Koronaviruso pandemijos įtaka

Patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius pasaulyje per parą padidėjo daugiau kaip 441 tūkst. ir viršijo 79,67 mln. Mirčių skaičius išaugo daugiau kaip 6,8 tūkst. ir perkopė 1,76 mln. PSO gavo duomenų apie 79 673 754 infekuotuosius ir 1 761 381 mirusįjį. Šalis nuo ketvirtadienio užregistravo 24 462 naujas infekcijas ir 298 mirtis.

Ispanijos mirčių nuo viruso skaičius yra ketvirtas pagal dydį Vakarų Europoje po Italijos, kurioje šis skaičius siekia beveik 72 tūkst., taip pat po Jungtinės Karalystės (JK), kurioje viruso aukomis tapo beveik 71 tūkst. Vyriausybė tikisi, kad iki birželio pavyks paskiepyti 15-20 mln. gyventojų. „Būdas nugalėti virusą yra paskiepyti mus visus arba kuo daugiau - tuo geriau“, - pareiškė S.

Vakcinacijos procesas

Anksčiau šį mėnesį paskelbti Ispanijos Sociologinių tyrimų centro apklausos rezultatai parodė, kad 40,5 proc. naujausios apklausos dalyvių teigė, kad norėtų pasiskiepyti, o dar 16,2 proc. planuojama, kad artimiausius tris mėnesius Ispanija per savaitę gaus 350 tūkst. vakcinos dozių.

„Kas bus padaryta, tai - registras, kuriuo bus dalijamasi su mūsų Europos partneriais“, - nurodė S. „Tai nebus viešai skelbiamas dokumentas, ir tai bus daroma itin laikantis duomenų apsaugos“ taisyklių, kalbėjo ministras.

Mitybos rekomendacijos Ispanijos senjorams

Ispanų medicinos profesorius, endokrinologijos ir mitybos specialistas Dr. Antonino Jara Albarránas ir Ispanijos nacionalinio vėžio tyrimų centro (CNIO) biochemikė ir molekulinės biologijos specialistė María Antonia Blasco pasidalino žiniomis apie senėjimą. Pats senėjimas tampa pastebimas per gyvybingumo susilpnėjimą, o tai lemia tam tikrus sunkumus prisitaikant prie gyvenimo sąlygų.

Senatvę lemia įvairūs veiksniai, iš jų genetika nėra pats svarbiausias, nes ji prisideda tik 25-30 proc., daug didesnį poveikį turi aplinka (visuomenė, medicininė priežiūra) ir pats žmogus su savo mityba, fiziniu aktyvumu ir gyvenimo būdu. Moksliniu požiūriu senatvė siejama su telomerų ilgumu, kurie yra apsauginiai chromosomų galai.

Kaip sulėtinti senėjimo procesą?

• Vartojant antioksidantus, tokius kaip vitaminai C ir E ir karotenoidai.
• Su mikroelementais, tokiais kaip varis, cinkas, manganas, geležis ir selenas.
• Su polifenoliais, flavonoidais ir likopenu pomidoruose.

Štai kokias sveikos gyvensenos ir mitybos rekomendacijas specialistai pateikia ispanų senjorams.

Svarbiausia - subalansuota mityba:

• Baltymai 15-20 proc.
• Angliavandeniai 50-60 proc.
• Riebalai 20-30 proc.

Reikia rūpintis svoriu, kad išvengtumėte nutukimo ir jo pasekmių. Jei yra aukštas kraujospūdis, reikėtų mažinti druskos kiekį maisto produktuose. Jei yra kitų susijusių ligų, reikėtų pritaikyti mitybą atsižvelgiant į tas ligas. Ir žinoma, jokio toksinio poveikio, kaip cigaretės ar narkotikai. Kalbant apie alkoholį, teigiama, kad saikingas vyno vartojimas nėra toks kenksmingas.

Labai svarbi senatvėje yra fosforo ir kalcio apykaita, nes kaulų tankis mažėja, o po menopauzės tai ypač pasireiškia moterims, dažnai išsivysto osteoporozė. Norint jos išvengti, rekomenduojama fizinė veikla, saulės spinduliai (vitamino D gamybai) ir kalcio turinčių produktų vartojimas (pienas, jogurtas, sūriai).

