Lietuvos tvenkiniuose auginama net 21 žuvies rūšis, tad vietinės žuvies pasirinkimas - platus. Tradiciškai į mūsų virtuves dažniausiai atkeliauja karpis, upėtakis ar karosas. Nedaug kas žino, kad mūsų šalyje auginami ir eršketai, amūrai, plačiakakčiai, lynai, lydekos, unguriai, meknės, kuri dėl panašaus pavadinimo dažnai painiojama su menke, sterlės, starkiai, sykai, belūgos, irklanosiai, vijūnai ir kt.

Žuvies nauda

Žuvis - lengvai virškinamas, turintis daug baltymų produktas. Pavyzdžiui, suvalgę 200 gramų karpio porciją, gausite beveik 36 g baltymų, eršketo - 40,8 g, o toks karpio gabalėlis baltymų turės net 46 g baltymų. „Dauguma mano, kad po kiaušinio baltymo geriausia pasisavinami vištienos ir varškės baltymai. Tačiau remiantis išvestiniu baltymų pasisavinimo rodikliu PDCAAS, žuvies baltymai pasisavinami geriau nei vištienos ar jautienos. Tai aktualu ne tik sportuojantiems, bet ir vaikams, kurių kūnas dar tik formuojasi, ir vyresniems žmonėms, kurių raumens masė pamažu nyksta”, - sako V. Kurpienė.

Žuvyje gausu seleno, kuris reguliuoja skydliaukės veiklą, fosforo, kuris formuoja raumeninį audinį bei yra reikalingas medžiagų apykaitai, Omega3 riebalų rūgščių, kurios būtinos žmogaus organizmui. Šių rūgščių galima rasti erškete, tiesa, mažiau nei lašišoje ar silkėje, bet 100 gramų eršketo yra net 432 mg Omega3, o karpyje, atitinkamai, 704 mg.

„Omega-3 riebalų rūgštys yra labai svarbios mūsų imunitetui: gali padėti apsisaugoti nuo uždegimų, širdies ir kraujagyslių ligų. Mokslininkų teigimu, Omega-3 riebalų rūgštys gali atlikti ir signalizuojančių molekulių vaidmenį - padėti aktyvinti imunines ląsteles ir tikslingai nukreipti imuninį organizmo atsaką į grėsmę keliančius svetimkūnius, pavyzdžiui, virusus“, - gerąsias savybes vardina V. Kurpienė.

Kaip teisingai paruošti žuvį

Žuvies patiekalai tinka ir pietums, ir vakarienei, o tradicinis lietuvių Kūčių stalas be jos - neįsivaizduojamas. Tačiau netinkamai žuvį ruošiant, ją lengva paversti menkaverčiu maistu.„Žuvį gamindami venkite riebių padažų, nevoliokite miltuose. Svarbu nekepti per ilgai, parinkti tinkamą, ne per aukštą, temperatūrą - kitaip žuvis perkeps ir bus perdžiūvusi, o ne minkšta ir sultinga. Nuo paruošimo būdo priklauso, kiek naudingų medžiagų sugebėsime pasisavinti valgydami žuvį. Be to, apdorojimas gali nulemti ir tai, kiek kalorijų gausime. Siekiant pasisavinti kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų ir atskleisti tikrąjį žuvies skonį, ją virkite, troškinkite arba ruoškite garuose. Tokiu būdu ir pagaminsite greitai”, - sako knygos „Liekna visam gyvenimui” autorė V. Kurpienė.

Rūkytas karosas

Ingredientai:

• Karosas
• 70 g arba 2 v.š. druskos

Paruošimas:

1. Druska GAUSIAI pabarstome karšio nugarą ir visai nedaug - pilvą.
2. Taip pasūdytą žuvį palaikome 1 val.
3. Rūkykla įkaitinama iki 110 laipsnių.
4. Prieš dedant žuvį atidarome rūkyklos dureles, taip sumažindami temperatūrą iki 70-80 C.
5. Į rūkyklą įdedame indą su vandeniu (apie 5 L) ar smėliu.
6. Žuvį dedame ant grotelių.
7. Rūkiname 70-90 C temperatūroje apie 1,5 valandos, kol žuvies vidinė temperatūra pasieks 55C.
8. Rūkykloje yra dvigubos sienelės su termoizoliacija, tad temperatūra palaikoma tolygiai.
9. Rūkyklos yra metalinės ir saugios - tinka laikyti patalpoje, pavėsinėje, terasoje ar lauke.

