Yra nemažai sveikatos negalavimų, apie kuriuos žmonės vengia kalbėti ne tik su artimaisiais, bet ir su gydytojais. Vienas tokių - hemorojus. Nors ši liga dažniausiai nekelia pavojaus gyvybei, negydoma ji gali komplikuotis ir gerokai apkartinti gyvenimą.

Kas yra Hemorojus?

Kai kurie žmonės įsitikinę, kad hemorojus - tai nusileidusios ir iš išangės iškritusios žarnos. Iš tiesų tai yra odos maišeliai, kuriuos sudaro išsiplėtusios išangės kraujagyslės. Paprastai kalbant, hemorojus panašus į venų varikozę ‒ abi ligos atsiranda dėl panašių ar tokių pačių veiksnių.

Hemorojus gali būti dviejų tipų - vidinis ir išorinis. Kai odos maišeliai susidaro išangėje, žmogus paprastai nieko nejaučia, tačiau, net ir nepatirdamas fizinio diskomforto, gali kraujuoti.

Pamatę kraujo ant išmatų ar apatinių drabužių, žmonės ne juokais išsigąsta, nes dažniausiai pamano, kad tai ‒ vėžio simptomas. Ar kraujavimas yra sunkesnės ligos pranašas, atsakyti gali tik gydytojas, atlikęs paprastą analinę apžiūrą: jei aptinkami hemorojaus dariniai, vadinasi, kraujavimą tikriausiai sukelia būtent jie, o ne mirtina liga.

Išorinis hemorojus sukelia kur kas daugiau nepatogumų - beveik visada jaučiamas pažeistos srities deginimas, erzinantis niežulys ir skausmas. Kaip daugelis kitų ligų, hemorojus gali būti lengvos arba sunkios formos. Nuo to, kaip liga progresavusi, priklauso, koks gydymas ligoniui bus taikomas.

Hemorojus ir jo stadijos

Hemorojus skirstomas į keturias stadijas. Pirmosios stadijos hemorojiniai mazgai atsiranda ir lieka išangėje, todėl jie nematomi ir dažnai nė nejuntami. Antroji stadija pasižymi fiziniais nepatogumais ir mazgų nusileidimu į išorę tuštinantis, keliant sunkius daiktus. Tačiau dingus fizinei apkrovai, išsiplėtusios kraujagyslės grįžta į išangę.

Pirmosios ir antrosios stadijos hemorojus gydomas konservatyviai - laikantis griežtos dietos ar atliekant neskausmingas nechirurgines procedūras. Jei liga pacientui nekelia didelio diskomforto, gydytojas gali paskirti nuskausminamojo tepalo, žvakučių uždegimui gydyti ir nurodyti laikytis tam tikro mitybos, poilsio ir darbo režimo.

Užuot sėdėjus ant kieto paviršiaus, vertėtų rinktis pripučiamą pagalvėlę. Be to, svarbu pakeisti mitybos įpročius ir stengtis nekelti sunkių daiktų.

Rizikos veiksniai

Pavojų susirgti šia liga kelia bet kuri veikla, trikdanti normalią kraujotaką: vidurių užkietėjimas, nėštumas, paveldimumas, sportas...

Praktiniai patarimai, kaip palengvinti tuštinimąsi

Norintieji išvengti ligos, keliančios tiek fizinių, tiek emocinių nepatogumų, labiausiai turėtų atkreipti dėmesį į mitybą, fizinį aktyvumą ir higieną.

Kasdienį valgiaraštį privalo sudaryti daug ląstelienos turintis maistas ir specialistų rekomenduojamas kiekis vandens - tai padės skystinti išmatas ir neleis viduriams užkietėti. Ląstelienos gausu visagrūdėje duonoje, pupelėse, vaisiuose ir daržovėse.

Kai kurie specialistai teigia, kad vandens stiklinė vos nubudus ryte taip pat turi teigiamos įtakos. Vanduo aktyvina žarnyno veiklą, todėl lengviau pašalinamas jau suvirškintas maistas.

Reguliari mankšta taip pat skatina suvartoto maisto judėjimą žarnynu.

Anot gydytojų, svarbu kasdien pasivaikščioti gryname ore, reguliariai plaukioti ir atlikti mankštą vandenyje. Intensyvus ėjimas stiprina kraujagysles, padeda jas aprūpinti reikiamu deguonies kiekiu. O sportuodami vandenyje žmonės neapkrauna kraujagyslių ir sąnarių savo kūno svoriu.

