Arbata - įprastas ir kasdienis gėrimas. Dažnai net nesusimąstome nei apie jos paruošimo būdą, nei apie kokybę. Dienos darosi vis trumpesnės, oras - vis vėsesnis, o rankos vis šaltesnės - taip norisi sušilti! Kas geriau sušildys žiemą, jei ne puodelis karšto garuojančio gėrimo? O jei jis dar kvepia vanile, cinamonu ir imbieru, kartu su gardžiu aromatu po namus pasklinda ir šventinė nuotaika.

Kaip Teisingai Paruošti Arbatą?

Ar įmanoma blogai paruošti arbatą? Pasirodo - įmanoma. „Atminkite - arbatos negalima užpilti per karštu, ypač verdančiu, vandeniu. O ir arbatžolių vandenyje nereikėtų laikyti per ilgai", - primena sveikos gyvensenos tyrinėtoja, „Livinn - sveiki produktai" asortimento vadovė Guoda Azguridienė. Neteisingas arbatos paruošimas pakeičia ir jos skonį.

Per ilgai ir per stipriai kaitinta arbata turi mažiau antioksidantų, nei trumpai ir švelniai apdorota, o šviežiai surinkta arbata turės daugiau naudingųjų savybių nei ta, kuri metus stovėjo lentynoje. Norint švarios ir kokybiškos arbatos, kurioje atsiskleidžia geriausios jos savybės, verta rinktis ekologiniame ūkyje užaugintą arbatą be dirbtinių kvapiųjų medžiagų ir kitų cheminių priedų. Nei žalia, nei kitokia arbata maisto užgerti nereikėtų - geriausia ją gerti vieną ir mėgautis skoniu bei aromatu.

Populiariausios Arbatos Rūšys Ir Jų Savybės

Skirtingų arbatų rūšių yra daugiau nei įsivaizduojate Pati populiariausia - žalioji arbata. Tai vienas seniausių žmonijai žinomų gėrimų, apie jos naudą sveikatai rašyta daug. Nors ji ir turi šiek tiek kofeino, tačiau kraujospūdžio nedidina. Priešingai - žalia arbata apsaugo širdį ir kraujotaką nuo uždegimo, teigiamai veikia cukraus balansą kraujyje, turi antioksidantų ir kitų naudingųjų medžiagų.

Žaliosios arbatos poveikis kiekvienam yra individualus, tačiau žinoma, kad ji teigiamai veikia protą, budrumą, pozityvumą ir ištvermę. Žalioji arbata tonizuoja ilgesnį laiką nei kava, tad vakare ją gali gerti ne kiekvienas. Juodoji arbata - viena labiausiai paplitusių Europoje, turbūt nerastume namų, kuriuose jos nebūtų.

Tik kokybiška juodoji arbata bus naudinga - palengvins virškinimą, pagerins savijautą ir padės kovoti su uždegimu ar dideliu cholesterolio kiekiu kraujyje. Svarbu nepamiršti, kad visoms arbatoms labai svarbi vandens kokybė - reikėtų rinktis kuo minkštesnį vandenį.

Vaisinės ekologiškos arbatos pasižymi papildomais vitaminais, natūraliais aromatais ir unikaliais skoniais. Jos gaminamos iš džiovintų uogų, vaisių ir žiedlapių, todėl kartu su arbata gauname daug reikalingų mikroelementų ir maistingųjų medžiagų. Vaisinę arbatą atskirsite dėl sodrios raudonos ar rausvos spalvos.

Pietų Amerikos matės arbata išsiskiria ne tik kiek kartesniu, vos salstelėjusiu skoniu, bet ir ypatingomis savybėmis. Ši arbata gaminama iš paragvajinio bugienio medžių lapų, tad natūraliai turi kofeino, pasižymi tonizuojamu poveikiu, pakelia nuotaiką, padeda nuraminti nervus ir turi daug vitaminų. Matė nepakeičiama dirbantiems ir studijuojantiems - ji ne tik gerina atmintį, bet taip pat nuima nuovargį, didina darbingumą, padeda susikaupti.

Tradicbiškai ji geriama iš kalebaso indo, pagaminto išskobus ilgmoliūgį, tačiau matei tiekti tinka ir stikliniai puodeliai. Be to, matę galima gerti tiek karštą, tiek šaltą. Na, o jei specifinis matės skonis nežavi, paragaukite matės su apelsinu - citrusiniai vaisiai puikiai papildo matės skonį paletę. Toks derinys - itin kalėdinis!

