Kai tik pagalvoju apie žagarėlius, iš karto prisimenu vaikystę ir močiutės virtuvę, kur šie traškūs skanėstai buvo gaminami ypatingomis progomis. Žagarėliai - tai tikras lietuviškas tradicinis desertas, kuris per amžius keliavo iš kartos į kartą, o kiekviena šeimininkė turėjo savo gudrybių.

Žmogui gali nepatikti sausainiai ir pyragaičiai, bet jūs negalite jo atitraukti nuo žagarėlių! Žagarėliai šiek tiek panašūs į spurgas. Tik jie traškūs ir greičiau iškepa. Taip yra todėl, kad tešla, iš kurios jie gaminami, nėra minkoma su mielėmis. Kepti žagarėlius labai paprasta. Puikiai tinka prie arbatos, kavos, kakavos ir kitų gėrimų.

Kodėl būtent kefyras daro žagarėlius ypatingus

Daugelis šeimininkių klausia, kodėl receptuose naudojamas būtent kefyras, o ne pienas ar grietinė. Atsakymas slypi chemijoje ir tradicijoje. Kefyro rūgštingumas reaguoja su tešlos ingredientais, darydamas ją pūpsnesnę ir lengvesnę. Be to, kefyras suteikia žagarėliams tą ypatingą šiek tiek rūgštelį skonį, kuris puikiai dera su saldumu.

Aš pati esu eksperimentavusi su įvairiais pieno produktais, bet kefyras tikrai duoda geriausią rezultatą. Jei neturite kefyro, galite pakeisti jį rūgščiu pienu arba grietine, sumaišyta su šiek tiek citrinų sulčių, bet skonis bus šiek tiek kitoks.

Ingredientai ir proporcijos

Maždaug 10 porcijų reikalingi produktai (matavimui naudojama 240 ml stiklinė):

• 2 ¼ stiklinės miltų
• 3 kiaušinių
• 3 valg. š. grietinės
• 1,5 valg. š. cukraus
• 0,5 arb. š. vanilinio cukraus
• 0,5 arb. š. kepimo miltelių
• 2 žiupsnių smulkios druskos
• aliejaus (žagarėliams kepti)
• miltelinio cukraus (apibarstyti)

Klasikiniams žagarėliams su kefyru jums reikės:

• 3 kiaušiniai
• 3 šaukštai cukraus
• 1 stiklinė kefyro (apie 200 ml)
• Maždaug 3-4 stiklinės miltų (kiekis priklauso nuo miltų tipo)
• 1 šaukštelis kepimo sodos
• Žiupsnelis druskos
• Aliejus kepimui

Svarbu paminėti, kad miltų kiekis gali skirtis priklausomai nuo jų tipo ir net oro drėgmės. Aš visada sakau - geriau pradėti nuo mažesnio kiekio ir po truputį pridėti, nei iš karto supilti visus miltus ir gauti per kietos tešlos.

Gaminimo eiga

Kaip gaminti traškius žagarėlius:

