Šiandien mūsų šalies parduotuvėse galima nusipirkti apie 40 rūšių žuvų, o priskaičiavus iš jų pagamintos produkcijos asortimentą šis skaičius siektų apie 400.
Žuvų Rinkos Apžvalga Lietuvoje
Maždaug 80 proc. Lietuvos rinkoje parduodamų gyvų žuvų yra užaugintos Lietuvoje, kitos - importuotos iš užsienio. Kitaip yra su Lietuvoje parduodamomis šaldytomis žuvimis: apie 20 proc. - užaugintos ar sužvejotos Lietuvoje, 80 proc. - importuotos. Jeigu perkate karpį, karosą, lydeką, eršketą, šamą, sterką, ungurį ar upėtakį, greičiausiai tai Lietuvos vandenyse užauginta žuvis. Tokios produkcijos per metus parduodama apie 1,5 tūkst. tonų. Baltijos jūroje sužvejojama apie 15,5 tūkst. tonų žuvų, tačiau tik apie 3 tūkst. tonų parduodama Lietuvos rinkoje. Tolimuosiuose žvejybos regionuose sužvejojamos žuvys Lietuvą pasiekia labai retai. 2010 m. iš 131,882 tūkst. tonų žuvų Lietuvą pasiekė iki 1 proc.
Per metus į mūsų šalį importuojama apie 100 tūkst. tonų žuvų ir jų produktų, panašus kiekis žuvų produktų eksportuojama iš Lietuvos į kitas užsienio valstybes, todėl galima teigti, kad labai maža dalis Lietuvos perdirbimo įmonėse pagamintos produkcijos lieka mūsų šalies rinkoje. Tokios įmonės per metus pagamina apie 70 tūkst. tonų žuvų produktų, didelė dalis importuotų žuvų naudojama kaip žaliava perdirbimo įmonėse.
Nepriklausomybės metais Lietuvos įmonės pradėjo pramoniniu būdu auginti vertingas ir brangias žuvis: ungurius, europinius ir afrikinius šamus, įvairių rūšių eršketus, vaivorykštinius upėtakius. Per metus jų užauginama apie 4 tūkst. tonų.
Populiariausios Lietuvos mažmeninėje prekyboje yra šių rūšių žuvys: atlantinės lašišos (šviežios, atšaldytos, su galvomis, nuo 1 iki 3 kg svorio), karpiai (gyvi), sūdytos silkės (nefasuotos, neišdarinėtos, su galvomis), sūdytų silkių filė (fasuota), jūrų ešeriai (nefasuoti, karštai rūkyti), skumbrės (nefasuotos, šaltai rūkytos), menkių filė (plastikiniuose maišeliuose, šaldyta), žuvų (šprotų, skumbrių, sardinių, silkių ir kt.) konservai.
Vartotojų Pasirinkimai ir Ekspertų Nuomonės
Išsiaiškinus, koks žuvų ir jų produktų asortimentas yra mūsų parduotuvėse, kyla klausimas, kokią žuvį geriausia pirkti? Tad paklausėme, ką renkasi savo stalui tie žmonės, kurie geriausiai nusimano apie žuvis. Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius Vytautas Andriuškevičius sako, jog populiariausia žuvis - kiekvieno vartotojo reikalas, priklausantis nuo tradicijų, skonio, kainos ir kitų dalykų: „Man asmeniškai populiarios žuvys yra gyvi ir rūkyti karpiai, atšaldyti starkiai, sūdytos lašišos ir silkės, atšaldytos skrostos menkės bei šaldytos jūrų gėrybės. Žuvis renkuosi pagal šiuos kriterijus: šviežumą, cholesterolį, ekologiją, omega-3 rūgštis, skonį.“
Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir rinkos skyriaus vyriausioji specialistė Eugenija Bukienė, teigė šeimos stalui dažniausiai besirenkanti šviežias ekologiniuose tvenkiniuose užaugintas žuvis: „Žinoma, visada įvertinu kainos ir kokybės santykį. Mano šeimoje mėgstamiausios žuvys - karpis, upėtakis, menkė, jūrų lydeka. Taip pat džiaugiamės gausiu Lietuvos parduotuvėse esančiu žuvų ir jų produktų asortimentu - krevetės, tunai jau tapo įprastos kasdienių patiekalų, pavyzdžiui, mišrainių, sudedamosios dalys.“
Pasak V. Andriuškevičiaus, atšaldytos šviežios žuvys (tarkim, kuojos, strimelės) yra pigios, tačiau iš jų pagaminta produkcija iš karto tampa brangi (vytintos kuojos, karštai rūkytos strimelės). Panašiai yra ir su kitų rūšių žuvimis. Maistine prasme visos žuvys yra vertingos, nes jose gausu įvairių žmogaus organizmui reikalingų medžiagų.