Prieskonių Nauda Ir Derinimas Su Arbata

Kalėdiniu laikotarpiu namai pakvimpa aromatingais prieskoniais - kvapniuoju cinamonu, saldžiąja vanile, karčiaisiais gvazdikėliais ir pikantiškuoju kardamonu. Prieskoniai ne tik suteikia egzotišką skonį ir viliojantį kvapą, bet ir labai naudingi. Prieskoniai - ir vaistas, ir maistas. Prieskoniai padeda virškinimui, todėl juos ypač svarbu vartoti žiemą.

Nors esame įpratę daugiausia prieskoniais gardinti tik patiekalus, reikia nepamiršti, kad jie gali tapti ir puikiu gėrimų ingredientu. Eksperimentuokite ir gaminkite prieskonines arbatas patys arba paragaukite arbatos vien tik iš... prieskonių. Išbandykite cinamono arbatą - ji ne tik gerina nuotaiką, bet mažina ir potraukį saldumynams - cukraus tikrai neprireiks. O ir paruošti ją labai lengva - tereikia puodelyje išvirti cinamono lazdelę.

Jei ieškote naujų skonių, išbandykite arbatą su cikorija, anyžiumi ir imbieru - šie prieskoniai suteiks pikantišką, šildantį skonį ir aromatą. O jei pasiilgote aštrumo, paragaukite aitriosios paprikos sėklomis skanintos arbatos. Tačiau, jei eksperimentai nevilioja, išbandykite jau paruoštus, egzotiškais prieskoniais pagardintus gėrimus, pavyzdžiui, tradicinį aštrų indišką gėrimą Chai su juodąja arbata.

Arbatos Virškinimui: Imbieras, Mėta Ir Ramunėlė

Virškinimo arbatos jau šimtmečius naudojamos kaip natūrali pagalba skrandžiui ir virškinimo sistemai. Imbieras, mėta ir ramunėlė išsiskiria tarp kitų žolelių savo ypatingomis savybėmis, kurios tiesiogiai veikia virškinimo procesus. Imbiero arbata jau nuo senovės laikų žinoma kaip puiki priemonė nuo skrandžio negalavimų ir pykinimo.

Imbiero veikliosios medžiagos - gingeroliai ir šogaoliai - atsakingi už jo stiprų, aštrų skonį ir teigiamą poveikį organizmui. Šios medžiagos turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti sumažinti virškinimo trakto uždegimus. Norint paruošti efektyvią imbiero arbatą, rekomenduojama naudoti šviežią imbierą. Nulupkite ir supjaustykite 2-3 cm imbiero šaknies gabalėlį plonomis riekelėmis, užpilkite verdančiu vandeniu (apie 250 ml) ir leiskite pritraukti 5-10 minučių.

Jei norite intensyvesnio skonio, imbierą galite smulkiai sutarkuoti. Geriausias laikas gerti imbiero arbatą - po valgio, ypač jei jaučiate sunkumą skrandyje. Taip pat galima išgerti puodelį ryte, norint aktyvuoti virškinimo sistemą dienos pradžioje. Tačiau būtina atsiminti, kad imbieras tinka ne visiems.

Žmonės, sergantys tulžies akmenlige, turintys opas ar aukštą kraujospūdį, turėtų būti atsargūs. Taip pat vartojant kraujo skystinimo vaistus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, nes imbieras gali sustiprinti šių medikamentų poveikį. Lietuvos žolininkai pastebi, kad reguliarus imbiero arbatos vartojimas ypač naudingas šaltuoju sezonu - ne tik virškinimui gerinti, bet ir imuninei sistemai stiprinti.

Mėtų arbata Lietuvoje turi gilias tradicijas ir dažnai naudojama kaip pirmos pagalbos priemonė nuo virškinimo sutrikimų. Mėtų lapelių sudėtyje esantis mentolis ir mentonas yra pagrindinės veikliosios medžiagos, atsakingos už teigiamą poveikį virškinimo sistemai. Mentolis turi spazmolitinį poveikį - jis atpalaiduoja virškinimo trakto raumenis, mažina skausmus ir spazmus.

Ruošiant mėtų arbatą, geriausią rezultatą duoda džiovintos arba šviežios mėtų lapeliai. Vienam puodeliui pakanka 1-2 šaukštelių džiovintų arba kelių šakelių šviežių mėtų. Užpilkite verdančiu vandeniu ir leiskite pritraukti 5-7 minutes. Nors mėtų arbata daugeliui yra saugi, kai kuriems žmonėms ji gali netikti.

