia. Ši karta kalba labai giliai, tik ne mūsų žodžiais.
Memais paauglių kultūroje dalijamasi ne todėl, kad jie juokingi, o todėl, kad jie labai tikslūs. Būtent emocinė kalba yra būdas komunikuoti, kai verbalinė išraiška dar ne iki galo išmokta, o vidinis pasaulis - sudėtingas. Suaugęs žmogus gali manyti, kad ši karta nemoka kalbėti, tačiau realybė visai kitokia. Ši karta kalba labai giliai, tik ne mūsų žodžiais. Tai turbūt nėra tik Z ar alfa kartų išskirtinumas? Taip, bet ar turime tam pasiduoti, ar galime būti ta karta, kuri stengiasi suprasti savo vaikus? Esmė ta, jog vaikai nuo tėvų atitrūksta ne todėl, kad nebenori ryšio, o todėl, kad ryšys bandomas kurti netinkamais būdais. Tėvai dažnai atstumia vaikus klausimais, kodėl šie tiek laiko leidžia prie telefono. Dažnai tai skamba ne kaip klausimas, o kaip kaltinimas. Kartais užtenka kelių paprastų klausimų, pavyzdžiui: „Kokį įdomų video šiandien radai internete?“ Turime parodyti, kad mums įdomu ir svarbu žinoti, kuo gyvena mūsų vaikai. Vis dar nežinau, ar tėvai visada nori suprasti vaikus, ar kartais lengviau užsidaryti savo darbuose ir sakyti „nieko nesuprantu“. Viskas prasideda nuo tėvų noro dalyvauti, pasiryžimo skirti vaikams laiko, o ne tik įbrukti telefoną į rankas.
Socialinių tinklų pavojai ir saugumo priemonės
Vaikams noras būti matomiems ir priklausyti tam tikrai grupei yra pats svarbiausias, o socialiniai tinklai tuo pasinaudoja. Deja, jie yra ne neutralūs, o sukurti tam, kad išlaikytų vaikų dėmesį kuo ilgiau, tad didžiausias pavojus slypi algoritminėje psichologijoje. Sistema išmoko, kad žmogaus nerimas generuoja ilgesnį dėmesio laiką, todėl jis mato turinį, kuris nerimą didina. Taip yra ne todėl, kad vaikas silpnas, bet todėl, kad algoritmas psichologiškai išnaudoja jo silpnumo momentus. Tai grėsmė ne tik vaikui, bet ir besiformuojančiai jo asmenybei. Kita problema yra įvairūs įsilaužimai ir socialinė inžinerija - būdas manipuliuoti, išgauti tam tikrą informaciją ar netgi įsilaužti į vaikų paskyras, kuriose gali būti jautrios informacijos, vėliau galinčios tapti šantažo priemone. Vaikas gali sulaukti asmeninės žinutės iš jam žinomo autoritetingo influencerio. Be abejo, pirma emocinė vaiko reakcija bus susijaudinimas, kad sulaukė dėmesio, ir vadovaudamasis emocijomis jis gali atskleisti svarbią savo informaciją - prisijungimo duomenis - arba paspausti nuorodą ir tokiu būdu būti apgautas internetinių sukčių. Kibernetinio saugumo specialistė Agnė Turskienė.
Jeigu įdomus mano patarimas, kad ir kaip tai nepatiktų vaikams, siūlyčiau tėvams susikurti paskyras toje pačioje platformoje, kurioje yra jūsų vaikas. Užsiminėte apie netikrus profilius, kuriais naudojasi tariamos įžymybės, siekdamos pasipelnyti. Pradėkime nuo to, kad tokiose situacijose pakimba ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Pagrindinis patarimas - jeigu žinutė, kurią gaunate, atrodo per gera, kad būtų tiesa, turėtų iš karto įsijungti saugiklis. Taip pat jeigu žinutėje skatinama skubėti, prašoma pateikti asmens duomenis. Kitas patarimas - niekada iš vidinių žinučių nespauskite nuorodų. Jeigu gaunate tokią, geriausia tiesiogiai atsiversti tą platformą ir ten ieškoti informacijos. Svarbiausia ne pasitikėti, o tikrinti. Jeigu tai influencerio paskyra, paprastas patikros būdas yra įrašyti vardą ir pavardę į paiešką, pažiūrėti, kiek yra sekėjų, nuotraukų, patiktukų po jomis.
