Prieskoninės žolelės yra vienas svarbiausių elementų kiekvienoje virtuvėje. Jomis gardiname salotas, sriubas, mėsos ir žuvies patiekalus. Kuo šviežesni prieskoniai augalai, tuo geriau atsiskleidžia jų aromatas ir maistingosios savybės. Todėl, daugelis net ir šaltuoju metų laiku, prieskoninius augalus augina namuose ant palangės.

Tačiau užsiauginti prieskoninių žolelių galima ir namų sąlygoms, ant palangės, net neturint daug patirties. Sodeliui ant palangės labiausiai tinka nereiklios žolelės. Mes dažnai jas naudojame patiekalams gardinti, tačiau dažniausiai į maistą beriame džiovintas žoleles, jų sėklas ar šaknis. Auginti prieskoninius augalus namuose tikrai nesudėtinga.

Žalumynų auginimui reikės nedidelių drėgmei pralaidžių indelių (vazonėlių), daiginimo mišinio ir augalų sėklų. Tam, kad prieskoniniai augalai greitai augtų ir ilgai vešėtų rekomenduojama naudoti sijotą gruntą ir kompostą. Didžioji dalis žalumynų mėgsta purią žemę, todėl į gruntą galima įsijoti smėlio. Prieskoniniai augalai mėgsta saulę ir šilumą, todėl jų auginimui reikėtų pasirinkti tą palangę, kurią dažniausiai apšviečia saulės spinduliai. Idealiausia, jei jūsų virtuvės langai eina į pietinę pusę, mat patalpa geriausia, nes joje daugiausia šilumos ir drėgmės. Žalumynai ir prieskoniniai augalai mėgsta gryną orą, todėl nesibaiminkite kartas nuo karto pravėdinti patalpos. Laistyti prieskoninius augalus periodiškai - 1-2 kartus per savaitę.

Populiariausi prieskoniai, kuriuos galite užsiauginti namuose

Krapai

Šis klasikinis prieskonis puikiai auga tiek darže, tiek mažame namų šiltnamyje. Tačiau žalumynai ant palangės auga kur kas lėčiau, negu lauke, todėl verta rinktis ankstyvąsias veisles. Taigi, jei norite mėgautis krapų derliumi jau po mėnesio, atkreipkite dėmesį į veisles „Grenader“, „Gribovskij“, „Rišeljė“. Vėlesnės veislės pasižymi vešlesne žaluma ir didesniu kiekiu naudingųjų medžiagų, tačiau jų augimui reikia kur kas daugiau laiko.

Sėjimas: iš anksto pamirkytos krapų sėklos sėjamos į gerai sudrėkintą žemę. Sėklos sėjamos 1 - 2 cm gylyje į paruoštas skylutes, nedidelėmis eilėmis, tarp kurių turėtų būti 10 cm tarpas. Vazonėlį su pasėtomis sėklomis uždenkite plastikine plėvele ir jos nenuimkite, kol pasirodys pirmieji daigeliai (krapų sėklos sudygsta po 5 - 8 dienų).

Priežiūra: krapai itin mėgsta vandenį, bet neperneša jo sankaupų, todėl užtikrinkite jiems patikimą drenažą. Krapus laistykite kiekvieną dieną (geriausia iš purkštuvo) ir auginkite šiltoje, saulėtoje vietoje.

Patarimas: kad krapai spėtų atželti ir kad šių prieskonių turėtumėte nuolat, sėkite krapus kas 3 - 4 savaites.

Petražolės

Tai universalus prieskonis visiems sezonams. Petražolės - dvimetis prieskoninis augalas. Mėgsta drėgmę. Petražolės naudojamas mėsos, žuvies patiekalams, salotoms, sriuboms pagardinti. Maistui dažniausiai vartojami petražolės lapeliai, tačiau kai kuriems patiekalams tinkami ir koteliai.