Asmenys, kenčiantys nuo gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), turėtų būti atsargūs, nes mėta gali atpalaiduoti apatinį stemplės sfinkterį ir pabloginti refliukso simptomus. Mėtų arbatą galima derinti su kitomis žolelėmis - ypač gerai ji dera su melisos lapeliais ar kmynais, kas dar labiau sustiprina jos poveikį virškinimo sistemai. Norint gauti geriausią rezultatą, mėtų arbatą rekomenduojama gerti reguliariai, bet su pertraukomis - pavyzdžiui, 3-4 savaites vartoti, paskui padaryti savaitės pertrauką.

Ramunėlių arbata išsiskiria tuo, kad ji teigiamai veikia ne tik virškinimo sistemą, bet ir bendrą organizmo būklę, ypač nervų sistemą. Ramunėlių žieduose randami apigeninas ir bisabololis yra pagrindiniai aktyvūs junginiai, suteikiantys šiai žolei gydomųjų savybių.

Norint paruošti ramunėlių arbatą, reikia 1-2 šaukštelių džiovintų ramunėlių žiedų vienam puodeliui verdančio vandens. Užplikius, leiskite pritraukti 7-10 minučių, tada nukoškite. Ramunėlių arbata ypač tinka gerti vakare, prieš miegą, nes ji ne tik padeda virškinimui, bet ir pagerina miego kokybę.

Ramunėlių arbata laikoma viena saugiausių žolelių arbatų, tačiau reikia atsiminti, kad ji priklauso astrinių (graižažiedžių) augalų šeimai, todėl žmonės, alergiški kitiems šios šeimos augalams (pvz., ambrozijoms, saulėgrąžoms, kraujažolėms), gali būti jautrūs ir ramunėlėms. Fitoterapijos specialistai Lietuvoje dažnai rekomenduoja ramunėlių arbatą kaip pirmąją pagalbos priemonę nuo lengvų virškinimo sutrikimų, ypač jei jie susiję su stresu ar nerimu.

Saugus Žolelių Arbatų Vartojimas

Nors žolelių arbatos dažniausiai laikomos saugiais ir natūraliais produktais, svarbu žinoti, kaip juos vartoti teisingai ir saugiai. Nors virškinimo arbatos paprastai yra švelnios, verta laikytis rekomenduojamų dozių - daugumai suaugusiųjų saugu išgerti 2-3 puodelius per dieną.

Ilgalaikis ir pernelyg intensyvus žolelių arbatų vartojimas gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Kai kurios žolelės, vartojamos dideliais kiekiais, gali tapti toksiškos arba sukelti priešingą efektą nei tikėtasi. Žolininkų rekomendacijos rodo, kad naudinga laikytis žolelių “ciklavimo” principo - t.y., vartoti vieną žolelių rūšį 1-2 savaites, tada pakeisti kita arba padaryti pertrauką.

Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad žolelių arbatos, parduodamos kaip maisto produktai, negali turėti gydomųjų teiginių, ir jų poveikis nėra mediciniškai patvirtintas. Kad žolelių arbatos būtų saugios ir efektyvios, svarbu jas tinkamai laikyti - sausoje, tamsioje vietoje, sandariai uždarytose pakuotėse.

Taip išsaugosite jų aromatinius junginius ir veikliąsias medžiagas. Renkantis žoleles arbatoms, vertėtų atkreipti dėmesį į jų kilmę ir kokybę. Geriausia rinktis ekologiškai augintas žoleles, kurios nebuvo apdorotos pesticidais ar kitomis cheminėmis medžiagomis.

Kitos Arbatos, Padedančios Virškinimui

Šiandien aptarkime tas arbatas, kurių reikėtų turėti virtuvės lentynėlėje, jei susiduriate su virškinimo problemomis ar siekiate padailinti kūno linijas. Kaip vienas geriausių arbatų virškinimo trakto veiklai reguliuoti galime išskirti šias:

1. Ulongo arbata: Ši arbata mažina cholesterolio kiekį kraujyje, pagreitina virškinimą, todėl labai tinka po sočių pietų.
2. Puplaiškių arbata: Puplaiškių lapai gerina skrandžio bei žarnyno veiklą, mažina skrandžio rūgštingumą, padeda nuo rėmens ėdimo, pilvo pūtimo, raižymų, hemorojaus, šalina žarnyno parazitus.
3. Karčiųjų kiečių (pelyno) arbata: Pelynas yra veiksmingas antibiotikas, tad šios žolės arbatos bei užpilai jau nuo senų laikų yra vartojami sutrikus žarnyno ar skrandžio veiklai.
4. Pankolių arbata: Pankolio arbata maitinančioms motinoms skatina laktaciją, moterims reguliuoja menstruacijų ciklą, kūdikiams palengvina kamuojantį vidurių pūtimą, padeda adaptuotis prie naujo ir neįprasto maisto.
5. Lakišių žolės arbata: Ši arbata gydo uždegimus, alergijas, sureguliuoja virškinamojo trakto darbą, pataiso medžiagų apykaitą.