Tėvai skatinami ne tik taikyti technines priemones, bet ir ieškoti dialogo šeimoje. Būtent po serialo nusprendžiau paankstinti savo rašomos knygos išleidimo datą, nes pamačiau, kokį tai sukėlė rezonansą tarp tėvų ir vaikų. Rašau knygą jau daugiau kaip metus, tačiau iki šiol nemačiau, kad žmonės jaustų tokios informacijos poreikį. Kilus sujudimui, supratau, kad laikas yra dabar - tėvai pradeda ieškoti žinių, suprato, kiek yra spragų bendraujant su vaikais.
Teisinis reguliavimas ir privatumo nustatymai
Pas mus teisė yra labai inertiška, veikia tada, kai jau reikia taisyti. Ypač šiame technologijų amžiuje tai yra nuolatinis eksperimentas su žmogaus dėmesiu, priklausomybe ir tapatybe - deja. Teisinės sistemos spragos yra sisteminės, ypač kalbant apie algoritminę etiką, kurios niekas nereglamentuoja. Teoriškai viskas lyg ir atrodo gražiai, yra tam tikros taisyklės: amžiaus ribos, privatumo nustatymai, turinio filtrai. Vaikai gyvena pagal savo taisykles ir mėgsta jas apeiti. Paaugliai yra išradingi, o algoritmai - negailestingi. Jiems nerūpi, ar tau trylika, ar trisdešimt metų. Jeigu spaudi tam tikro turinio nuorodą, jo matysi vis daugiau, nesvarbu, kad tai gali būti nesaugu ar nepriimtina vaikams.
Tėvai turėtų stengtis gerai išmanyti teisę. Turime Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir kitus teisinius reglamentus, kurie dažniausiai ateina iš Europos Sąjungos ir padeda šiek tiek apsisaugoti. Vienas pagrindinių dalykų, apie kurį turėtų žinoti tėvai, yra teisė būti pamirštam. Socialinių tinklų platformos privalo siūlyti galimybę tėvams pateikti tam tikrą formą, kad būtų ištrinta pasenusi, netinkama, nebesvarbi šiuo metu informacija. Tėvai turi atsiversti platformą, susirasti skiltį, užpildyti reikiamą formą ir taip gali pašalinti tam tikrą turinį. Duomenų nutekinimo ar manipuliavimo, netinkamo duomenų tvarkymo atvejais galima kreiptis į Asmens duomenų apsaugos inspekciją, kuri gali padėti apsaugoti duomenis dar iki policijos įsikišimo. Įtariant kibernetinę ataką, reikėtų kreiptis į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą. Na, o jeigu tai nusikalstama veikla, tada reikėtų keiptis į atitinkamas institucijas - policiją.
Klausimas, aktualus ne tik paaugliams, bet ir mums visiems. Žinome, kad kiekviename socialiniame tinkle galime nustatyti savo paskyros privatumą ir tai, kiek informacija norime dalytis su nepažįstamaisiais. Pirmiausia rekomenduočiau pasidaryti privačias paskyras, kad galėtume reguliuoti žmones, kurie matys mūsų turinį. Jeigu tai vaikų paskyros - sudėti visus įmanomus saugiklius. Kalbant apie asmenines žinutes, jeigu vaikai yra vyresni, raginčiau tėvus su jais kalbėtis, kad patys atskleistų kokią nors informaciją. Jeigu tai privatūs pokalbiai, manyčiau, nuo tam tikro amžiaus nebederėtų pernelyg kištis į vaikų asmeninius pokalbius.
Kai kurie socialiniai tinklai turi komentarų filtrus, pavyzdžiui, „Instagramas“ turi „Paslėptų žodžių“ (angl. hidden words) funkciją, kuri automatiškai blokuoja užgaulius komentarus ar žinutes. Čia galite įtraukti norimus filtruoti žodžius. Kitas dalykas - viena iš socialinių tinklų funkcijų, skirta nepageidaujamam turiniui, yra „Daugiau to nerodyti“. Tėvai turėtų skirti šiek tiek laiko prisėsti kartu su vaikais ir pažiūrėti jų feedą. Per keletą minučių pamatysite, koks turinys metamas algoritmų jūsų vaikui. Tiesa, tai kontroliuoti labai sunku, nes algoritmai reaguoja į momentinius paspaudimus, dėmesio sulaikymą ir taip greitai pritaiko siūlomą turinį.