Veislės pasirinkimas: jei vertinate gydomąsias petražolių šaknų savybes, rinkitės šaknines petražoles. Ankstyvosios petražolių veislės yra šios: „Cukrowa“, lapinės petražolės, „Urožainaja“.

Sėjimas: kitaip negu krapų atveju, kuriems mirkymas nėra labai būtinas, petražolių sėklas reikia mirkyti kasdien 7 dienas (sėklos susukamos į marlę, kiekvieną dieną mirkomos ir pravėdinamos). Paruoštos sėklos sėjamos eilėmis, indas uždengiamas plėvele ir laukiama pirmųjų daigelių.

Priežiūra: petražoles reikia atsargiai ir saikingai laistyti (kartą per tris dienas). Jas reikia auginti šiltoje kambario temperatūroje ir saugoti nuo skersvėjų. Petražolių priežiūra labai paprasta - tereikia pasirūpinti reguliariu šio prieskoninio augalo tręšimu - tam puikiai tinka laistymas jonažolių arba čiobrelių arbata.

Patarimas: petražoles skabykite taip, kad tarp jų liktų kelių centrimetrų tarpeliai: taip petražolės geriau žels.

Petražolių nauda:

• Petražolėse gausu vitaminų: A, B1, B2, ir C, taip pat ir keratino, folio rūgšties, kalio, magnio bei geležies.
• Šiuose prieskoniniuose augaluose yra inulino, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje.
• Reguliarus petražolių naudojimas gali užkirsti kelią raukšlių atsiradimui.
• Petražolių antpilas mažina paburkimus, patinimus ir odos paraudimus, gali paspartinti žaizdų gijimą.

Rozmarinai

Tai vienas pagrindinių Viduržemio jūros regiono prieskonių. Jis puikiai pagardina pagrindinius patiekalus, desertus ir kepinius šviežiomis ar džiovintomis šakelėmis. „Šiam augalui ant palangės skirkite labiausiai saulės nušviestą kampelį, tačiau skirtingai nei anksčiau minėtus žalumynus, laistykite kur kas rečiau.

Veislės pasirinkimas: iš visų žinomų rozmarinų veislių namų sąlygoms labiausiai tinka kvapieji rozmarinai. Šias žoleles galima dauginti ir šakelėmis.

Sėjimas: sėti rozmarinų sėklas rekomenduojama kovo mėnesį. Jas reikėtų paruošti taip pat, kaip ir petražolių sėklas (mirkyti), sėti į drėgną, patręštą žemę ir laukti daigelių (jie gali pasirodyti tik po 25 - 30 dienų).

Priežiūra: kadangi šie augalai itin mėgsta šilumą, jiems reikia saulėtos vietos. Rozmarinus reikia gausiai purkšti vandeniu ir laistyti iš purkštuvo. Kai daigeliai bus 8 - 10 cm aukščio, rozmarinus geriau persodinkite į atskirus vazonėlius.

Patarimas: jei norite, kad rozmarinai ant palangės pražystų, perkelkite juos į vėsią vietą (ne mažiau kaip 10 laipsnių šilumos) ir minimaliai laistykite. Šiuo periodu lapelių neskabykite. Atminkite, kad rozmarinų sėklos pasižymi gana mažu sudygimo procentu, todėl sėklas pirkite tik iš patikimų gamintojų.

Bazilikai ir mėtos

Šios prieskoninės žolelės priklauso vienai šeimai, todėl joms reikia panašių auginimo sąlygų. Bazilikas - tai vienmetis žolinis augalas, pasižymintis pikantišku skoniu ir kvapniu aromatu. Bazilikas dera su česnakais ir petražolėmis. Maistui vartojami bazilikų lapai.

Veislių pasirinkimas: pagrindinės mėtų veislės yra pipirmėtė ir šaltmėtė. Pirmoji iš jų laikoma stipriu vaistiniu augalu, o antroji lengvai auga ant palangės kaip prieskonis. Universali ir neįnoringa bazilikų veislė namams yra vienmečiai bazilikai.

