Iki 6 mėnesių kūdikiui pagrindinis maistas - motinos pienas arba pieno mišinys, kurį palaipsniui pradeda keisti tirštas maistas. Žindant primaitinimą rekomenduojama pradėti vaikui sulaukus 6 mėn. amžiaus, tačiau ši gairė - apytikslė.
Nors mėsa Vakarų šalyse nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėn. kūdikiui.
Nuo kada vaikams rekomenduojama pradėti ragauti jogurtą, varškę, kefyrą, riebų pieną, sūrį? Skirtingai nuo karvės ir ožkos pieno, pavyzdžiui, natūralų jogurtą, kefyrą ir nedidelius kiekius varškės ar sūrio galima į vaiko racioną įvesti kiek anksčiau, apie 7-10 vaiko gyvenimo mėnesį. Fermentacijos proceso metu šiuose produktuose pieno baltymai yra suskaidomi į tokius, kokius gali įveikti net ir nebrandi kūdikio virškinimo sistema. Juose gausu ir taip mažyliui reikalingų gerųjų bakterijų.
Jei vieną dieną vaikui davėte jogurto, kitą dieną pasiūlykite varškės. 10-12 mėnesių kūdikiui galima jau duoti ir jogurto, ir kefyro. Tačiau geriausiai rinktis jogurtus, skirtus kūdikių mitybai. Pastarieji yra tinkamo riebumo, papildyti kalciu, vitaminais. Labai svarbu atkreipti dėmesį į jogurto riebumą. Vaikams galima rinktis riebesnius jogurtus (daugiau nei 1,5 proc.), nes jų virškinimo sistema geriau įsisavina pieno riebalus nei kitų produktų (pvz., riebios mėsos) riebalus. Jogurtas tinkamas užkandis priešpiečiams arba pavakariams. Rekomenduojama suvalgyti apie 100 ml jogurto per dieną.
Kokią varškę rinktis kūdikiui?
Įprasta varškė yra pieno baltymų koncentratas, kurie neigiamai veikia kūdikio žarnyną, todėl verta rinktis kūdikiams skirtą varškę, kurioje natūraliai yra kalcio, ji papildyta vitaminu C. Pirmuosius gyvenimo mėnesius kūdikis šių medžiagų gauna su mamos pienu. Antra, karvės ar ožkos piene yra per didelis baltymų kiekis, o patys baltymai yra kitokios struktūros, sunkiau virškinami.
Ji - sotus ir sunkiau virškinamas produktas, todėl daug jos duoti kūdikiui nereikia, užteks 50 g. Tačiau joje daugiau nei piene yra kalcio, fosforo ir kitų mineralų, gerokai mažiau laktozės, vitaminai vykstant gamybos procesui išlieka, o folio rūgšties net padaugėja.
Suaugusiesiems skirta varškė kūdikiams netinka, nes joje per daug baltymų, į sudėtį įeina konservantų. Ypač daug alergiją sukeliančių priedų - desertinėje varškėje.
Nors pienas yra pagrindinis kalcio, fosforo, baltymų šaltinis, tačiau jame yra net tris kartus daugiau baltymų ir tris kartus daugiau natrio, kalcio, fosforo nei motinos piene. Todėl iki metukų Europos pediatrų gastroenterologų draugija griežtai nerekomenduja jo duoti kūdikiui. Maža to, tyrimais įrodyta, kad pieno mišinys lieka labai vertinga vaikų maisto raciono dalis net iki trejų metų.
Kūdikių mityboje baltymų stygius pasitaiko labai retai. Dažniausiai kūdikių sveikatą sutrikdo baltymų perteklius. Visų pirma jis pavojingas tuo, kad gali sukelti kūdikiui alergiją - tokią, kurios vėliau nepavyks taip lengvai atsikratyti. Ištirta, kad jei 6-12 mėn. kūdikis girdomas ne motinos pienu ar mišinėliu, o karvės pienu, jis gauna 2-3 kartus daugiau baltymų, nei rekomenduojama.
Alternatyvūs kalcio šaltiniai
Apribojus pieno produktų vartojimą, reikės alternatyvių kalcio šaltinių. Problema ta, kad daugumą šių produktų vaikai mėgsta mažiau nei pieną (ypač žalialapes daržoves, kodėl, skaitykite čia), o kalcio daugumoje jų yra mažiau.
Laktozės netoleravimas ir alergija pieno baltymams
Augant kai kurie vyresni vaikai pradeda blogiau toleruoti pieno produktus, kai organizmas pradeda gaminti mažiau specialaus fermento: nuo pieno produktų ima pūsti pilvą, prasideda viduriavimas ir kt. Jei pastebite, kad vaikas pradėjo blogiau toleruoti pieno produktus, duokite jų nedideliais kiekiais, geriausia kartu su daržovėmis ar vaisiais.
Iki dviejų metų amžiaus laktozės netoleravimas yra retas reiškinys: kūdikių organizmas yra prisitaikęs pienui, kaip maisto šaltiniui ir todėl gamina fermentą laktazę, kuris atsakingas už laktozės skaidymą. Gera žinia yra ta, kad tarp europiečių laktozės netoleruojančių yra palyginti nedaug - iki 15%, šis negalavimas labiau būdingas Azijos ir Afrikos šalių gyventojams.
Alergija pieno baltymui gali būti dviejų tipų: greitojo ir lėtojo.
- Greitojo tipo alergiją sukelia imunoglobulinas E (IgE). Šio alergijos tipo atveju susidaro specifiniai IgE antikūnai, alergijos simptomai (išbėrimas, tinimas, pilvo spazmai, vėmimas, viduriavimas, sutrikęs kvėpavimas) pasireiškia greitai, per kelias minutes ar pirmas dvi valandas po kontakto su pieno baltymu.
- Lėtojo tipo alergiją sukelia ne imunoglogulinas E (IgE). Kartais ši alergija dar vadinama pieno baltymo netoleravimu, ir dažniau pasitaiko kūdikiams ir vaikams nei suaugusiems. Lėtojo tipo alergijos atveju dalyvauja kitų klasių specifiniai imunoglobulinai, imuniniai kompleksai ar ląstelės, o simptomai (vėmimas, pilvuko skausmas, egzema) pasireiškia lėčiau, per 24-72 val. Išbėrimas ar kvėpavimo sutrikimai šios alergijos atveju nepasireiškia.
Jei įtariate, kad jūsų vaikas netoleruoja laktozės ar yra alergiškas pieno baltymui, būtinai pasitarkite su vaiko gydytoju.
Ką daryti jei vaikas alergiškas pienui ar jo produktams?
Jei vaikas alergiškas pienui ar jo produktams, būtina apsilankyti pas vaiką prižiūrintį gydytoją. Greičiausiai, gydytojas rekomenduos aukščiau išvardintas pieno alternatyvas. Taip pat atlikti tyrimai parodė, kad turintys netoleravimą pienui vaikai, gali drąsiai valgyti rauginto ir fermentuoto pieno produktus (jogurtą, kefyrą, fermentinius sūrius).