9 Arbatos, Kurios Gali Pagerinti Virškinimą

Žmonės jau tūkstančius metų geria arbatą virškinimo sutrikimams ir kitoms ligoms gydyti. Įrodyta, kad kelios vaistažolių arbatos padeda nuo pykinimo, vidurių užkietėjimo, virškinimo sutrikimų ir kt. Laimei, dauguma jų yra plačiai prieinamos ir lengvai pagaminamos. Štai 9 arbatos, kurios gali pagerinti virškinimą.

1. Pipirmėtės arbata: Pipirmėtės gali padėti pagerinti IBS ir kitų virškinimo problemų simptomus.
2. Imbiero arbata: Įrodyta, kad imbieras mažina pykinimą ir vėmimą bei gali padėti spręsti kitas virškinimo problemas.
3. Gencijono šaknų arbata: Gencijono šaknyje yra karčiųjų junginių, kurie gali skatinti virškinimą, jei vartojami prieš valgį.
4. Pankolių arbata: Įrodyta, kad pankoliai padeda gyvūnams išvengti skrandžio opų. Jis taip pat gali padėti skatinti žarnyno judesius, todėl padeda pagerinti lėtinio vidurių užkietėjimo būklę.
5. Angelikos šaknų arbata: Tyrimai su gyvūnais ir mėgintuvėliuose parodė, kad angelikos šaknis apsaugo nuo žarnyno ir skatina virškinimo rūgščių išsiskyrimą.
6. Kiaulpienių arbata: Tyrimais su gyvūnais įrodyta, kad kiaulpienių ekstraktas skatina virškinimą ir apsaugo nuo opų.
7. Senna arbata: Senna paprastai vartojama kaip vidurius laisvinantis vaistas, nes jos sudėtyje esantys sennozidai padeda skatinti vidurių susitraukimus gaubtinės žarnos susitraukimus ir reguliarų tuštinimąsi.
8. Vaistinės sviliarožės šaknų arbata: Vaistinės sviliarožės šaknies junginiai gali skatinti gleivių gamybą ir padėti padengti virškinamąjį traktą skrandžio opas ir taip palengvina skrandžio opų gydymą.
9. Juodoji arbata: Juodosios arbatos gėrimas gali padėti apsisaugoti nuo skrandžio opų ir virškinimo sutrikimų dėl junginių, esančių kurie veikia kaip antioksidantai.

Ką Dar Reikia Žinoti?

Visas žolelių arbatas geriausia gerti šiltas. Taip pat svarbu neperdozuoti. Rekomenduojama gerti ciklais. Pavyzdžiui, 1-2 savaites vartoti vienos rūšies žoleles ir tada keisti kitomis arba daryti pertrauką. Tokios arbatos, kaip pipirmėtės ir imbieras, be kita ko, gali padėti palengvinti virškinimo simptomus, tokius kaip pilvo pūtimas ir uždegimas.

Tačiau kai kurios sudedamosios dalys gali sąveikauti su jau vartojamais vaistais. Šalutiniai poveikiai pasitaiko retai, tačiau gali kilti alerginės reakcijos, ypač jautriems tam tikroms augalų rūšims. Geriausias laikas gerti virškinimo arbatą - po valgio, kad būtų palengvintas virškinimo procesas, arba prieš miegą, skatinant atsipalaidavimą ir virškinimo komfortą.

Ar Vaistažolės Kelia Rūgštingumą?

Vis daugiau žmonių kasdien renkasi natūralias priemones sveikatai palaikyti - o vaistažolių arbatos atsiduria pačiame šio sąrašo viršuje. Tačiau kartu su populiarumu kyla ir klausimų: ar vaistažolės kelia rūgštingumą? Svarbiausia suprasti, kad vaistažolės, nors ir natūralios, turi veikliųjų medžiagų, kurios veikia mūsų organizmą. Kai kurios jų - pavyzdžiui, pelynas ar kartieji kiečiai - turi kartų skonį, kuris gali skatinti skrandžio sulčių gamybą. Tai ne visada yra blogai: kartieji junginiai dažnai vartojami virškinimui gerinti.