Riešutai yra labai naudingi, bet su saiku, nes jie turi daug kalorijų, tačiau yra turtingi baltymų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių. Rekomenduojama saikingai vartoti mėsą ir jos produktus, nes ji yra geros kokybės baltymų, geležies, cinko ir B grupės vitaminų šaltinis.

Rekomenduojama vartoti 2-3 porcijas per savaitę. Žuvys: baltos, raudonos, jūros gėrybės, konservai... Tai geras baltymų, kalcio ir kitų mineralų šaltinis. Jos suteikia omega-3 riebiųjų rūgščių ir yra turtingos vitaminų A, D, E, B6 ir B12. Rekomenduojama kaitalioti mėsos ir žuvies vartojimą.

Viduržemio jūros dieta

Šios dietos patariama laikytis kartu su fizine veikla. Rekomenduojama vartoti vaisius, daržoves, grūdus (geriau pilno grūdo), ankštinius, alyvuogių aliejų (arba saulėgrąžų aliejų), daugiau žuvies nei mėsos, pieno produktų, vyno (su saiku), nepamirštant fizinio aktyvumo.

Kalorijų suvartojimo sumažinimas prailgina gyvenimo trukmę visiems žinduoliams. Tai geriausia strategija atitolinti senėjimą ir su juo susijusių ligų atsiradimą. Vartojant mažiau kalorijų mažėja oksidacinis stresas. Gyvūnai, turintys aukštesnį medžiagų apykaitos lygį, generuoja daugiau oksidacinių produktų ir gyvena trumpiau.

Veiksniai, turintys įtakos vyresnio amžiaus žmonių sveikatai:

• Bloga mityba, tiek per didelis, tiek per mažas maisto suvartojimas, yra dažnas reiškinys.
• Socialiniai veiksniai: vienatvė, priklausomybė nuo kitų (savarankiškumo trūkumas), stimuliacijos ir tikslų stoka.
• Fiziologinės ir patologinės problemos, tokios kaip sausa burna, dantų problemos, uoslės ir skonio sutrikimai, troškulys, regos praradimas.
• Protinis nusilpimas ir virškinimo, artrito, bendrosios ir metabolinės patologijos.
• Ekonominiai, asmeniniai ir socialiniai veiksniai.

Nutukimo problema

Labai svarbu nutukimas. Jis pagreitina senėjimą, didina mirtingumą, mažina judrumą ir blogina gyvenimo kokybę, skatina sėslų gyvenimo būdą, didina kraujospūdį, metabolines ir širdies ligas. Taip pat jis pagreitina kai kurių navikų atsiradimą ir apsunkina globėjų pagalbą.

Maistas su saiku, fizinis aktyvumas ir svėrimasis kiekvieną savaitę.

Ispanams senjorams rekomenduojami tokie pusryčiai:

• Pienas arba sūris, kava arba arbata, 1-2 vaisiai, skrebučiai su alyvuogių aliejumi, mažai saldumynų.

Užkandžiai: vertinkite juos viso dienos raciono kontekste.

Pagrindiniai patiekalai:

• Vartoti kuo mažiau pusfabrikačių.
• Daugiau daržovių ir salotų, pilno grūdo duonos.

Pirmieji patiekalai:

• Makaronai, ankštiniai, daržovės, sriubos, mažai bulvių.

Antrieji patiekalai: grilyje kepta mėsa arba žuvis su daržovėmis. Desertas: vaisiai, retai saldumynai.

Užkandžiai: jogurtas ir vaisiai.

Vakarienė: lengvesnė vyresnio amžiaus žmonėms.

Naktiniai gėrimai: retai ir labai saikingai. Nenaudoti per daug ledų.

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, prasta mityba ir fizinio aktyvumo stoka šiuo metu yra pagrindinis pavojus sveikatai globaliu mastu. 2016 metais Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos „Eurostat“ atliktas tyrimas rodo, kad kas šeštas Europos gyventojas kenčia nuo nutukimo. Mokslininkų teigimu, fizinės veiklos trūkumas žmogui pavojingas taip pat kaip rūkymas, diabetas ar širdies ligos, o kartais gali turėti ir dar rimtesnių pasekmių.