Higiena taip pat labai svarbi siekiant išvengti hemorojaus. Gydytojai pataria kiekvieną kartą išsituštinus intymias vietas apiplauti vėsiu vandeniu. Jei tokios galimybės nėra, reikėtų rinktis nekvapias drėgnas servetėles. Jokiu būdu negalima išangės grubiai trinti tualetiniu ar kitokiu popieriumi, nes tai gali suerzinti odą ir sukelti hemorojų.

Ką daryti, jei užkietėjo viduriai?

Vidurių užkietėjimu skundžiasi daugybė jaunų, daug dirbančių žmonių. Manoma, kad virškinamojo trakto sutrikimus sukelia nuolatinis stresas, sėslus gyvenimo būdas ir netinkama mityba. Vis dėlto, išeitis yra - pasirodo, kad atsikratyti vidurių užkietėjimo gali padėti gerosios bakterijos, dar kitaip vadinami - probiotikai.

Negydant gresia liūdnos pasekmės

Iš pradžių gali pasirodyti, kad vidurių užkietėjimas nesukelia jokių didelių nepatogumų apart sunkumo tuštinantis, tačiau išties laikui bėgant gali atsirasti rimtų sutrikimų. Nuo chroninio vidurių užkietėjimo kenčiantys pacientai laikui bėgant susiduria su išaugusia hemorojaus rizika, išangės įplėšomis, dujų kaupimusi, sunkumo jausmu, galvos skausmais, odos bėrimais ir panašiai.

Su vidurių užkietėjimo problema gali susidurti bet kokio amžiaus ir lyties pacientai, vis dėlto egzistuoja ir tam tikri rizikos veiksniai. Pasak specialistų, daug dažniau nuo šios problemos kenčia dirbantieji sėdimą darbą, nėščiosios, greitu maistu besimaitinantys žmonės bei kamuojami nuolatinio streso.

Naujausi tyrimai

Matydami, kad vis daugiau žmonių kenčia nuo virškinamojo trakto sutrikimų, mokslininkai jau kuris laikas bando atrasti, kas galėtų palengvinti nemalonius užkietėjusių vidurių simptomus. Viename naujausių, 2022 metais publikuotų tyrimų pastebėta, kad tuštinimosi normalizavimui gali pasitarnauti gerosios bakterijos.

Tyrimo išvadose teigiama, kad papildomas gerųjų bakterijų vartojimas gerina žarnyno veiklą, greitina virškinimą, mažina dujų kaupimąsi ir padeda išvengti išmatų sukietėjimo. Be to, pastebėta, kad vartojamos lacto ir bifido bakterijos įsitvirtina žarnyne, todėl net ir nustoju gerti maisto papildą, nauda išlieka dar ilgai.

Neleiskite žarnynui aptingti

Esant idealioms sąlygoms, žarnynas veikia, kaip laikrodis. Jei norite atsikratyti užkietėjusių vidurių problemos ir džiaugtis lengvumu, neleiskite savo žarnynui aptingti ir imkitės veiksmų. Štai keletas patarimų:

• Peržiūrėkite savo mitybos racioną. Jums būtina ląsteliena, o ne daugelio mėgiami saldumynai ir greitas maistas.
• Nustokite ignoruoti organizmo siunčiamus signalus. Svarbiausia sveikata, tad jeigu jaučiate, kad reikia - apsilankykite tualete, o ne kentėkite. Žarnynas turėtų suveikti praėjus maždaug 30-120 minučių po kiekvieno valgio.
• Reguliariai (pavyzdžiui, savaitgaliais) vartokite produktus, kurie laisvina vidurius. Vieniems padeda obuoliai, kitiems - kefyras, tretiems - mažai sūdyti agurkai ar džiovintos slyvos. Jūs geriausiai žinote, kas jums tinka labiausiai.
• Bėgiokite arba bent jau greitai vaikščiokite. Tai paprastas ir natūralus būdas pagerinti žarnyno veiklą. Jeigu negalite pasituštinti, keletą stotelių iki darbo nueikite pėsčiomis, užbėkite laiptais - labai tikėtina, kad to užteks.
• Pamėginkite rytais tuščiu skrandžiu gerti štai tokį gėrimą: ištirpinkite šaukštelį medaus stiklinėje šalto vandens. Tiktų ir stiklinė morkų sulčių, kelios slyvos, džiovintų obuolių arba vyšnių arbata.
• Vartokite gerąsias bakterijas - tai gali būti gerųjų bakterijų kapsulės arba maisto produktai, kuriuose gausu probiotikų.