Vienas dažniausių mitų - kad visos vaistažolės yra švelnios ir visiems tinka. Tiesa ta, kad kiekviena žolelė turi skirtingą poveikį: viena gali raminti, kita - skatinti virškinimą, trečia - net suerzinti skrandį. Tarp dažniau minimų vaistažolių, kurios gali sukelti nemalonų pojūtį, yra mėta, pelynas, kmynas, jonažolė.

Vaistažolės, Kurios Gali Sukelti Rūgštingumą

1. Pelynas: Ši žolė turi stiprų kartų skonį, kuris skatina virškinimo sulčių - taip pat ir rūgšties - išsiskyrimą.
2. Mėta: Nors mėta plačiai vertinama dėl savo raminančių savybių, kai kuriems žmonėms ji gali atpalaiduoti apatinį stemplės rauką.

Vaistažolės, Kurios Mažina Rūgštingumą

1. Ramunėlės: Tai bene dažniausiai rekomenduojama žolelė skrandžio negalavimams. Ramunėlės turi priešuždegiminį, raminantį poveikį, padeda sumažinti spazmus ir rūgšties perteklių.
2. Liepžiedžiai: Liepų žiedai švelniai ramina visą organizmą - įskaitant ir virškinimo sistemą. Jie tinka, kai rūgštingumas padidėja dėl streso ar nervinės įtampos.
3. Saldymedis (šaknis): Saldymedžio šaknis saugo skrandžio gleivinę, mažina uždegimą ir gali padėti tiems, kuriems rūgštingumas sukelia dažną diskomfortą.

Kaip Tinkamai Vartoti Vaistažoles, Kad Išvengtumėte Rūgštingumo?

1. Per stipri koncentracija: Dažna klaida - daryti vaistažolių arbatą per stiprią, ypač kai tikimasi greito poveikio. Tačiau per daug veikliųjų medžiagų iškart gali sudirginti skrandžio gleivinę.
2. Gėrimas tuščiu skrandžiu: Kai kurios žolelės - ypač kartaus skonio - ryte, išgertos tuščiu skrandžiu, paskatina intensyvesnį skrandžio sulčių išsiskyrimą. Dėl to gali atsirasti deginimas ar rūgšties pojūtis.
3. Per dažnas vartojimas: Net natūralūs produktai gali būti perdozuoti. Jei vaistažolių arbata geriama kelis kartus per dieną, savaitėmis iš eilės - organizmas gali reaguoti neigiamai. Ypač jei vis vartojama ta pati žolelė.
4. Netinkami mišiniai: Kartais rūgštingumą išprovokuoja ne viena konkreti žolė, o jų derinys. Kai kurios žolelės viena kitą sustiprina, o tai ne visada pageidautina.

Patarimai, Kaip Mėgautis Vaistažolėmis Esant Padidėjusiam Rūgštingumui

Jeigu priklausote tiems, kuriuos vargina padidėjęs rūgštingumas, bet vis tiek norite mėgautis vaistažolių arbatomis - gera žinia ta, kad tai įmanoma.

• Pasirinkite tik jums tinkamas žoleles: Pirmiausia - stebėkite, kaip organizmas reaguoja į skirtingas arbatas. Jei jaučiate diskomfortą po konkrečios žolelės, net jei ji populiari ar „visiems tinka“, tiesiog jos atsisakykite.
• Vartokite su saiku: Net ir tinkama žolė gali sukelti rūgštingumą, jei geriama kasdien po kelis puodelius be pertraukos. Gydytojai ir žolininkai dažnai rekomenduoja daryti 1-2 savaičių kursus, po kurių daroma pertrauka.
• Nevartokite stiprios arbatos tuščiu skrandžiu: Jeigu dažnai kamuoja rūgštis, venkite gerti vaistažoles ryte nevalgę. Kur kas saugiau gerti po valgio, kai skrandžio gleivinė jau apsaugota maisto.
• Ruoškite paprastai: Verdant ar užplikant vaistažoles, venkite naudoti per daug žolelių. Vienam puodeliui pakanka 1 arbatinio šaukštelio sausų žolelių, užplikytų 5-10 minučių.

