Tačiau svarbu atsiminti, kad daugelis vaistažolių, įskaitant kai kurias iš toliau pateikto sąrašo, gali būti nesaugios sergantiesiems tam tikromis kepenų ligomis. Kai kurios vaistažolės yra susijusios su kepenų pažeidimais ir kitomis komplikacijomis, todėl labai svarbu pasitarti su savo sveikatos priežiūros specialistu prieš pradedant vartoti bet kokius vaistažolių papildus, įskaitant šiame sąraše esančius.
Dažni vėžio gydymo šalutiniai poveikiai ir mitybos rekomendacijos
Onkologinės ligos gydymas dažnai būna ilgai trunkantis, neretai - pasitelkiant kelis gydymo būdus: chemoterapiją, operaciją, radioterapiją, hormonų terapiją. Gydymo metu organizmas stipriai paveikiamas, tad tiek gydymo metu, tiek po jo tenka susidurti su įvairiais pašaliniais poveikiais, nepageidaujamais simptomais.
Apetito stoka
Daugumai pacientų apetito stoka yra susijusi su chemoterapijos sukeliamu pykinimu ir vėmimu, bet gali būti ir kitų priežasčių.
- Valgykite ne mažiau nei 6 kartus per dieną.
- Valgykite kartu su šeima.
- Gerkite pakankamai skysčių. Geriausia gerti skysčius tarp valgymų, ne mažiau nei pusvalandis iki valgymo, taip pat pusvalandis po valgymo. Tinka kaloringesni skysčiai: sultys, sriubos, pienas, sojų gėrimas.
- Maisto spalva ir konsistencija turi būti patraukli. Patiekalus serviruokite estetiškai.
- Valgykite sėdėdami lovoje arba ant kėdės šalia lovos. Jei ligonis pajėgus, jį galima pasodinti prie stalo.
- Nevalgykite apsirengę pižama, geriau apsirenkite įprastiniais kasdieniais drabužiais.
- Nevalgykite maisto, kuris skleidžia nemalonų kvapą.
Pykinimas ir vėmimas
Pykinimas yra vienas iš svarbiausių, dažniausiai pasitaikančių ir nemaloniausių šalutinių chemoterapijos reiškinių. Pykinimas ir vėmimas gali būti ligos, jos gydymo, infekcijos, blogo kvapo ar nemalonių asociacijų rezultatas. Pykinimą sukelia nemažai chemoterapijai naudojamų vaistų. Paprastai kartu su jais skiriami ir pykinimą slopinantys vaistai.
Pykinimo ir vėmimo valdymas:
- Po valgio stenkitės pasėdėti arba pasivaikščioti nors 1 valandą.
- Negulėkite, nesilankstykite, nedirbkite sunkaus fizinio darbo iš karto po valgio.
- Valgykite mažais kąsneliais ir dažnai.
- Pamėginkite vėsius arba šaltus patiekalus.
- Gerkite daugiau atvėsintų skysčių be angliarūgštės. Skysčius gerkite tik tarp valgymų, ne vėliau nei likus pusvalandžiui iki valgymo.
- Pabandykite gerti imbierinio skonio gėrimus.
- Vėmimo metu nieko negerkite ir nevalgykite, kol vėmimas nepasibaigs. Kai nustosite vemti, mažais gurkšneliais išgerkite vandens, arbatos.
- Ligonio kambarys turėtų būti toliau nuo virtuvės.
- Darykite lengvą mankštą.
- Jei ligonis dažnai vemia, jo galvą reikia palenkti į priekį virš kriauklės arba indo. Jei ligonis silpnas, jį reikia guldyti ant šono.
- Indą, į kurį vemiama, laikykite švarų, nelaikykite jo „prieš akis“.
- Po vėmimo praskalaukite burną vandeniu su citrina, jei burnos gleivinė nepažeista; jei gleivinė pažeista, praskalaukite prinokusių ananasų sultimis, pakramtykite ananaso skiltelę.
- Galite skalauti burną ananasų sultimis, per pusę praskiestomis vandeniu.
- Ant kaktos dėkite drėgną vėsų rankšluostį.
