Tiek kepimo miltelių, tiek sodos funkcija yra ta pati - padaryti kepinį puresnį.
Žinoma, galite naudoti ir tiktai kepimo miltelius, tačiau kepinys gali būti kiek per rūgštus. Daugiau sodos berti negalima, kad neatsirastų nemalonus jos poskonis.
Todėl papildomai įmaišoma kepimo miltelių, užtikrinančių tinkamą kepinio iškilimą, purumą bei minkštumą“, - teigė duonos ir konditerijos kepinių ingredientais bei margarinu prekiaujančios tarptautinės kompanijos „Zeelandia“ gamybos padalinio Klaipėdoje technologė Larisa Jankienė.
Sodos ir Kepimo Miltelių Paskirtis
Sodą ji patarė naudoti tuomet, kai tešlos sudėtyje yra rūgščių ingredientų: pasukų, kefyro, jogurto, citrinų sulčių ir kitų.
Kepimo milteliai pravers tuomet, kai tešloje nebus jokių rūgščių produktų, pavyzdžiui, tešla užmaišyta su pienu ar vandeniu.
„Sodą keisdami kepimo milteliais ar atvirkščiai, visada prisiminkite, kad soda yra keturis kartus aktyvesnė už kepimo miltelius.
Todėl, jei sodą keičiate kepimo milteliais, dauginkite reikiamą kiekį iš keturių, o jei kepimo miltelius keičiate į sodą - reikiamą kiekį dalykite iš keturių“, - patarė patyrusi technologė.
Kodėl Kepiniuose Jaučiamas Sodos Skonis?
L.Jankienė paminėjo ir pagrindinius dalykus, ką reikėtų žinoti apie sodą ir kepimo miltelius. Soda arba kitaip vadinamas natrio bikarbonatas aukštoje temperatūroje dėl vykstančių cheminių reakcijų išskiria ne tik anglies dioksidą, dėl ko kepinys iškyla ir būna purus, bet ir natrio karbonatą.
Būtent dėl šios cheminės medžiagos daugelis iš mūsų turime nemalonios patirties - žinome koks yra sodos skonis, jaučiamas kepiniuose.
Kai soda sureaguoja su rūgščiais ingredientais, nemalonų sodos poskonį paliekantis natrio karbonatas yra neutralizuojamas.
Be to, rūgštinės kilmės produktai greičiau išlaisvina anglies dioksidą ir suaktyvina sodos veikimą - dėl to kepinys būna dar ir minkštesnis, ir puresnis.
Naudojant sodą reikia žinoti, kad cheminės reakcijos prasideda iškart, vos tik sumaišius ingredientus, todėl kepinį, į kurį dėta sodos, būtina kepti iškart, nieko nelaukiant.
Jeigu paruoštą tešlą paliksite kuriam laikui stovėti ir kepsite vėliau, kepinys neiškils tiek, kiek turėtų.
Šią taisyklę galima taikyti ir dar vienu atveju: sodą galima „nugesinti“ tiesiog puodelyje sumaišius ją su actu ar citrinų sultimis.
Tai nėra efektyviausias būdas, kadangi reakcija vyks iš karto, o kol sumaišysite tešlą ir pradėsite kepti pyragą, tešlos kilimo procesas nebevyks taip sklandžiai.
Kepimo milteliai iš esmės yra ta pati soda, tačiau jų sudėtyje jau yra rūgšties, kuri neutralizuoja natrio karbonatą, sukeliantį nemalonų poskonį.
Todėl tam, kad kepimo milteliai atliktų savo paskirtį ir pakeltų kepinį, reikalingi tik skysčiai, kurie nebūtinai turi būti rūgštinės kilmės.
Skirtingi Kepimo Milteliai
Yra išskiriamos dvi pagrindinės kepimo miltelių rūšys: viengubo ir dvigubo veikimo. Viengubo veikimo kepimo milteliai, kaip ir soda, tampa aktyvūs iš karto sumaišius sausus ingredientus su skysčiais, todėl paruoštą tešlą iš karto turite kepti.
Tačiau daugelis kepimo miltelių yra dvigubo veikimo - tai reiškia, jog tik maža jų dalis sureaguoja kambario temperatūroje, tešlos maišymo metu, o didžioji dalis suveikia kepant aukštoje orkaitės temperatūroje.
Kaip Pakeisti Raugą Soda
Kepimo soda yra parduotuvėje pirkto raugo dalis, todėl ja galite visiškai pakeisti miltelius. Raugas - labai svarbus kepimo komponentas, dėl kurio tešla tampa akyta ir minkšta. Jei jos nededama, gaminys taps „guminis” ir kietas.
Kad ji styvėtų, reikia rūgšties. Jei tešla nerūgšti, tuo pačiu metu į tešlą įdedama sodos ir citrinos rūgšties. Tačiau sodos nereikia gesinti actu - tai kulinarinis mitas.