„Per pastaruosius 20-30 metų Lietuvoje drastiškai pasikeitė maistas - išaugo greito maisto pasiūla ar, pavyzdžiui, padidėjo šokolado, kuriame daug druskos ir cukraus, įvairovė, ir pan. Pakitę ir baltymai maiste, pavyzdžiui, vištiena yra su antibiotikais, skatina atsparumą antibiotikams, kurie skiriami ligoms gydyti“, - KTU vykusioje paskaitoje vardijo sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas, KTU dėstytojas dr. Sveikai mitybai labai svarbus ir pakankamas skaidulų vartojimas, tad reiktų nepamiršti vartoti būtent skaidulų turinčio maisto.

Būtent į užkandžius A. Sujeta pataria atkreipti dėmesį. Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į funkcionalųjį maistą - tai plataus vartojimo kasdien valgomas maistas, kuris, be mitybinės vertės, daro papildomą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. „Lyginant situaciją prieš 100 metų ir dabar, judėjimą sumažinome maždaug 4 kartus“, - pabrėžia A. Sujeta. „Nėra pasiteisinimų nesportuoti, užtenka elementarių sąlygų, net ir „barake“ gyvendamas studentas gali išeiti į kiemą pabėgioti“, - neabejoja A. Sujeta.

Gyvenimas tarp Lietuvos ir Tenerifės: Indrės Trusovės patirtis

Indrė atvirai pasakoja apie šį sprendimą, naują gyvenimo ritmą, vaikų mokslus, kasdienybės pokyčius ir Tenerifės bei Lietuvos skirtumus. Pasak Indrės, persikėlimas į Tenerifę nebuvo spontaniškas sprendimas. Šeima jau kurį laiką gyveno tarp dviejų šalių, leisdama savo laisvą laiką saulėtoje saloje. Toks sprendimas suteikė daugiau laisvės, nes Lietuvos mokykla „visų disciplinų dalykus užskaito ir niekas nebūna prarasta“, o dukra Tenerifėje papildomai įgys vertingų anglų ir ispanų kalbos žinių. Šeimos adaptacija, Indrė džiaugiasi, kad tiek ji, tiek vaikai puikiai prisitaikė prie naujos aplinkos ir net viršijo lūkesčius.

Be to, mokyklos darbo laikas organizuotas taip, kad vaikai grįžta namo jau atlikę namų darbus, o tai suteikia šeimai daugiau laisvo laiko. Tenerifės gyvenimo būdas leidžia derinti rimtą režimą su atostogų nuotaikomis. Gamtos grožis ir švelnus klimatas suteikia galimybes aktyviai leisti laiką lauke.

Nors Indrė neslepia, kad gyvenimas Tenerifėje suteikė naujų iššūkių, tokie pokyčiai ją įkvėpė. Laisvalaikis Tenerifėje, pasak jos, yra labai aktyvus ir kupinas netikėtų atradimų. Net tokie paprasti dalykai kaip iškylos su kitomis lietuvių šeimomis, žygiai bei piknikai gamtoje, suteikia kasdieniam gyvenimui unikalumo.

Kasdienybės skirtumai: Lietuva ir Tenerifė

Nors Tenerifėje šeima jaučiasi puikiai, Indrė nepamiršta ir Lietuvos, ypač kai kalbama apie tam tikrus kasdienius skirtumus. Be tėvelių, draugų, kolektyvo, moteris sako, kad vienas didžiausių dalykų, kurių ji pasiilgsta iš Lietuvos - švara. Be to, Indrė dažnai prisimena lietuviškos virtuvės skonius, ypač duoną, kavą ir varškę.

Kainų skirtumai

Indrė pastebi, kad nekilnojamojo turto kainos Tenerifėje stipriai pakilo, ypač po COVID-19 pandemijos. Tačiau, kai kalbama apie kasdienes išlaidas, maistas ir drabužiai Tenerifėje yra pigesni nei Lietuvoje.

Likimas tarp dviejų šalių

Nors Indrė ir jos šeima kol kas mėgaujasi gyvenimu Tenerifėje, jie nesiryžta galutinai apsispręsti dėl nuolatinės gyvenamosios vietos. Moteris atvirauja, kad Lietuvos pasiilgti nelabai spėja: „Žinoma, jeigu aš išvykčiau į kokią Kanadą ir metus laiko nematyčiau Lietuvos, gal ir būtų tas stiprus ilgesys, o dabar aš kone kas mėnesį grįžtu bent savaitei į Lietuvą ir nelabai spėju pasiilgti jos. Labiausiai pasiilgstu konkrečių dalykų ir, be abejo, žmonių“.

---