Airijos maisto technologijų bendrovė „ClonBio Group“ svarsto galimybę Lietuvoje statyti maždaug 250 mln. eurų vertės mėsos pakaitalo - augalinių baltymų - gamyklą.
„Atvažiuoja pagrindiniai akcininkai - vienas pagrindinis, kitas - atsakingas už plėtrą“, - BNS ketvirtadienį sakė M.Nagevičius, vadovaujantis įmonei „Baltic Baltymas“, kurią Lietuvoje įkūrė būtent „Clon Bio Group“.
M.Nagevičius teigia, kad gamyklos veiklos principai ir 250 mln. eurų investicijos į augalinių baltymų gamybą užtikrintų apie 1 milijoną tonų CO2 ekvivalento šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažinimą per metus, gerokai prisidedant prie klimato kaitos mažinimo.
„Pagaliau galiu pristatyti vieną užsiėmimą, kuriuo užsiiminėjau paskutinius metus. Tai bandymas pritraukti 250 milijonų eurų investiciją į mėsos pakaitalo - augalinių baltymų gamybą Lietuvoje. Kitą savaitę bus šio bandymo kulminacija. Investuotojai (Airijos kapitalo įmonė „Clon Bio Group“) susitinka su ekonomikos ministre Aušrine Armonaite ir iš esmės nuo šio jų vizito labai priklauso, ar Lietuvai (galėčiau net sakyti - visai Europos Sąjungai) pavyks nukonkuruoti JAV ir Kanadą, pritraukiant šias investicijas į itin perspektyvų Food Tech [maisto technologijų - 15min] sektorių. Sektorių, kuris auga pasaulyje eksponentine kreive“, - rašė jis.
Jis atskleidė, kad mažiausias apskaičiuotas darbo vietų skaičius galėtų būti 130.
„Didžioji dalis yra aukštesnės kvalifikacijos žmonių, inžinierių, mažesnioji dalis yra darbininkų. Bet vėlgi, jeigu ji būtų statoma, šalia gali būti numatoma R&D [mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros] skyrius. Galutiniam maisto produktui pagaminti reikalingas maisto technologų darbas, jeigu investicija plėstųsi ir į tai, žmonių skaičius išaugtų ir iki 200. Dabar kalbame apie pirmą etapą“, - kalbėjo M.Nagevičius.
Gamyklos vieta ir poveikio aplinkai vertinimas
Gamykla, anot M.Nagevičiaus, galėtų atsirasti Akmenės rajone.
„Lietuvoje tai, ko gero, vienintelė vieta, ten jau pradėtas poveikio aplinkai vertinimas daryti, alternatyvos greičiausiai nebus svarstoma. Prieš metus buvo susitikimas su meru, aptarta“, - sakė M.Nagevičius.
Anot jo, jau yra inicijuotas ir poveikio aplinkai vertinimo procesas.
„Žinau, kad jų partneriai jau yra įsigiję žemės sklypą šalia laisvosios ekonominės zonos, jeigu nepameluosiu, apie 18 hektarų, minimaliai reikėjo bent 10 hektarų tos gamyklos statybai. Jiems mūsų vieta buvo patraukli, nes netoli eina „Amber Grid“ dujotiekis, yra visa infrastruktūra, privažiavimo keliai ar tokie elementarūs dalykai kaip lietaus vandens nuotekų grioviai. Be to, jiems reikia didelio kiekio vandens, tai įmanoma, geografiškai jiems tiko ta vieta“, - BNS sakė V.Mitrofanovas, Akmenės rajono meras.
„Aišku, pačiai Akmenei tai milijonai investicijų, be to, pagal jų poreikius, jeigu jie nori gauti tam tikras pelno, turto ir kitų lengvatų, jie turi sukurti ir priimti ne mažiau 150 darbo vietų, ką jie ir minėjo, kad tiek turėtų būti“, - teigė V.Mitrofanovas.