Atsakymas - gali kelti, bet nebūtinai. Viskas priklauso nuo žolelių pasirinkimo, jų vartojimo dažnio, stiprumo ir jūsų individualios organizmo reakcijos. Tad jei klausimas ar vaistažolės kelia rūgštingumą jums vis dar aktualus, pradėkite nuo savęs: stebėkite, kurios žolelės tinka, venkite stiprių arbatų tuščiu skrandžiu, ir nepamirškite saiko.

Arbatos Pasirinkimas Ir Ruošimas: Vaistininko Patarimai

Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Giedrės Stankevičienės, pasirenkant atitinkamas arbatžoles ir tinkamai plikant arbatą, galima ne tik sumažinti patiriamą stresą, pagerinti virškinimą, sumažinti kosulį, bet ir greičiau pasveikti susirgus. Žalioji arbata pasižymi antioksidantų gausa, slopina uždegiminius procesus, juodoji - stimuliuoja ir padeda sureguliuoti kraujospūdį, baltoji bei ulongo - naudingos širdies veiklai ir odai, metaboliniams procesams, o pu-erh - padeda sutrikusiam virškinimui ir pašalina jaučiamą diskomfortą.

Vaistininkė sako pastebinti, kad viena populiariausių arbatžolių tarp lietuvių - mėta. Mėtoje esantys eteriniai aliejai veikia atpalaiduojančiai, tad gali sumažinti galvos skausmą, nervinę įtampą, stresą, nemažai žmonių pastebi ir miegą gerinančias savybes. Ne paslaptis, kad mėtų arbatoje esantis mentolis padeda atsipalaiduoti kvėpavimo takų raumenims, tad puikiai tinka sergant sinusitu ar kosėjant. Mėtų arbata gali prisidėti ir prie sklandesnio virškinimo sistemos darbo, sumažinti pilvo pūtimą, pykinimą ir netgi palengvinti dirgliosios žarnos sindromo simptomus.

Medetka, anot vaistininkės, dar viena lietuvių pamėgta vaistažolė, vertinama dėl savo priešuždegiminio poveikio, kurį suteikia sudėtyje esantys flavanoidai ir karotinoidai. Ji pasakoja, kad ši vaistažolė dažniausiai naudojama siekiant palengvinti gastrito simptomus, paspartinti skrandžio opų ar uždegiminių virškinamojo trakų ligų gijimą. Medetkų arbata taip pat tinka burnos skalavimui esant burnos opoms, žaizdelėms, dantenų pažeidimams ar po danties rovimo, kadangi padeda sumažinti tinimą, paraudimą, uždegiminius procesus.

Kaip Teisingai Plikyti Arbatą?

Vaistininkė paaiškina, kad vis dėlto žinoti vien gerųjų arbatžolių savybių nepakanka - labai didelę reikšmę turi tinkamas arbatos plikymas. Visų pirma, 200 mililitrų talpos puodeliui pakanka 1 ar 2 arbatinių šaukštelių žolelių, o įsidėjus daugiau galima pakenkti ne tik skoniui, bet ir savijautai, kadangi gali atsirasti galvos skausmas, pykinimas. Vaistininkė pataria kartu nemaišyti daugiau nei trijų skirtingų arbatžolių į vieną puodelį - ypač jei nežinome, kokia arbatžolių sąveika tarpusavyje.

Viena dažniausių daromų klaidų yra per karšto vandens naudojimas. Arbatžolių nederėtų užpilti verdančiu 100°C vandeniu, kadangi taip jos praras antioksidacines savybes, o pati arbata taps karti. Verdančiu vandeniu užpilti galima tik ruošiant arbatą iš augalų šaknų, žievių ar sėklų. Optimaliausia vandens temperatūra plikant arbatą - 70-85°C.

Labai svarbus ir paties plikymo laikas: žiedai ir lapai turėtų būti plikomi maždaug 5-10 minučių, o šaknų ar žievių nuovirams gali prireikti net ir pusvalandžio. Jei pavėlavote išgerti arbatą pakankamai šiltą, nederėtų jos šildyti dar kartą - geriau pasidaryti naują. Pernelyg ilgai plikoma arbata ar, tarkime, mikrobangų krosnelėje pašildoma arbata, praranda visas savo gerąsias savybes.

Siekiant užtikrinti kuo geresnę arbatos kokybę, arbatžoles reikėtų laikyti uždaroje, tamsioje vietoje, sandariame inde, atokiau nuo stiprų kvapą turinčių maisto produktų. Geriausiai tam tinka nerūdijančio plieno, keramikos ar stiklo indai.

---