Lėtinis vidurių užkietėjimas

Lėtinis vidurių užkietėjimas - itin paplitusi ir aktuali problema visuomenėje, kuri dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Įvairių šaltinių duomenimis, iki 20 proc. gyventojų patiria lėtinį vidurių užkietėjimą. Ši problema tampa dar aktualesnė vyresniame amžiuje - tai patiria net 2/3 vyresnių kaip 70 metų amžiaus žmonių. Apie 80 % asmenų, vartojančių vaistus gretimoms ligoms gydyti, vidurių užkietėjimą patiria dažniau.

Dažniausiai vartojami vaistai, sukeliantys vidurių užkietėjimą:

• geležies preparatai;
• nuolat vartojami analgetikai (morfinas, kodeinas, metadonas);
• virškinamąją sistemą veikiantys vaistai (mažinantys skrandžio sulčių rūgštingumą - antacidiniai, kurių sudėtyje yra aliuminio hidroksido ar kalcio karbonato);
• antidepresantai (amitriptilinas, citalopramas, fluoksetinas, imipraminas);
• nesteroidiniai preparatai nuo uždegimo (ibuprofenas, naproksenas);
• antihipertenziniai vaistai (AKF inhibitoriai);
• vaistai nuo Parkinsono ligos (biperidinas, bromokriptinas);
• vaistai nuo epilepsijos (topiramatas, etosuksimidas) ir kt.

Vidurių užkietėjimas - patologinė būklė, kuriai gali būti būdingi bent du kriterijai (Rome III) trunkantys ilgiau nei 3 mėn. per pastaruosius 6 mėn:

• stanginimasis*;
• kietos ar sausos išmatos*;
• nevisiško išsituštinimo jausmas*;
• anorektalinės obstrukcijos/blokados jutimas*;
• pagalba rankomis palengvinant tuštinimąsi*;
• tuštinimasis < 3 kartai per savaitę.

* ≥ 25% tuštinimųsi.

Galimos priežastys

Lėtinis vidurių užkietėjimas atsiranda dėl daugelio priežasčių, kai sutrinka virškinamojo trakto motorika, ir diagnozuojamas pirmiausia atmetus galimas organines vidurių užkietėjimo priežastis:

• endokrininės ir medžiagų apykaitos ligos (cukrinis diabetas, hiperparatiroidizmas, hipotiroidizmas, hiperkalcemija, uremija);
• virškinimo trakto ligos (skrandžio ir dvylikapirštės opaligė, lėtinis pankreatitas, disbakteriozė, dirgliosios žarnos sindromas, storosios žarnos navikai);
• neurologinės ligos (insultas, Parkinsono liga, nugaros smegenų navikai, išsėtinė sklerozė);
• depresija;
• išeinamosios angos ligos (išangės įtrūkimai, hemorojus, paraproktitas), lydimos išreikšto skausmo ir trukdančios žarnyno ištuštinimui.

Apie 90 proc. visų vidurių užkietėjimo atvejų organinė priežastis nenustatoma.

Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei staiga atsiranda nepaaiškinamas vidurių užkietėjimas (toliau išvardinti požymiai), tuštinimosi įpročių pasikeitimas, nes tai gali būti rimtos ligos signalas:

• tuštinimasis vyksta daugiau nei 3 dienas (nepaisant gyvenimo būdo, mitybos korekcijos);
• intensyvūs pilvo skausmai;
• kraujas išmatose;
• vidurių užkietėjimo epizodai kaitaliojasi su viduriavimu;
• tiesiosios žarnos skausmas;
• plonos, į pieštuką panašios išmatos;
• nepaaiškinamas svorio kritimas.

Laimei, vidurių užkietėjimas daugeliu atvejų yra laikina problema. Paprasti kasdieniniai gyvenimo būdo pokyčiai tokie kaip didesnis fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas ir mityba, praturtinta ląsteliena, padeda ilgainiui išvengti vidurių užkietėjimo.