Burnos pažeidimas
Burnos pažeidimas dažniausiai atsiranda po chemoterapijos, spindulinio gydymo ir svorio kritimo ar infekcijos. Sutrinka seilių liaukos funkcija, pakinta skonio jutimas, gali prasidėti burnos gleivinės uždegimas, atsiranda skausmingos opos, apsunkinančios valgymą.
- Po kiekvieno valgymo skalauti burną vandeniu. Galima pasigaminti skalavimo tirpalą: vienas litras virinto vandens, arbatinis šaukštelis valgomosios sodos ir vienas šaukštelis valgomosios druskos.
- Su šepetėliu ir dantų pasta valyti dantis 2-3 kartus per dieną. Valyti ir liežuvį.
- Prieš miegą išsivalius dantis ir išsiskalavus burną, lūpas ir sausą burnos gleivinę galima patepti augaliniu aliejumi.
- Stebėti, ar neatsiranda burnos grybelis (kandidozė).
- Pajutus skausmą burnoje, valgyti trintą visavertį maistą, vengti aštrių patiekalų.
Skonio ir uoslės pojūčių pasikeitimas
Dėl ligos ar gydymo gali pasikeisti skonio ir uoslės pojūčiai, burnoje gali būti jaučiamas kartumas ar metalo skonis. Todėl maistas, kuris anksčiau Jums buvo skanus ir maloniai kvepėjo, gali prarasti šias savybes.
- Rinkitės mėgstamus patiekalus.
- Pamėginkite vėsius arba šaltus patiekalus.
- Gerkite pakankamai vandens.
- Palaikykite burnos higieną.
- Labai svarbu palaikyti švarią burnos ertmę, gerą jos kvapą.
- Rekomenduojamas baltymų turtingas maistas (malta mėsa, minkštai virti kiaušiniai, ankštinės daržovės, malti riešutai, sojų pieno produktai).
- Prižiūrėkite burnos gleivinę.
Viduriavimas
Viduriavimą gali sukelti pati onkologinė liga, chemoterapija ar prasidėjusi infekcija. Dėl greitesnių nei įprasta žarnyno judesių pagrindinės maisto medžiagos nėra pakankamai įsiurbiamos, todėl su išmatomis pasišalina ne tik vanduo, maisto medžiagos, bet ir vitaminai bei mineralai.
- Gerkite pakankamai skysčių - tai labai svarbu varginant viduriavimui.
- Rinkitės produktus, kuriuose gausu natrio ir kalio.
- Tinka javų ar kruopų dribsnių košės, baltieji ryžiai ir sausi pusryčiai.
- Maistas turėtų būti vidutinės temperatūros.
- Viena iš geriausių mitybos rekomendacijų yra BRAT dieta, kurią sudaro bananai, ryžiai, obuolių tyrelė ir skrudinta duona.
- Šie produktai yra lengvi, mažiau dirgina žarnyną ir padeda tirštinti išmatų konsistenciją.
- Be BRAT dietos, galima valgyti virtas bulves, avižų košę ir liesus vištienos gabaliukus.
- Reikėtų vengti riebaus, aštraus ar saldaus maisto, nes jis gali pabloginti būklę.
- Taip pat nerekomenduojama vartoti pieno produktų, nes jie gali dirginti žarnyną ir apsunkinti viduriavimą, ypač jei žmogus netoleruoja laktozės.
Vidurių užkietėjimas
Vidurių užkietėjimas - tuštinimosi dažnio sumažėjimas ir / ar fizinis sunkumas šalinant išmatas iš tiesiosios žarnos. Išmatos paprastai būna kietos, tuštinimasis skausmingas, reikalinga papildomų įtempimo jėgų.
- Gerkite pakankamai skysčių. Jei nėra širdies nepakankamumo, reikėtų išgerti iki 2 litrų per dieną.
- Didinkite skaidulinių medžiagų turinčio maisto kiekį, valgykite visadalių grūdų ruginę duoną, visadalių grūdų makaronus, morkas, raudonuosius burokėlius, agurkus, pomidorus.
- Pasigaminkite šių džiovintų vaisių mišinį: džiovintos slyvos - 100 g, džiovinti abrikosai - 100 g, džiovintos figos - 100 g. Viską sumalkite mėsmale.
