Užšaldymas - vienas efektyviausių būdų prailginti produktų galiojimo laiką.
Tačiau ne visi produktai vienodai gerai pakelia žemas temperatūras.
Netinkamas laikymas gali ne tik sugadinti maisto skonį ir konsistenciją, bet ir prarasti maistinę vertę.
Produktų tinkamumas šaldymui
Tinka šaldyti:
- Mėsa ir žuvis: Žalia mėsa, malta mėsa, kepsniai, vištiena ir žuvis puikiai tinka užšaldymui.
- Uogos, vaisiai ir daržovės: Braškės, avietės, serbentai, vyšnios, špinatai, brokoliai, kukurūzai ir paprika - visa tai išlaiko daugumą vitaminų užšaldytoje formoje.
- Kepiniai ir duona: Šviežiai iškeptą duoną ar bandeles galima užšaldyti 1-2 mėnesiams.
- Paruošti patiekalai: Sriubos, koldūnai, balandėliai, kotletai ar barščiai - visa tai galima laikyti šaldiklyje iki kelių mėnesių.
- Kieti sūriai.
Netinka šaldyti:
- Daržovės su dideliu vandens kiekiu: Agurkai, salotų lapai, ridikėliai, pomidorai - po atšildymo jie tampa minkšti, praranda struktūrą ir skonį.
- Kiaušiniai lukštuose: Užšaldymas gali sukelti lukšto trūkimą, kas padidina užteršimo riziką.
- Minkšti pieno produktai: Jogurtas, kefyras, grietinė ar minkštas sūris (varškė, sūris briuza) po atšildymo susisluoksniuoja ir praranda konsistenciją.
- Keptas maistas su traškia plutele.
- Majonezas ir padažai kiaušinių pagrindu.
Prieš užšaldydami produktus pageidautina padalinti į porcijas.
Tinkamas šaldiklio naudojimas ne tik taupo laiką ir pinigus, bet ir padeda išvengti maisto švaistymo.
Ką daryti su nuvytusiais salotų lapais?
„0Waste“ siūlo nuvytusias prieskonines žoleles išdžiovinti, o nuvytusius salotų lapus vis dėlto suvalgyti (salotose ar dar kaip nors) - kokia nauda iš to yra?
Jas galima ir džiovinti, ir šaldyti, ir rauginti, ir įvairiai termiškai apdoroti; paversti visai kitais būviais: miltelių konsistencija, skystomis ar trintomis konsistencijomis.
Atitinkamai pagal paruošimo būdą šie produktai gali tapti ir prieskoniais, ir pagardais, ir konsistencijos sutvirtintojais, ir tekstūros išgavėjais.
O taip pat net maisto papildais, pavyzdžiui, gerinant tuštinimosi funkciją esant vidurių užkietėjimui.
Tad jeigu kyla klausimas, ar visgi yra naudos valgant nuvytusias prieskonines žoleles - tai ji neabejotina.
Tokios žolelės vysdamos kad ir netenka vandens, bet vis tiek išlaiko nemažą dalį savyje sukauptų vertingų maistinių medžiagų, jos taip pat patiekalams suteikia ir kvapą ir skonį, ir negana to, toks atsakingas vartojimas sukuria palankesnes tiek asmenines, tiek globalias sąlygas visapusiškai palankesniam mūsų pačių gerovei.
Populiariausios salotų rūšys
Ne vienerius metus populiarumo viršūnėse karaliauja gražgarstės, kitaip dar žinomos kaip rukola.
Kita lietuvių meniu vis dažniau papildanti salotų rūšis - lapinis (kale) kopūstas.
Puikiu pasirinkimu gardinant makaronų, šviežių vaisių ir daržovių patiekalus yra salotinė sultenė arba „Macha“.
Dar vienas dažnas lietuvaičių pasirinkimas jau klasika vadinamosios aisbergo salotos.
Stambiais ir minkštais lapais pasižyminčiais „Gentile“ salotas maisto ekspertė siūlo panaudoti kaip lavašo alternatyvą, į vidų sukant avokado, morkų, cukinijų juosteles, maišant su tunu ar kiaušiniu bei pagardinant majonezu.
B. Čaikauskaitės teigimu, per metus IKI parduotuvėse pirkėjams pasiūloma apie 40 skirtingų salotų rūšių.
Patarimai, kaip paruošti skanias salotas
Šiandien vis daugiau žmonių renkasi salotas ne tik kaip garnyrą ar užkandį, bet ir kaip pagrindinį patiekalą.
Tinkamai paruoštos salotos gali padėti gauti po žiemos taip reikalingų maistinių medžiagų, tačiau derėtų nepamiršti kelių dalykų.
- Daržovės tebūnie pagrindas.
- Kiek netikėta, bet suveikianti gudrybė - salotas dėti į šaldytuve atvėsintą indą.
- Suteikite daugiau spalvų.
- Įtraukite baltymų.
- Pagardinkite sveikais riebalais.
- Atidžiai pasirinkite padažą.
Naminis padažas - raktas į gardžias salotas
Vieni salotų lapai, kad ir kokie švieži bei traškūs būtų, retai griežia pirmuoju smuiku.
Tačiau viską pakeisti gali naminis padažas, kuris salotomis sugundytų net ir tuos, kurie paprastai į jas šnairuoja.
Su gardžiu padažu vienu šūviu nušausit du zuikius: pakutensit skonio receptorius ir paskatinsit valgyti daugiau šviežių salotų ir daržovių, kurios būtinos subalansuotai mitybai.
Patarimai, kad salotų užpilas būtų tobulas:
- Proporcijos: Ruošiant aliejaus ir rūgštaus ingrediento užpilą dažniausiai rekomenduojama 3:1 taisyklė.
- Geriausi rūgštūs ingredientai: Dvi dažniausiai užpilams naudojamos rūgštys yra citrusinių vaisių sultys ir actas.
- Tinkamiausi aliejai: Alyvuogių aliejus yra populiariausias pasirinkimas, o jo malonus skonis puikiai tinka daugumai salotų padažų.
- Nepamirškite saldumo.
Kiek laiko užpilą galima laikyti?
Visų pirma, jo vieta - šaldytuve.
Tinkamai laikomas šaldytuve, sandariame inde, užpilas gali išsilaikyti iki savaitės, nors skaniausias, žinomas, dar pačią pirmą dieną.
Ilgiau laikant, gali atsiskirti aliejus, tačiau neišsigąskite - tai užpilui nekenkia, tiesiog prieš naudodami jį gerai suplakite.
Kvapnus ir ryškus bazilikų užpilas
Ingredientai:
- 1 didelis ryšulėlis šviežių bazilikų (suspausti turėtų sudaryti maždaug puodelį)
- 1 skiltelė česnako
- 1,5 šaukštas raudonojo arba baltojo vyno acto
- 0,5 šaukštelio Dižono garstyčių
- 0,5 šaukštelio medaus
- 0,5 šaukštelio druskos
- 0,5 puodelio ypač tyro alyvuogių aliejaus
Gaminimas:
Į maišytuvą ar virtuvinį kombainą dėkite visus ingredientus, išskyrus aliejų.
Pulsuodami šiek tiek pasmulkinkite bazilikų lapus.
Tuomet, tebemaišant, lėtai pilkite aliejų.
Maišykite 30-60 sekundžių, kol tekstūra bus vientisa ir glotni.