Sėjimas: šie prieskoniai augalai gerai auga iš sėklų, kurios sėjamos netankiomis eilėmis maždaug 0,5 - 1 cm gylyje. Šių augalų sėklos yra smulkios, todėl jų mirkyti nereikia.

Priežiūra: kadangi šie prieskoniai yra kilę iš Viduržemio jūros klimato, jiems reikia didelės oro drėgmės, daug saulės ir šilumos. Plėvele apdengti vazonėliai su šiais augalais nudengiami tik tuomet, kai daigai jau būna sustiprėję.

Patarimas: prieskoninius, kurių auginimo sąlygos yra panašios, pabandykite auginti vienoje vietoje. Tarpusavyje gerai „draugauja“ mėtos, bazilikai, mairūnai, peletrūnai, salierai. Bazilikas turi būti pakankamai dažnai laistomas (bet ne per daug), o išvydus pirmuosius šio augalo žiedus, juos patartina nugnybti (nužydėjusio baziliko lapeliai nebėra tokių pat puikių skonio savybių). Bazilikais gardinami patiekalai, kurių sudėtyje yra pomidorų, taip pat puikiai tinka salotoms bei įvairiems itališkiems patiekalams.

Bazilikų nauda:

• Bazilikas gali padėti sušvelninti viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus.
• Šis prieskoninis augalas padeda kovoti su stresu, bloga nuotaika ar net depresija.
• Baziliko lapais galima trinti vabzdžių įkąstas vietas - tai padės sumažinti paraudimą ir tinimą.
• Bazilikas tinka burnos ertmės dezinfekavimui - jis sunaikina net 99 % burnoje esančių bakterijų.
• Šiuose prieskoniniuose augaluose gausu vitamino C ir antioksidantų, saugančių širdį nuo laisvųjų radikalų poveikio.

Mėtų nauda:

• Mėtose yra antioksidanto, vadinamo rozmarino rūgštimi, kuris padeda įveikti nemalonius alergijos simptomus.
• Mėtos gali būti efektyvi priemone kovojant su galvos skausmu.
• Sergant peršalimo ligomis mėtos gali padėti palengvinti kvėpavimą.
• Taip pat mėtos stimuliuoja virškinimo sistemą ir gali padėti efektyviau kontroliuoti svorį.

Raudonėliai ir čiobreliai

Raudonėliai ir čiobreliai yra daugiamečiai prieskoniniai augalai, puikiai augantys tiek darže, tiek ant palangės.

Sėjimas: raudonėlių sėklas reikia dviem paroms pamerkti į vandenį, kurį reikia keisti 3 - 4 kartus per dieną. Išbrinkusios sėklos sėjamos į vazonėlius po 2 - 3 vienetus maždaug 0,5 cm gylyje. Pasėtas sėklytes uždenkite plastikine plėvele. Daigeliai pasirodys maždaug po 2 - 3 savaičių.

Priežiūra: raudonėliai sparčiai auga, todėl ūgtelėjusius augaliukus vėliau persodinkite į erdvesnius vazonus. Šie augalai mėgsta saulėtą vietą, bet dažnai ir gausiai jų laistyti nereikia - tai gali sukelti puvimą.

Patarimas: naudingiausi raudonėlio lapeliai būna žydėjimo metu, tačiau auginant šį žalumyną ant palangės, lapelius galite pradėti skabyti jau po mėnesio. Jei raudonėlis sužydėjo, reguliariai nugnybkite jo žiedelius. Jei šito nedarysite, augalo stiebeliai sumedės. Čiobreliai sėjami ir prižiūrimi taip pat, kaip ir raudonėliai.

Raudonėlio nauda:

• Šis prieskoninis augalas padeda gerinti virškinimą.
• Raudonėlis tonizuoja ir malšina galvos skausmus.
• Raudonėliai palengvina atsikosėjimą, slopina uždegimo procesus.
• Reguliariai vartojamas raudonėlis padeda sustiprinti imunitetą.

