Nutirpus ledui žuvys ima gana aktyviai judėti. Ne visos iš karto, vienos savo keliones pradeda anksčiau, kitos vėliau. Šiuo atveju mus domina tos žuvys, kurios aktyvios tampa gana anksti, vos vandeniui pašilus vienu ar dviem laipsniais. Pirmiausia, tai - kuojos, šapalai, meknės, retkarčiais karšiai. Nepratakiuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, uždaruose ežeruose tos migracijos būna netokios ryškios ir prasideda vėliau.
Tad ankstyvą pavasarį žvilgsnį kreipti reikėtų į upes, užtvankas ar pratakius ežerus. Pirmiausia žuvys migruoti ima upėse. Ir tai net nebūtinai būna susiję su artėjančiu nerštu. Kai Nemune, Neryje ar kitoje didesnėje upėje ima plaukti polaidžio vandenys, nešantys ledo lytis, medžių šakas, žoles ir kitokias šiukšles, žuvims tokios sąlygos tampa sunkiai pakeliamos.
Tad jos ima masiškai traukti į mažesnius intakus ar senvages. Būtent tas metas gali padovanoti labai puikių žūklių, jei tinkamai pasirinksime vietą. Į pagrindinę upę tokiu metu nėra ko ir žiūrėti. Čia nei žuvų rasite, nei galėsite normaliai pažvejoti. Tačiau nedidelio tokios upės intako žemupys ar senvagė - visai kas kita. Čia žiemos pabaigoje galima aptikti daugybę žuvų rūšių - kuojų, šapalų, meknių, karšių. Į tokius intakėlius pasislėpti nuo kliokiančios srovės traukia ir smulkios žuvelės, o paskui jas, žinoma, atseka ir plėšrūnai, pirmiausia, ešeriai.
Kiek vėliau prasideda ir priešnerštinės žuvų migracijos, o pirmiausia jas pradeda kuojos. Tada tikrai verta keliauti į mažesnes upes, iš ežerų ištekančius upelius ar tvenkinių aukštutines dalis. Būtent tokiose vietose neršia kuojos, tokiose vietose jos ir pasirodo gana anksti. Beje, upėse šiuo metu vyksta ir atvirkštinė migracija. Kol karpinės žuvys keliauja aukštyn, kad atėjus pavasariui išnerštų, lašišinės žuvys, priešingai, atlikusios giminės pratęsimo pareigas ritasi žemyn. Šlakiai ir lašišos keliauja jūros link, upėtakiai tiek toli nekeliauja, bet ima skirstytis po visą upę ir užima slėptuves, kuriose praleis didžiąją dalį šiltojo sezono.
Kauno HE įtaka žuvų migracijai
Užtvenkus Nemuną ir suformavus Kauno marias, buvo negrįžtamai pažeista ekosistema. Nutrūko žuvų migracijos keliai, nes Kauno HE tapo neįveikiama kliūtimi. Aplinkosaugininkai siekia bent iš dalies atkurti tai, kas buvo sunaikinta.
„Beveik 25 m aukščio užtvanka atkirto apie 60 proc. Lietuvoje buvusių žuvų (lašišų, šlakių, žiobrių) nerštaviečių. Taip buvo visiškai panaikintas iš Kuršių marių į Nemuno aukštupį ir jo intakuose migruojančių žuvų kelias. Svarba: dėl Kauno mariose pastatytos elektrinės žuvys negali laisvai pasiekti nerštaviečių.
Žuvitakio įrengimo perspektyvos
Politikas nesitikėjo greitų pokyčių. Įrengus žuvitakį prireiktų ne vieno dešimtmečio, kol atsikurtų prarasti migracijos keliai. „Atkūrus žuvitakį, per 30-40 metų pavyktų bent iš dalies atkurti padarytą žalą.
„L.Jonausko pasiūlyme skambėjo, kad užtvankos naudotojas turi įrengti žuvitakį. Aš sakiau, kad tai nėra tinkama, kadangi joks naudotojas to neįrengs. Tai turi daryti savininkas - savivaldybė, ministerija ar dar kas nors. Kauno HE - jau daugiau nei 60 metų. Dabar norėta per dešimt metų išspręsti problemą, tačiau neskiriant tam pinigų. Tai neteisinga. Gamtosauginiai klausimai turi būti sprendžiami iš visuomenės pinigų, o ne numetant naštą kažkam konkrečiam, nes, jei nėra numatyta pinigų, toks sprendimas liks neįgyvendintas.