- Ryte į stiklinę vandens užmerkite džiovintas slyvas (8-10), o vakare jas suvalgykite ir išgerkite vandenį, kuriuo jos buvo užpiltos.
- Pasigaminkite salotas: morkos, agurkai, pomidorai lygiomis dalimis, pridėkite valgomą šaukštą išmirkytų sėlenų ir kelis arbatinius šaukštelius augalinio aliejaus.
- Galima gerti vaistinėse parduodamas vidurius laisvinančias arbatas.
Kepenų ligos
Kankina nepaaiškinamas nuovargis, maudžia po dešiniuoju šonkaulių lanku, niežti odą, pučia pilvą, yra pageltę akių obuoliai ir oda, patamsėjęs šlapimas? Tokie negalavimai atsiranda jau tada, kai kepenų liga būna pažengusi.
Nealkoholinė steatozinė kepenų liga
Pastaruoju metu medikai vis dažniau diagnozuoja kepenų ligą, siejamą su mitybos ir gyvensenos ypatumais, kuri gali turėti negrįžtamų pasekmių žmogaus sveikatai - tai nealkoholinė steatozinė kepenų liga. Šiai ligai progresuojant vystosi kepenų uždegimas (steatohepatitas) bei kepenų cirozė.
Didžiausi kepenų suriebėjimo rizikos veiksniai:
- Pilvinis nutukimas (kai didžiausia riebalų sankaupa yra pilvo srityje).
- Antro tipo cukrinis diabetas.
- Dislipidemija (cholesterolio apykaitos sutrikimai).
- Metabolinis sindromas.
Norint kuo ilgiau išsaugoti sveikas kepenis, reikėtų peržvelgti valgymo įpročius. Ar žmogus valgo tik tada, kai iš tiesų jaučia fiziologinį alkį? Ar valgymu bandoma slopinti neatpažintas emocijas, nerimą? Ar sugebame valgyti, įsisąmonindami patį valgymo procesą: neskubėdami, pamąstydami, kaip iki parduotuvių, mūsų namų atkeliavo maistas, kaip jis buvo ruošiamas, ir pasimėgaudami bei sau atskleisdami įvairiapusę patiekalų skonių paletę?
Svarbu tvirta motyvacija - tik tuomet bus lengviau siekti užsibrėžtų pokyčių. Griežti dietos planai, jei nebus motyvacijos, ilgalaikių pokyčių neatneš, tik dar labiau įstums į užburtą dietų vaikymosi ratą.
Maisto vertė priklauso ne tik nuo jo kokybės, bet ir nuo indų bei paruošimo būdo. Pavyzdžiui, garuose troškintas ar virtas maistas yra sveikesnis kepenims nei keptas riebaluose ar daug kartų termiškai apdorotas. Subraižytose tefloninėse keptuvėse kenksminga ruošti maistą dėl vėžio rizikos. Svarbu, kad maistas būtų įvairus, subalansuotas, paskanintas įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis. Vertėtų neužmiršti daržovių, vengti sūrių, perdirbtų, mažos maistinės vertės produktų.
Mitybos proporcijos
Nustatyta, kad per parą baltymai turi sudaryti apie 15-20 proc. suvalgomo maisto. Kepenyse vyksta pagrindinė baltymų sintezė, todėl baltymai labai svarbūs maitinimosi racione, jei sergama kepenų ligomis. Tačiau ir čia svarbus saikas - baltymų perteklius blogina inkstų veiklą ir skatina inkstų nepakankamumą, tad eksperimentuoti su baltymine dieta pavojinga.
Skaičiuojant dienos kalorijas negalima atsisakyti riebalų. Jei žmogus per parą suvartoja riebalų mažiau nei 20 procentų viso raciono, kyla pavojus, kad jo organizmui pritrūks riebaluose tirpių vitaminų. Sumažinus riebalų vartojimą, organizmas stengiasi kompensuoti energijos trūkumą, todėl nejučia racione vis daugiau atsiranda beverčių saldumynų, kurių perteklius organizme virsta riebiosiomis rūgštimis, o šios trigliceridų pavidalu nešamos į kepenų ląsteles. Taip riebėja kepenys. Verta mitybą praturtinti polinesočiosiomis rūgštimis, kurios pasižymi antiuždegiminiu poveikiu, gausios antioksidantų.