1 arbatinį šaukštelį rauginimo medžiagos pakeičia 1/3 šaukšto valgomosios sodos ir 2/3 šaukšto rūgšties. Atminkite, kad sodos į tešlą dedama prieš pat kepimą.
Tai konditerijos gaminiai, į kuriuos dedama plaktų kiaušinių, grietinėlės ir sviesto. Yra kepinių rūšių, kur apskritai nėra raugo.
Plakant tokius gaminius atsiranda oro burbuliukų, o tešla tampa orinė.
Kuo Pakeisti Tešlos Raugą Kepant:
- Putojantis vanduo. Jis praturtina tešlą oro burbuliukais.
- Alkoholis. Tai taip pat puiki galimybė, nei pakeisti raugą. Į 1 kg tešlos įpilkite 1 valgomąjį šaukštą alkoholio. Jis išbrinkins miltus ir suteiks desertui malonų skonį.
- Savaime kylantys miltai. Kai kuriose parduotuvėse parduodami miltai, iš anksto „pagardinti” raugu. Jais pakeiskite visus įprastus miltus.
Sodą galima naudoti naminį raugą - receptas visai nesudėtingas. Sumaišykite 5 valgomuosius šaukštus sodos, 12 valgomųjų šaukštų miltų ir 3 valgomuosius šaukštus citrinos rūgšties. Mišinį laikykite sausame inde su dangčiu. Be miltelių taip pat galima apsieiti produktuose, kuriuose naudojama biologinis atsipalaidavimas (t. y. su gyvų organizmų pagalba).
Gastritas: Ką Reikia Žinoti Apie Skrandžio Uždegimą?
Gastritas - skrandžio gleivinės uždegimas yra viena dažniausių virškinimo ligų. Gastritas yra glaudžiai susijęs su virškinamuoju traktu, todėl dauguma žmonių skrandžio uždegimo požymių nejaučia arba jie pasireiškia kaip virškinimo sutrikimai.
Reikalinga konsultacija su gydytoju?
Nuo Ko Gali Kilti Skrandžio Uždegimas?
Ūminis gastritas (gastritis acuta) prasideda staigiai, pavyzdžiui, apsinuodijus maistu ar alkoholiu. Suvalgius sunkiai virškinamo, aštraus maisto galima labai lengvai apsinuodyti. Tai reiškia, kad į organizmą patenka toksinus gaminančių bakterijų, pavyzdžiui, salmonelių, stafilokokų ir sutrinka normali skrandžio bei kitų organų veikla.
Lėtinis gastritas (gastritis chronica) prasideda žmogui užsikrėtus bakterija Helicobacter pylori. Užsikrėsti galima bet kur: dėl rankų kontakto parduotuvėje, mokykloje, darbe, viešajame transporte, per burną, valgant infekuotą maistą. Helicobacter pylor bakterija gali užsikrėsti ir vaikai dar iki penkerių metų, pavyzdžiui, per mamos pieną.
Gastritą gali sukelti ir kiti su mityba susiję veiksniai:
- dažnas pusfabrikačių vartojimas,
- sausas maistas,
- per mažai vaisių ir daržovių maisto racione,
- piktnaudžiavimas alkoholiu,
- kavos gėrimas, kuomet skrandis yra tuščias,
- didelio maisto kiekio valgymas tik kelis kartus per dieną,
- maisto valgymas labai greitai, mažai kramtant,
- stresas ir įtampa taip pat turi įtaką skrandžio ligų išsivystymui, tuomet skausmai skrandyje atsiranda nerviniu pagrindu.
Kitos gastrito atsiradimo priežastys:
- skrandžio uždegimas gali kilti nuo ilgalaikio vaistų vartojimo,
- kai diagnozuojamas inkstų nepakankamumas gali sutrikti virškinimas,
- kaip komplikacija po skrandžio operacijų.
Gastrito Simptomai
Dėl minėtų priežasčių pažeista skrandžio gleivinė parausta, paburksta ir joje prasideda lėtinis arba ūminis skrandžio uždegimas. Kai situacija yra ypač rimta, galimas ir skrandžio gleivinės išopėjimas.
Spręsti apie pažeistą skrandžio gleivinę galima, jeigu:
- po valgio ar valgant pykina,
- kamuoja vėmimas,
- nėra apetito,
- kamuoja padidėjęs rūgštingumas - rėmuo,
- skauda skrandį,
- jaučiamas nuolatinis sotumas, dėl to visai nesinori valgyti,
- iš burnos gali sklisti nemalonus kvapas,
- skausmas viršutinėje pilvo dalyje gali prasidėti visai netikėtai arba kartojasi nuolat,
- sergant eroziniu gastritu, skrandžio gleivinė pasidengia pilkomis apnašomis.
Ūminis Gastritas: Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Ūminio gastrito atveju gali pakilti temperatūra, vėmimas, pykinimas, viduriavimas gali tęstis kelias dienas. Kai kamuoja ūminis gastritas, labai svarbu palaikyti tinkamą organizmo skysčių balansą. Simptomams nepraeinant 3-4 dienas, rekomenduojama būtinai kreiptis į gydytoją.