Pirmiausia minėtini tunai, lašišos, unguriai, gyvi karpiai, eršketinės žuvys, skumbrės, stambios (400 g) silkės, starkiai, atšaldytos menkės, lynai... V. Andriuškevičiaus teigimu, atšaldytos šviežios žuvys ir jų produkcija yra vertingesnės už užšaldytas. Tačiau iš tolimų kraštų galima atgabenti tik užšaldytas žuvis ir jų produkciją.
Kokybės Kontrolė ir Vartotojų Skundai
Kad maistui būtų tiekiamos aukštos kokybės ir saugios žuvys, rūpinasi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Siekdami apsaugoti rinką, atliekame laboratorinę kontrolę gamybos, prekybos įmonėse ir vykdome pasienio kontrolę - imami mėginiai mikrobiologinei (tiriami patogeniniai mikroorganizmai, parazitai), cheminei taršai (tiriami sunkieji metalai, pesticidai, veterinarinių vaistų liekanos, benzo(a)pirenas, histaminas, dioksinas) nustatyti, atliekami radiologiniai, jusliniai tyrimai (skonis, kvapas, konsistencija), tiriami genetiškai modifikuoti organizmai. Be to, įmonės, tiesiogiai atsakingos už tiekiamų rinkai produktų saugą ir kokybę, atlieka tyrimus savikontrolės tikslais“, - aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarinės sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Janina Kondrotienė.
2010 m. buvo atlikti 1 666 žuvininkystės produktų tyrimai, 42 (3 proc.) iš jų neigiami dėl parazitų (71 proc.) ir listerijų (12 proc.), juslinių rodiklių neatitikimo (10 proc.), dioksino (5 proc.), histamino (2 proc.). Gavus nepatenkinamus rezultatus, žuvininkystės produktai pašalinami iš rinkos, informuojama visuomenė, taikomos poveikio priemonės įstatymų nustatyta tvarka. Parazitais daugiausia buvo užterštos šaldytos skrostos be galvų, uodegų argentininės jūrų lydekos, įvežtos iš Argentinos ir Ispanijos (sužvejotos Atlanto vandenyne), listerijomis - sūdytos, rūkytos lašišos (užaugintos Norvegijoje), dioksino nustatyta menkių kepenyse, strimelėse (sužvejotos Baltijos jūroje).
Pernai dėl žuvininkystės produktų buvo gauti 195 vartotojų skundai, 72 (37 proc.) iš jų pasitvirtino. Dažniausiai vartotojai pagrįstai skundėsi nusipirkę nekokybiškų (dėl pakitusio kvapo, skonio, išvaizdos, rastų parazitų) žuvų ir jų produktų, taip pat dėl pasibaigusio gaminio vartojimo termino, netinkamo ženklinimo, laikymo sąlygų.