Be maistinių skaidulų virškinimas nebus geras, sutriks ir kepenų veikla. Per parą maistinių skaidulų reikėtų suvalgyti bent 25 gramus. Kai kam tai padaryti gali būti sunku, nes, pavyzdžiui, suvalgę vieną bananą gauname vos 3 gramus skaidulų. O skaidulos sudaro gerųjų bakterijų terpę, gerina šių bakterijų darbą.
Augalinės medžiagos, padedančios sumažinti kepenų suriebėjimą
Mokslu pagrįstas yra augalinis derinys iš ciberžolės šaknų (kurkumino), tikrojo margainio sėklų (silimarino) ir juodųjų pipirų ekstraktų (piperino). Tyrimai patvirtina, kad šių augalų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos padeda greičiau atstatyti pažeistas kepenų ląsteles, skatina kepenų veiklą - savotiškai valo organizmą, neleidžia kepenims suriebėti ir tirpdo jau susidariusius riebalus.
Vartojami kartu šie augaliniai ekstraktai veikia kur kas stipriau nei atskirai, nes kurkuminas geriau pasisavinamas net iki 20 kartų, jei vartojamas kartu su piperinu, o silimarinas yra aktyvesnis piperino poveikio dėka.
Kepenų cirozė
Sergant kepenų ciroze, kepenų ląstelės suyra, jų vietoje vystosi jungiamasis audinys, kepenys surandėja, atsinaujinusios ląstelės išsidėsto netvarkingai, dėl to sutrinka kepenų funkcija. Iš pradžių kepenų cirozė beveik nepasireiškia. Vienas iš požymių yra gelta, kuri rodo, kad prasideda kritinė stadija.
Kepenų nepakankamumas
Kepenų nepakankamumas - tai kitų kepenų ligų rezultatas, kai kepenys nebeatlieka savo funkcijos. O viena svarbiausių kepenų funkcijų - valyti kraują nuo nuodingų medžiagų. Esant kepenų nepakankamumui, kepenyse gaminamas geltonai rudas pigmentas bilirubinas patenka į kraują ir audinius, todėl pagelsta ligonio oda, gleivinės, akių obuoliai. Kadangi kaupiasi skysčiai, didėja pilvo apimtis. Ligoniai gali dažnai vemti, tuštintis kraujingomis išmatomis. Dėl kepenų pažeidimo kraujas blogai kreša, todėl tokie ligoniai dažnai skundžiasi kraujavimu iš dantenų, nosies.
Hepatitas
Hepatitu vadinamas kepenų uždegimas. Jį gali sukelti infekcija (virusinis hepatitas A, B ir C), alkoholis, šalutinis kai kurių vaistų poveikis. Visos hepatito formos (A, B ir C) pasireiškia panašiais simptomais. Hepatito A pradžia būna netikėta, atsiranda karščiavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, vėliau atsiranda gelta. Hepatito B pradžia būna laipsniška, iš pradžių atsiranda labai didelis bendras silpnumas, kartais - smulkiųjų sąnarių skausmai. Hepatito C simptomai taip pat panašūs: pykinimas, silpnumas, dešinės pilvo pusės, sąnarių skausmas.
Rekomendacijos
- Galima vartoti specialius preparatus, sukurtus kepenų apsaugai ir jų pažeidimų mažinimui.
- Subalansuota dieta sergant kepenų ciroze padeda atkurti, normalizuoti kepenų ir tulžies pūslės veiklą.
- Patariama vartoti daugiau pieno baltymų, augalinio aliejaus ir ląstelienos turinčių maisto produktų.
- Sergant kepenų ciroze maistą geriau virti ir troškinti, o ne kepti.
- Laiku pradėtas gydymas gali padėti suvaldyti šią klastingą ligą.
- Siekiant diagnozuoti kepenų cirozę, pirmiausia verta atlikti tyrimus dėl hepatito B ir C virusų.