„Dirbtinių kliūčių šalinimas turėtų apimti visų žmogaus sukurtų objektų - užtvankų, jų liekanų, slenksčių ar kt. - pašalinimą iš paviršinių vandens telkinių, įvertinus tai, ar šie objektai neatlieka vandens paėmimo ir saugojimo, hidroenergetikos funkcijų, nenaudojami laivybai, žemės ūkiui, elektros gamybai, potvynių prevencijai, neteikia socialinės naudos visuomenei, jų rekonstrukcija nėra ekonomiškai naudinga.
Projekte numatyta, kad 7 straipsnio nuostatos turėtų įsigalioti nuo 2024 m. Siūloma žuvitakius įrengti, jei užtvanka yra upėje, kuri įrašyta į Upių ir ežerų, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams, sąrašą arba kuri priskiriama lašišiniams vandens telkiniams.
„8 straipsnio nuostatos turėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d. Tiesa, dar iki priimant įstatymo pataisas, turi būti parengtas projektas, kuriame bus detalizuojami užtvankų tvenkinių ir patvenktų ežerų žuvų apsaugos ir jų migracijos užtikrinimo reikalavimai, žuvų pralaidų efektyvumo tyrimų atlikimo ir vertinimo tvarka, nurodoma, kokio dydžio žuvitakis turi būti įrengtas konkrečioje upės atkarpoje.
„Yra atliktas tyrimas, kuris parodė, kad neršti migruojančių ungurių Kauno HE turbinose žūva 24 proc. Buvo planuojama užsakyti žuvitakio per Kauno HE užtvanką galimybių studiją, kurioje būtų atlikta išsami tokio projekto analizė gamtosauginiu, ekonominiu ir kitais aspektais, pateiktos galimos žuvitakių alternatyvos, išlaidų ir naudos analizė.
Žuvų populiacijų atkūrimo galimybės
Specialistai aiškino, kad žuvų reproduktorių perkėlimas aukščiau užtvankos nebūtinai užtikrintų išteklių atkūrimą. „Kauno mariose srovė nedidelė. Be to, Kruonio HAE, keldama vandenį į aukštutinį baseiną, sudaro dirbtinę srovę, kuri gali klaidinti migruojančias žuvis. Tikėtina, kad didelę dalį ieškančių kelio išplaukti iš Kauno marių lašišinių žuvų jauniklių sunaikintų plėšriosios žuvys: sterkai, šamai, lydekos. Vien tam, kad būtų galima įvertinti, kokia dalis žuvų jauniklių galėtų sėkmingai pasiekti Nemuną žemiau Kauno HE, preliminariai reikėtų apie 140 tūkst. eurų.
Įranga šiam darbui - akustiniai žymekliai, imtuvai ir kt. kainuotų apie 120 tūkst. Ministerijos atstovai pažymėjo, kad buveinės ir nerštavietės lašišinėms ir kitoms migruojančios žuvims, kurios buvo Kauno marių teritorijoje, yra prarastos negrįžtamai.
„Manoma, kad pirmosios lašišos pradėtų grįžti į nerštavietes po 4-5 metų išleidus jauniklius į Nemuno aukštupio upes. Kiek galėtų kainuoti žuvitakio įrengimas Kauno HE užtvankoje, kol kas nėra žinoma. Dienraštis primena, kad pernai memorandumą dėl šliuzo ir žuvitakio įrengimo Kauno mariose pasirašė simboliniame renginyje Kauno miesto savivaldybės, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų ir Vidaus vandens kelių direkcijos atstovai.
Susisiekimo ministerijos paklausėme, kokia dabar yra šliuzo įrengimo klausimo svarstymo stadija. Pasižadėjimas: prieš metus įvairios institucijos pasirašė memorandumą dėl šliuzo ir žuvitakio įrengimo Kauno HE. „Šiuo metu yra formuojama darbo grupė dėl laivybos šliuzo per Kauno hidroelektrinę įrengimo.