1. Kiaušinius sumušame į dubenį. Kiaušinius, cukrų ir vanilinį cukrų gerai išplakame elektriniu plakikliu. Aš plaku rankiniu plaktuvu apie 3-4 minutes, kol masė tampa šviesesnė ir pūpsnesnė.Tada sudedame grietinę, išplakame.
2. Miltus persijoju per sietelį. Kitame dubenyje sumaišome 2 stiklines miltų su kepimo milteliais ir druska. Miltus pamažu sudedame į kiaušinių masę ir išplakame. Toliau įpilkite kefyrą ir gerai išmaišykite. Čia yra vienas svarbus momentas - kefyras turėtų būti kambario temperatūros. Jei jis šaltas, tešla gali „susigūžti”, o jei per šiltas - gali pradėti rūgti.Kai tešla pasidaro tiršta, minkome rankomis. Jei tešla limpa prie rankų, dedame dar miltų (naudojame likusius ¼ stiklinės miltų). Miltų reikėtų dėti tiek, kad tešla nebekibtų prie rankų, bet dar būtų minkoma.
3. Tešlos gaminimas - tai pats svarbiausias etapas, nuo kurio priklauso galutinis rezultatas. Miltus su soda ir druska sumaišykite atskirame inde ir tik tada po truputį pridėkite prie skystos masės. Maišykite šakute arba mediniu šaukštu, bet ne per intensyviai - tešla neturi būti „išminkyta”.Gatavos tešlos konsistencija turėtų būti tokia, kad ji lengvai nuo šaukšto nubyra, bet nėra per skysta. Jei per tiršta - pridėkite šiek tiek kefyro, jei per skysta - truputį miltų.
4. Stalviršį pabarstome miltais, imame 1/5 tešlos, iškočiojame itin ploną tešlos lakštą, supjaustome jį 3-4 cm storio juostomis, o juostas supjaustome 10-12 cm ilgio mažesnėmis juostelėmis. Kiekvienos juostelės viduryje padarome pjūvį (~6-7 cm ilgio), tada vieną juostelės galą perkišame per pjūvį ir taip suformuojame visus žagarėlius. Paruoštus kepti žagarėlius dedame ant miltais pabarstytos lentelės ar stalviršio. Tešlą iškočiokite ant miltais pabarstytos pjaustymo lentos arba tiesiai ant stalo. Storis turėtų būti minimalus. Tešlos sluoksnį supjaustome nedideliais kvadratėliais, o kiekvieno viduryje padarome plyšį. Dabar paimame kvadratą ir vieną kraštą perkišame per įpjovimą. Tai darome su visais. Tada į gilią keptuvę supilkite augalinį aliejų ir įkaitinkite ant viryklės. Jei turite oro gruzdintuvą, naudokite jį. Suvyniotus kvadratėlius dėkite į karštą aliejų ir apkepkite iš abiejų pusių.
5. Didelėje keptuvėje įkaitiname aliejų ant vidutinės ugnies. Aliejaus reikia tiek, kad žagarėliai galėtų jame plaukioti (iškilti į paviršių). Aliejaus temperatūra - štai kur dauguma šeimininkių daro klaidas. Per šaltame aliejuje žagarėliai absorbuoja per daug riebalų ir tampa riebūs, per karštame - sudega iš išorės, o viduje lieka žali. Aš visada testuoju temperatūrą paprastu būdu: įmetu mažą tešlos gabalėlį. Jei jis iš karto pradeda šnypšti ir greitai iškyla į paviršių - temperatūra tinkama. Jei nuskęsta ir lėtai kyla - per šalta, jei iš karto tamsta - per karšta.
6. Žagarėlius sudedame į keptuvę (kepame maždaug po 5-6 žagarėlius, priklausomai nuo keptuvės dydžio). Žagarėlius formuoju paprastu šaukštu, paėmusi nedidelį tešlos kiekį ir atsargiai nuleidusi į aliejų. Neverkite per daug vienu metu - jie turi turėti vietos „plaukioti” ir tolygiai kepti. Kepame, kol viena pusė įgauna auksinį atspalvį, tada apverčiame ir taip pat iškepame iš kitos pusės. Žagarėliai greitai kepami ant stiprios ugnies iki auksinės rudos spalvos. Kepimo laikas paprastai 2-3 minutės vienai pusei. Žagarėliai patys apsivarto, kai viena pusė iškeps, bet kartais reikia šiek tiek padėti šaukštu.
7. Iškepusius žagarėlius dedame ant lėkštės, išklotos popieriniu rankšluosčiu, kad susigertų riebalai. Po to galite papildomai uždėti ant servetėlių. Iškepusius žagarėlius dedame ant lėkštės su popieriniu rankšluosčiu, kad susigertų riebalai. Atvėsusius žagarėlius pabarstykite cukraus pudra ir patiekite. Kai žagarėliai atvėsta - perkeliame į serviravimo lėkštę ir apibarstome milteliniu cukrum.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

• Klaida nr. 1: Per daug miltų tešloje. Rezultatas - kieti, guminiai žagarėliai. Sprendimas - tešla turi būti šiek tiek lipni, bet ne kieta.
• Klaida nr. 2: Netinkama aliejaus temperatūra. Jau minėjau, bet pakartosiu - testuokite temperatūrą prieš pradėdami kepti visus žagarėlius.
• Klaida nr. 3: Per ilgas kepimas. Žagarėliai turi būti auksinės spalvos, o ne tamsiai rudi. Jie ir toliau šiek tiek tamsės išėmę iš aliejaus.
• Klaida nr. 4: Netinkamas išdėstymas po kepimo. Žagarėlius būtinai dėkite ant popierinio rankšluosčio, kad nusunkų perteklinis aliejus.

Patiekimo ir laikymo patarimai

• Šviežiai iškepti žagarėliai yra patys skaniausiai. Aš juos paprastai pabarsau pudros cukrumi dar šiltus - taip cukrus geriau prilimpa ir nesiberia.
• Jei kepate didesnius kiekius, žagarėlius galima laikyti hermetiškame inde iki 3-4 dienų. Tiesa, jie nebebus tokie traškūs kaip šviežiai kepti, bet vis tiek skanūs.
• Puikus patiekimo būdas - su uogienės ar medaus padažu. Aš ypač mėgstu su namų gamybos braškių uogieniu arba tiesiog su grietine.

Receptų variacijos ir eksperimentų galimybės

Štai keletas variacijų, kurias esu išbandžiusi:

• Citrusiniai žagarėliai: Pridėkite citrinų žievės tarkuotinių ir šiek tiek citrinų sulčių. Gauna labai gaivus skonis.
• Vanilės žagarėliai: Keletas lašų vanilės ekstrakto tešloje daro stebuklus.
• Su razinomis: Smulkiai kapotų razinų sauja tešloje prideda saldžių akcentų.
• Sūrūs žagarėliai: Sumažinkite cukraus kiekį iki minimumo, pridėkite daugiau druskos ir šiek tiek tarkuoto sūrio. Puikus užkandis prie alaus!

---