Sojų pieno nauda ir rizika sveikatai: išsamus vadovas
Sojų pienas yra populiari augalinio pieno alternatyva, gaminama iš nesmulkintų arba maltų sojų pupelių. Jis buvo naudojamas Azijoje tūkstančius metų, o pastaraisiais dešimtmečiais jis išpopuliarėjo visame pasaulyje kaip karvės pieno alternatyva be pieno. Šiame straipsnyje apžvelgsime sojos pieno istoriją, jo naudą sveikatai ir rekomenduojamą šio universalaus gėrimo paros dozę.
Kaip pagreitinamas gamybos procesas?
Natūralus sojos padažas atskiriamas labai paprastai. Ant tradicinio sojos padažo pakuotės surašytos tik keturios sudėtinės dalys: vanduo, sojos pupelės, kviečiai ir druska. Tokį padažą pirkite ir naudokite. Gali būti ir ilgesnis vertingų produktų sąrašas sudėtyje, bet tada turi būti ne maisto priedai ar cukrai nurodyti, o natūralūs produktai.
Jei ingredientų aprašyme rasite įvardintus dažiklius, gliukozę, konservantus ar kvapiklius – tai tikrai surogatas, venkite jo.
Įprasta, kad natūralus sojos padažas brangesnis, nei padirbtas, bet ne visada.
Skiriasi ir šio pagardo spalva. Natūralus sojų padažas yra raudonai rudos spalvos, šiek tiek skaidrus, tuo tarpu pusfabrikačio spalva tamsi, jis drumstas, panašus į spiritą.
Dietistės Vaidos Kurpienės komentaras: „Jei nesate tikri, kurį padažą rinktis – galite rinktis ekologišką, pavyzdžiui sojos padažą Shoyu, pagamintą tradicinio fermentavimo būdu. Skaitome šio sojos padažo sudėtines dalis: vanduo, ekologiškos sojos pupelės, ekologiški pilno grūdo kviečiai, jūros druska. Beje, kaina šiuo atveju tikrai adekvati. Sojos padažo naudojame nedaug, taigi net ir sumokėję daugiau nelabai pajusite ilgesniame laikotarpyje.
Be to, sertifikuotose ekologiškuose padažuose tikrai nėra GMO (genetiškai modifikuotos sojos), tai ne tik gamintojų deklaracija. Juos tikrina specializuotos institucijos.”
Receptai su sojos padažu
Gaivios ridikėlių salotos su tahini ir sojos padažu
Ridikėliai turtingi vitaminų C, B1, B2, PP, įvairių fermentų, gerai pasisavinamų kalio, natrio, geležies, fosforo ir kitų mineralinių medžiagų bei baltymų.
Tofu lakšto daržovių suktinukai su sojos padažu ir riešutų sviestu
Šis patiekalą galite valgyti su sojos padažu ir mėlynojo kopūsto salotomis. Išbandykite.Tofu su svogūnu ir soja
Labai greitai paruošiamas tofu, kuris tiks ir pusryčių košei paskaninti, pietums ir vakarienei su daržovėmis arba salotomis. Nuotraukos autorė valgė su bolivine balanda, šparaginėmis pupelėmis bei brokoliu.
Kaip gaminamas natūralus sojų padažas?
Sojos padažas žinomas jau daugiau nei 2000 metų ir jo tradicinė gamybos technologija išliko nepakitusi. Pirmiausia sojų pupelės nušlifuojamos, tuomet apdorojamos garais ir sumaišomos sumaltais ir pakepintais kviečių grūdais.
Gauta masė užpilama pasūdytu vandeniu ir išmaišoma. Mišinys supilamas į maišelius, o pastarieji pakabinami saulėkaitoje. Prasideda natūrali fermentacija, trunkanti mėnesį ar ilgiau.
Galiausiai iš maišelių ima tekėti skystis. Sojų padažo saldumas dažniausiai priklauso nuo to, kiek kviečių dedama į masę. Kuo daugiau kviečių, tuo daugiau salsvo skonio. Taip pat būna dedami ryžiai saldumui išgauti.
Gaminamas ir saldus sojos padažas, kurio sudėtyje dažnai yra cukraus. Dažnai jo daugiau įdėta sojos padaže sušiams. Vaida Kurpienė pataria, kad pamatę užrašą „sojos padažas sušiams” – reikėtų atidžiau paskaityti etiketę ar nėra cukraus ar gliukozės. Būna saldaus padažo sušiams ir be cukraus.
Elektroninė knyga: Vaida Kurpienė „Liekna visam gyvenimui“13,99 €Mitybos planas79,00 €Įvertinimas: 4.98 iš 5 (viso įvertinimų: 450 )Kaip visai savaitei suplanuoti mitybą sau ir šeimai vos per 15 minučių? Teorija ir praktinis užsiėmimas
36,00 €Įvertinimas: 4.87 iš 5 (viso įvertinimų: 15 )
STOP! – sojos ne visos vienodos ir ne visos naudingos…
Rytuose yra plačiai paplitę įvairūs produktai iš sojos: sūris, padažas, pienas, jogurtas, grietinėlė, varškė, aliejus, “mėsa”, miltai. Parduotuvėse pardavinėjami įvairūs produktai su sojų priedais, kurie pagerina patiekalų skonį ir konsistenciją. Įvairiu pavidalu sojos produktai vartojami gaminant sriubas, salotas, garnyrus, antruosius patiekalus, desertus, gėrimus. Soja naudojama ir gaminant įvairias ne maisto prekes – muilą, kosmetiką, dervas, plastikus, spalvotus pieštukus, rašalą, tirpiklius, drabužius, organinį kurą ir kt. Taigi jos yra kultūrinės ir laukinės. Valgomos-kultūrinės yra švelnaus riešutų skonio, sudėtingesnės struktūros, jose daugiau baltymų, mažiau riebalų. Jos auginamos gyvulių pašarui ir žmonių maisto gamybai.
Natūralios sojų pupelės ir fermentuotos skiriasi. Taikant gana sudėtingą technologiją sojos perdirbamos taip, kad produktuose išliktų gerosios pupelių savybės – jos fermentuojamos. . Po fermentacijos proceso, trunkančio nuo šešių mėnesių iki trejų metų, sojos tampa tinkamos virškinti. Naudingiausia sojų dalis yra natokinazės fermentas. Sojų fermento natokinazės veikimas yra moksliškai įrodytas, todėl verta juo papildyti mitybą esant kraujotakos sutrikimams ir trombų susidarymo rizikai.
SOJOS nauda kūnui slypi jos kilmėje
Sojos pupelių baltymų sudėtyje yra visų būtinųjų aminorūgščių, kurių negali sintetinti žmogaus organizmas. Jų baltymai savo kokybe prilygsta gyvulinės kilmės baltymams ir yra gerai virškinami.
Pagal baltymų kiekį,1 kg sojos prilygsta 3 kg jautienos arba 5 kg varškės, arba 30 l pieno, arba 80 vištos kiaušinių.
Taigi, soja visai nekaloringas, bet maistingas produktas.