Rekomendacijos

• Padidinkite maistinių skaidulų kiekį iki 25-30 g per dieną (didinkite palaipsniui, nes per staigiai padidintas skaidulinių medžiagų kiekis mityboje gali sukelti pilvo pūtimą). Pagrindiniai maisto šaltiniai, su kuriais gaunamos skaidulinės medžiagos, yra vaisiai, daržovės, grūdai ir jų produktai.
• Įtraukite į savo racioną avižų sėlenų, linų sėklų, kuriomis galite pagardinti sausus pusryčius, duonos gaminius, jogurtus.
• Valgykite daug šviežių/troškintų daržovių ir vaisių su odele (jei nevargina pilvo pūtimas). Tinka morkos, moliūgas, bulvės (ypač virtos su lupenomis), artišokai, Briuselio, žiediniai kopūstai, baklažanai, cukinijos, pastarnokai, pomidorai, agurkai - 400-500 g per dieną (2/3 šio kiekio turėtų būti šviežios daržovės). Suvalgykite apie 300 g per dieną įvairių šviežių vaisių (pvz.: obuolių, persikų, apelsinų).
• Kasdien valgykite džiovintų vaisių (pvz.: slyvų, razinų), tai padės sureguliuoti žarnyno veiklą. Rinkitės rupaus malimo miltų juoda duoną vakarykščio kepimo (praturtintą sėlenomis, saulėgrąžomis, neskaldytais grūdais), įvairias košes (pvz.: avižų dribsnių, avižų dribsnių su sėlenomis, grikių, kviečių, rudųjų ryžių), įvairius makaronų patiekalus, javainius.
• Valgykite reguliariai 4-5 kartus per dieną. Patiekalus virkite, troškinkite.
• Užtikrinkite pakankamą skysčių balansą. Negazuoto vandens išgerkite ne mažiau kaip 1,5-2 l per parą (juoda, žalia arbata bei kava neįtraukiama į skysčių balansą). Ribokite kofeino turinčius gėrimus, kurie mažina skysčių kiekį organizme.
• Reguliariai mankštinkitės. Fizinė veikla (priimtinausia jos forma) atliekama reguliariai, pvz., vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu stimuliuoja žarnyno veiklą, stiprina pilvo preso raumenis. Rekomenduojamas fizinis aktyvumas per savaitę bent 150 min. trukmės.
• Formuokite teisingus tuštinimosi įpročius. Atkreipkite dėmesį į gamtos raginimą ir neatidėliokite noro tuštintis. Kuo ilgiau jūs atidėliosite, tuo daugiau vandens bus absorbuojama iš žarnų turinio ir taip skatinamas vidurių užkietėjimas.
• Pasitelkite į pagalbą vidurius laisvinančius preparatus. Kartais būna atvejų, kai turime į pagalbą pasitelkti papildomų priemonių ypač, jei anksčiau minėti patarimai nėra pakankamai veiksmingi, tada vertėtų paskirti laisvinamuosius preparatus. Kadangi minėtų preparatų pasiūla ypač didelė, todėl juos vartoti reikėtų tik pasitarus su gydančiu gydytoju.
• Venkite mažai skaidulų turinčio, per daug riebaus ir saldaus, kepto, rūkyto, sūdyto maisto: sausainių, biskvitų, bandelių, pyragų, gazuotų produktų, cukraus, saldumynų, riebių pieno bei mėsos produktų.

Nereceptiniai vaistai nuo vidurių užkietėjimo

Nereceptiniai vaistai nuo vidurių užkietėjimo yra naudojami tiek trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam vidurių užkietėjimo palengvinimui ir padeda sklandžiau bei lengviau tuštintis. Tokie vaistai ypač naudingi, kai dėl netinkamos mitybos, streso ar kitų veiksnių virškinimo sistema tampa vangi.

Tačiau šiuos vaistus reikėtų vartoti tik laikinai, jei užkietėjimas tęsiasi ilgiau ar dažnai kartojasi, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli problema ir parengtas tinkamas gydymo planas.

Nereceptiniai vaistai nuo vidurių užkietėjimo gali būti įvairių formų, įskaitant tabletes, miltelius, skysčius ar žvakutes. Priklausomai nuo pasirinkto produkto, šie vaistai gali veikti skirtingais būdais: kai kurie minkština išmatas, kad lengviau pasišalintų, o kiti skatina žarnyno judesius.

Tam tikrose situacijose, kaip prieš operacijas ar endoskopinius tyrimus, rekomenduojama išvalyti žarnyną, ir tam dažnai skiriami specialūs vaistai, kurie pagreitina šį procesą.

Kaip ir kiti medikamentai, nereceptiniai vaistai nuo vidurių užkietėjimo gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, pilvo pūtimą, diskomfortą ar net alergines reakcijas. Todėl būtina laikytis rekomenduojamų dozių ir atidžiai perskaityti vartojimo lapelį.

Kai kurių produktų sudedamosios dalys gali sumažinti svarbių maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminai ar mineralai, pasisavinimą, todėl, jei vidurių užkietėjimą gydote savarankiškai, vertėtų informuoti gydytoją apie vartojamus preparatus.

---