Dorada druskoje (dorada a la sal)

Dažnas, bandęs tokiu būdu kepti doradą, pasakys, kad tai yra itin paprastas, lengvai paruošiamas ir skanus patiekalas. Juolab, kad druska lietuviams žinoma nuo seno - senovėje tai buvo prabangos dalykas, o po to tapo neatsiejama maisto kultūros dalis.

Ingredientai (2-3 valgytojams):

• 1 kg rupios druskos
• 2-3 dorados
• 2-3 citrinos griežinėliai
• 2-3 šviežio čiobrelio ar rozmarino šakelės

Gaminimas:

1. Doradas išskroskite, palikite galvas, gerai išplaukite ir nusausinkite. Į žuvų vidų įdėkite po citrinos griežinėlį, čiobrelio arba rozmarino šakelių.
2. Daugmaž doradų dydžio inde ant dugno pažerkite 1 cm storio druskos sluoksnį. Indas turi būti tinkamas kepimui orkaitėje.
3. Ant išlyginto druskos sluoksnio sudėkite doradas ir užberkite likusia druska, kad žuvies nesimatytų. Nebijokite didelio druskos kiekio - kepsnys jos pasiims tiek, kiek reikia, be to druską „pristabdys” doradų oda.
4. Pašaukite doradas į 200 laipsnių temperatūros orkaitę ir kepkite apie pusvalandį.
5. Išėmę indą su doradomis, nulaužykite sukietėjusią druską ir atskirkite žuvieną nuo odos ir stuburo kaulo - tai padaryti nesudėtinga su šaukštu ir šakute.
6. Patiekite dorados su mėgstamu garnyru - itin tinka virtos bulvės. Patartina žuvį dėti į pašildytas lėkštes. Ir, be abejo, galite bandyti kepti ir kitas žuvis tokiu būdu.

Žuvies marinavimas žiemai

Žalią žuvį išvoliojam miltų/druskos/pipirų mišinyje ir iškepam keptuveje. Į stiklainius dedam svogūnų, tada keptos žuvies, vėl svogūnų (čia jau kaip norisi, daugiau/ mažiau). Užverdam vandenį su actu ir cukrumi, į pabaigą sudedam prieskonius ir vegetą, užpilam žuvį ir sterilizuojam stiklainius, kol marinatas stiklainiuose užvirs. Tada užsukam. Palaikom savaitę, atsidarom, valgom.

Žuvį nuvalome, supjaustome pageidaujamo dydžio gabaliukais (kaulų neišpjaustome, nes jie reikalingi drebučiams), pabarstome prieskoniais, druska ir iškepame (prieš kepant volioti miltuose ar kt.nereikia). Pakepiname smulkiai pjaustytus svogūnus ir burokine tarka tarkuotas morkas. Dedame į stiklainius keptą žuvį, į tarpukus įterpiame pakepintų svogūnų su morkomis ir visą tą gėrį užpilam išvirtu marinatu. Marinatą verdu iš vandens, acto ar citrinos rūgšties, druskos ir cukraus. Gavosi neblogai, tik galėtų drebučiai būti kietesni.

Troškintas karosas

Svogūną supjaustykite griežinėliais. Griežinėlius pakepinkite svieste ir įberkite miltų. Įpilkite truputi vandens ir padarykite tyrę. Supilkite vyną ir padažą užvirinkite. Sudėkite prieskonius ir česnaką. Pasūdykite. Sudėkite nuluptus žuvies gabaliukus. Nemaišę kepkite apie 5 minutes. Konjaką supilkite į samtį ir uždekite. Poto konjaką supilkite į troškinį. Troškinkite dar apie 20 minučių.

Keptas karosas su daržovėmis

Žuvį išdarinėkite ir nuplaukite. Vidų ir išorę patepkite aliejumi, apibarstykite druska. Žuvį įtrinkite prieskoniais ir prikimškite susmulkintomis daržovėmis.