Baltijos Jūros Užterštumas ir Žuvų Saugumas
Baltijos jūra laikoma vienu labiausiai užterštų vandens telkinių. Kaip ten bebūtų, dėl Baltijos jūroje sugaunamose žuvyse padidėjusių ir nuolat didėjančių dioksinų ir toksinų, taip pat sunkiųjų metalų kiekio kaltinami laivų suvartotų degalų išmetalai. Baltijos jūroje kelerius metus tyrinėjant strimeles, bretlingius ir lašišas buvo nustatyta, kad dioksino ir kitų teršalų normos šių žuvų raumenyse viršija kelis kartus. Tai, kad po Baltijos jūrą plaukioja užterštos žuvys, ne vien laivų kaltė.
Švedai siūlo Baltijos jūros žuvų nevalgyti vaikams iki 14 metų, maitinančioms mamoms ir besilaukiančioms moterims. Iš visų teršalų dioksinai yra patys pavojingiausi. Patekę į atmosferą, jie nusėda jūroje, kaupiasi dumbliuose, kurie yra pagrindinis strimelių ir bretlingių maitinimosi šaltinis. Tačiau jie ypač gerai tirpsta riebaluose, todėl kaupiasi riebesnėse žuvyse.
Žuvyse besikaupiantys sunkieji metalai, kaip gyvsidabris, arsenas, varis, švinas ar kadmis, patekę į žmogaus organizmą, veikia skirtingai.
Lietuviški Žuvų Augintojai: "Kintai" Pavyzdys
Lietuvišką žuvį augina ir parduoda Šilutės rajone Kintuose, Nemuno deltos regioniniame parke, vaizdingoje vietoje įsikūrusi įmonė „Kintai“ 600 ha plotą užimančiuose tvenkiniuose augina žuvis nuo lervutės iki prekybinio svorio, perdirba ir parduoda. „Auginame daugelio mėgstamas lietuviškas žuvis - karpius, marguosius plačiakakčius, vaivorykštinius upėtakius, sibirinius eršketus, lydekas“, - sako UAB „Kintai“ generalinis direktorius Rimgaudas Višinskas.
2015 m. įmonė pastatė nedidelį žuvies perdirbimo cechą, kuriame perdirba didžiąją dalį užaugintos produkcijos. Ceche atliekamas pirminis žuvies apdorojimas, ruošiami šalto ir karšto rūkymo gaminiai. „Kintai“ ne tik augina, apdoroja ir ruošia žuvies gaminius, bet ir prekiauja, atidarė keletą parduotuvių.
Viena iš mėgstamiausių ir vis labiau populiarėjančių žuvų yra sibiriniai eršketai. Pirkėjams siūloma filė ir kepsneliai, kaip žaliava kulinariniams eksperimentams namų virtuvėje. Siūloma paragauti karštai rūkytų sibirinių eršketų - tikras delikatesas, aplaižysite pirštelius!
Pasak įmonės direktoriaus, į kelias parduotuves tiekiama skirtinga produkcija, eksperimentuojama, siūlomi nišiniai gaminiai - margųjų plačiakakčių karšto ir šalto rūkymo filė, kepsneliai, šalto rūkymo išpjovos.
UAB „Kintai“ įsikūrę Nemuno deltos regioniniame parke, šalia Minijos upės ichtiologijos draustinio ir netoli Kuršių marių, todėl artimai bendradarbiauja su vietiniais žvejais. „Siūlome kokybiškos produkcijos tiesiai iš Kuršių marių: starkių, lydekų, karšių - tai populiariausios šios krašto žuvys.
Įmonės asortimentą papildo importuota žuvis iš viso pasaulio, daugiausia iš šiaurės ir Atlanto vandenyno. Firminėse „Kintų“ parduotuvėse kiekvieną mėnesį rasite naujų gaminių.
Žuvų Ūkių Technologijos ir ES Parama
Kalbant apie lašišas, Lietuvoje jos auginamos vienoje pusiau atvirojo ciklo fermoje. Tokių žuvų savikaina mažesnė nei uždarojo ciklo fermose kaip „Fish Agro“, nes žuvys gyvena upės vandenyje ir reikia mažiau elektros. Trūkumas tas, kad didesnė užkrečiamųjų ligų rizika.