Planuose numatoma, kad gamykloje Lietuvoje būtų sukurta iki 200 darbo vietų, ji veiktų nenaudodama iškastinio kuro, visą reikalingą energiją gamintų vėjo, saulės ir biomasės elektrinės, o iš atliekų būtų gaminamas bioetanolis, biometanas ir organinės trąšos.
„Visa energija bus gaminama iš atsinaujinančių išteklių (vėjo, saulės, pačioje gamykloje numatomos statyti biomasės elektrinės), o iš atliekų bus gaminamas pažangus II kartos bioetanolis - benzino pakaitalas, biometanas - gamtinių dujų pakaitalas ir organinės trąšos - mineralinių trąšų pakaitalas. Atliekų kiekis, išvežamas iš gamyklos - 0“, - rašė jis.
Per metus gamykla perdirbtų apie 300 tūkst. tonų miežių ir pagamintų iki 60 tūkst. tonų koncentruotų augalinių baltymų, iš kurių yra vėliau gaminami mėsos pakaitalai.
Didžioji dalis šios produkcijos bus eksportuojama į Vakarų Europos šalis ir JAV, Kanadą.
M.Nagevičius tikina, kad įmonė dirbs beatliekiniu būdu ir nenaudodama iškastinio kuro.
Investicijų klausimai ir konkurencija
„ClonBio Group“ atstovas teigia, kad šiuo metu sprendžiama, kur plėstis - ES ar Šiaurės Amerikoje, kurios tarpusavyje konkuruoja dėl tokių investicijų pritraukimo, todėl gamyklos Akmenėje planai priklausys ne nuo sprendimų Lietuvoje.
„Šiuo atveju, tai klausimas, kur investuoti - ar Europos Sąjungoje, ar Šiaurės Amerikoje, visi atsakymai bus ne Lietuvoje, o Briuselyje atsakyti, koks bus Europos Komisijos požiūris į šią investiciją, ten bus ir aplikuojama paramai gauti. Nuo Europos Komisijos atsakymo priklausys, ar ta investicija bus Europos Sąjungoje, ar Šiaurės Amerikoje“, - kalbėjo M.Nagevičius.
M.Nagevičius, paklaustas apie tai, ko gali tikėtis airių investuotojai susitikime su A.Armonaite ir ar tai lems galutinį jų sprendimą, 15min sakė, kad investuotojai tikėtųsi „politinio palaikymo“.
„Jeigu jie planuotų, tarkime, gauti subsidijas su ES patvirtinimu, tai, kad Lietuva padėtų, gintų tas investicijas. Jie nori susitikti su ministre, pasižiūrėti, kiek Lietuvai tokios investicijos reikia, pasistengti, kad toks projektas atsirastų Lietuvoje. Grubiai tariant, kiek Lietuva Europoje už šį projektą pastovės“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad „Clon Bio Group“ dabar sprendžia pagrindinį klausimą - investuoti į ES ar į Šiaurės Ameriką.
„Tam, kad jie gautų investavimą iš Europos Komisijos, yra būtina, kad priimančioji šalis tą investiciją gintų“, - kalbėjo M.Nagevičius.
Jo teigimu, JAV deda pastangas pritraukti tokias investicijas: „JAV išleido prezidento pasirašytą infliacijos mažinimo aktą, kuriuo smarkiai subsidijuoja visas žaliąsias investicijas. Europos Sąjunga reaguoja, eina į varžybas šių subsidijų“.
M.Nagevičius teigia, kad šis projektas yra numatomas finansuoti iš JAV valstybinio strateginio fondo „US. International Development Finance Corporation“, kadangi jis atitinka šio fondo tikslus - mažinama Rytų Europos priklausomybė nuo Rusijos naftos, dujų, trąšų, grūdų, nors ir nebūtinai tiesiogiai.
M.Nagevičius sakė: „Tai antrasis jų fabrikas, į pirmąjį investavo Vengrijoje, tas projektas pasiteisino, norima plėstis“.