Karoso žūklės ypatumai

Prieš žiemos miegą suaktyvėja karosai, ta proga straipsnis apie karosų žūklę. Sidabriniai karosai liepos mėnesį būna išneršę. Aktyviausiai jie maitinasi tada, kai vandens temperatūra tampa panaši į tą, kokia būna gimtojoje Azijoje. Karosai, kaip ir kitos karpinės žuvys, esant saulėtam orui intensyviai nesimaitina: jiems mielesnis vakaras arba ankstyvas rytas. Taigi vasarą jie aktyvesni tamsesniu paros metu, dažnai ir naktį.

Ypatingų įrankių sidabriniams karosams gaudyti nereikia: paprasta teleskopinė plūdinė arba pigi dugninė meškerė jautria viršūnėlė. Plonų valų taip pat nereikia: pavadėliui puikiai tiks ir 0,16 mm valas. Kabliukas trumpakotis, plataus apvalaus įlinkio, kad sėkmingiau pakirstumėte, gylis išraiškingai pakreiptas į šoną. Paprastai užtenka 8 numerio kabliukų, bet jei karosai kimba vangiai, geriau naudoti mažesnį, t. y. 10, kartais - ir 12 numerio kabliuką.

Sidabriniai karosai puikiai kimba, kai ant kabliuko maunama musės lerva. Dar geresnis variantas - musės lervos ir kokono sumuštinis. Mėgstantys spalvotas musės lervas gali rinktis geltoną arba natūralios spalvos musės lervą.

Karosai mėgsta saldų, galima sakyti, net ypač saldų jauką. Jiems puikiai tinka "M. Van Den Eynde" jaukai kanalams, anksčiau visų parduotuvių lentynas puošęs, o dabar jau deficitu tapęs W.R. Kremkuso jaukas "Bloody Champion" bei firmos "Sen Sas" "saldumynai" karpiams. Žinoma, jauką galima pasidaryti ir pačiam. Beje, pasigamintas jaukas dažnai būna efektyvesnis nei brangūs pripažintų firmų jaukai.

Efektyvaus jauko receptas

Daug kartų praktiškai patikrintas receptas. Pagal jį pagamintas jaukas išties puikiai tinka:

• 2 kg bazinio jauko karšiams
• 1 kg maltų sausainių
• 400 g avižinių dribsnių
• 1 stiklinė rupios kukurūzų košės
• 1 stiklinė rupių arachių miltų
• 1 litras musės lervų

Jei į jauką musės lervų vis dėlto dėsite, atminkite, kad sausame jauke jos turi išbūti bent parą. Visur, kur dažnai ir sėkmingai gaudomi karosai, šias žuvis galima suvilioti ir žūklės vietoje išlaikyti jauku.

Žūklės vieta - tai gana plačiai nusidriekęs 1-2 metrų gylio dugno dubuo. Didesni karosai paprastai plaukioja 10-15 metrų atstumu nuo kranto. Plaukioja ne po vieną, bet keliolikos individų būreliais. Karosų būreliai gana dažnai susitinka, susimaišo, susiformuoja ir vėl išsisklaido naujos grupelės.

5 Patarimai, kaip sugauti didelį karosą:

1. Tinkama vieta: Norint suvilioti bent per kilogramą sveriantį žvynuotąjį, teks ieškoti didesnio vandens telkinio.
2. Tinkamas laikas: Norint žvejoti išskirtinai tik didelius karosus, teks keltis vos švintant arba praleisti prie vandens visą vakarą ar net naktį.
3. Reikiami ginklai: Pats paprasčiausias būdas sugauti karosą - itin jautri plūdinė meškerė, tačiau ji turi ir didžiulį trūkumą.
4. Augalinės kilmės masalai: Todėl norint sulaukti didelio karoso kibimo, teks naudoti išskirtinai augalinės kilmės masalus.
5. Skirtingos žuvys, kiti ir „charakteriai“: Tuo tarpu jo pusbrolis „auksinukas“ - mieliau renkasi ant dugno gulintį masalą.

---