Kalendra

Kalendra gali būti auginama nedideliuose vazonėliuose arba loveliuose. Žemės reikėtų priberti tiek, kad nuo vazonėlio ar lovelio viršaus liktų maždaug pusė centimetro. Žemę gerai sudrėkinkite, sėklas berkite plonu sluoksniu. Vazonėlius pastatykite šiltoje vietoje, pridenkite polietileno plėvele (ją numikite tada, kai sėklos sudygs). Reguliariai laistykite, jei stigs saulės, sukurkite dirbtinį apšvietimą. Kai šis prieskoninis augalas pasistiebs 5-7 cm, galėsite skabyti lapelius ir jais gardinti patiekalus. Kalendra puikiai tinka skaninti sriubas, salotas bei troškinius.

Kalendros nauda:

• Šiame prieskoniniame augale gausu vitamių: A, B1, B2, B3 ir C, taip pat kalendrose yra kalcio, magnio ir fosforo.
• Kalendra - puiki priemonė nuo pilvo pūtimo.
• Kalendrų arbata gali būti puikia pagalbine priemone karščiuojantiems.

Svogūnai ir česnakai

Kalbant apie neįnoringus prieskoninius augalus, reikia paminėti svogūnus ir česnakus. Praktiškai bet kokią šių augalų veislę galima užsiauginti iš svogūnėlių ir skiltelių. Juos reikia iki pusės pamerkti į indą su vandeniu, ir, pasirodžiusius pirmosioms žalioms viršūnėlėms, persodinti į atskirus vazonėlius ar stiklinaites. Kaip ir pipirines, šiuos augalus reikia dažnai, bet saikingai laistyti. Jų priežiūra paprasta, taigi auginti šiuos prieskonius gali net vaikai.

Pipirnė

Tai - lengviausiai auginamas prieskonis, kurį pavyks išauginti net ir pradedantiesiems „daržininkams“. Ant lėkštutės patieskite popierinę servetėlę, ją sudrėkinkite, ir plonu sluoksniu paberkite sėklas. Servetėlę periodiškai drėkinkite, ir jau po kelių dienų galėsite skabyti pirmuosius daigus. Pipirnė pasižymi aštroku skoniu, ji puikiai tinka gardinti įvairius patiekalus, kuriems trūksta aitrumo (dažniausiai pipirnė naudojama sumuštinių ar padažų gardinimui).

Pipirnės nauda:

• Pipirnė pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios padeda pagražinti odą. Neseniai atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad net 10 iš 11 moterų, reguliariai vartojusių pipirnę, džiaugėsi kur kas skaistesne oda ir sumažėjusiu raukšlių kiekiu.
• Pipirnė - puikus beta karotino šaltinis. Ši medžiaga padeda neutralizuoti laisvųjų radikalų daromą žalą ir užkerta kelią ląstelių pažeidimams.
• Taip pat šiame prieskoniniame augale gausu vitamino E, kuris stabdo odos senėjimo procesus.

Prieskonių auginimo patarimai

• Prieskoniams auginti naudokite specialias, daržovių kultūroms skirtas žemes, į kurias papildomai priberta durpių, smėlio ir mineralų.
• Kad nereikėtų pirkti sėklų, tiesiog sulaukite augalų žydėjimo (dėl šios priežasties negenėkite centrinio augalo stiebo) ir surinkite subrendusias sėklytes.
• Pasistenkite, kad palangės sodelio priežiūra būtų maloni ir smagi: pasirinkite dailius vazonėlius, kurkite originalias prieskoninių augalų kompozicijas, jas papildykite nėriniais, keraminiais puodeliais ir kitais rankdarbiais.

Pabandykite auginti prieskonius savo namuose ir džiaukitės šviežiais žalumynais! Švieži prieskoniai kiekvieną patiekalą gali paversti ypatingu, todėl galima pagalvoti apie jų auginimą ant palangės.

---