Gastrito Gydymas
Kaip ir visos skrandžio ligos, gastritas yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Negydant arba pasirinkus blogas gydymo priemones, skrandžio uždegimas progresuoja, sukeldamas vis didesnį skausmą, pykinimą, o ilgainiui net mažakraujystę.
Taigi, jei gastrito simptomai trunka savaitę ar ilgiau, kreipkitės į medikus tam, jog būtų užkirstas kelias skrandžio ligų vystymuisi. Apsilankius pas specialistą, atliekamas endoskopinis tyrimas. Jo metu apžiūrima skrandžio gleivinė, galimi pakitimai joje.
Tolimesniems tyrimas gali būti paimamas nedidelis skrandžio audinio gabalėlis. Ši procedūra yra vadinama biopsija. Gydymas paprastai medikamentinis - vaistais sumažinamas padidėjęs skrandžio rūgštingumas ir uždegimas, rekomenduojama atitinkama gastrito dieta. Nustačius, jog gastritas kilo dėl užsikrėtimo Helicobacter pylori bakterija, yra skiriami antibiotikai.
Nors galima rasti nemažai liaudiškų gastrito gydymo priemonių, tik gydytojas gali tinkamai įvertinti šios skrandžio ligos situaciją ir paskirti reikalingus medikamentus.
Mityba Sergant Gastritu
Ką valgyti, kai kamuoja skrandžio uždegimas:
- venkite aštraus, rūgštaus, sūraus ir riebaus maisto;
- valgykite dažnai ir po nedaug (5-6 kartus per dieną);
- reikėtų atsisakyti žalingų įpročių - rūkymo ir alkoholio vartojimo;
- rinkitės maistą, kuris lengvai virškinamas, nedirgina skrandžio gleivinės;
- atsargiau rinkitės vaistus, jei galite, venkite nebūtino ilgalaikio vaistų vartojimo;
- valgykite tuo pačiu metu;
- venkite miltinės tešlos kepinių, rūkytų produktų;
- vartoti vaistažolių arbatas padedančias palaikyti normalią virškinimo sistemos funkciją;
- valgyti daugiau daržovių ir vaisių, žuvies.
Paprastai lengva gastrito forma nesunkiai išgydoma tinkamai sureguliavus mitybą.
Druskos Vartojimas Kūdikiams
Natrio chloridas - cheminis druskos pavadinimas. Tačiau perteklinis druskos vartojimas yra žalingas. Kūdikiams per parą reikia tik šiek tiek (maždaug 1 gramo) druskos.
Vėliau druskos poreikis kiek išauga, tačiau išlieka minimalus. Druskos perteklių kūdikių organizme apdoroja inkstai, pašalindami jį su šlapimu.
Tačiau kadangi inkstai dar yra nesubrendę, jie negali tinkamai susidoroti su dideliu druskos kiekiu. Taip pat didelis druskos kiekis vaikystėje siejamas su vėliau pasireiškiančia osteoporoze: druska trukdo įsisavinti kalcį.
Druskos natūraliai yra daugelyje maisto produktų, pavyzdžiui, vaisiuose, daržovėse, žuvyje, jūrų gėrybėse. Taip pat daug druskos yra mėsos gaminiuose, pavyzdžiui, kumpyje, dešrelėse. Būtent todėl druskos nereikėtų berti į pačių namuose gaminamus patiekalus, net jei manote, kad tyrelė ar košė yra prėska ir dėl to nelabai skani.
Kaip Sumažinti Druskos Vartojimą Kūdikiams:
- Kūdikio maisto nereikėtų skaninti sojų padažu, sultinio kubeliais, parduotuvėje parduodamais jau paruoštais padažais, pagardais, nes juose įprastai taip pat yra daug druskos.
- Kuo dažniau ruoškite maistą namuose. Namuose maistą ruoškite be druskos. Jeigu gaminate maistą visai šeimai, paruoštą kūdikio porciją atidėkite ir tik tuomet pasūdykite šeimos patiekalą.
- Apribokite kepinių kiekį. Duonoje, krekeriuose ir kituose kepiniuose yra druskos, nes ji naudojama kaip pagalbinė tešlos kildinimo medžiaga. Todėl kūdikiams duonos, duonos lazdelių ir krekerių duokite ne daugiau nei kelis kartus per savaitę.
- Sūrį dažniau keiskite kitu baltyminiu maistu. Sūris - puikus kalcio ir baltymų, bet kartu - ir druskos šaltinis. Sūrio kūdikiams duokite, bet į racioną įtraukite ir kuo daugiau kitų baltymų - vištienos, žuvies, liesos mėsos, pupelių, varškės ir t.
- Skaitykite maisto produktų etiketes. Kūdikių maiste (pavyzdžiui, specialiai jiems ruoštuose dribsniuose, tyrelėse ir kt.) neturėtų būti pridėta papildomos druskos, tai reglamentuoja teisės aktai. Visuomet tikrinkite, kiek druskos yra 100-e gramų produkto.