pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Kaip atrodo pica: nuo paprastos iki gurmaniškos

Būna picų, kurioms paruošti reikia kelių parų, būna tokių - kurioms pakanka vos pusvalandžio. Jei turite bent valandą, picą galite iškepti dar šiandien vakarienei. Ar gali būti dar greitesnis būdas susikurti picos vakarėlį namuose?

Apie tikrą picą, prilygstančią Neapolyje kepamoms, aš jau pasakojau šiek tiek anksčiau. Ji nuostabi nuo pirmo iki paskutinio kąsnelio, tačiau tai pica, kuriai reikia laiko, atidumo ir šiek tiek magijos.

Picos pagrindas

Taigi turbūt svarbiausia picos dalis - pagrindas. Kukliai iškilęs, purus, minkštas, plonas, šiek tiek tąsus, maloniai apskrudęs, nesudegęs, jokiu būdu ne šlapias ir svarbiausia - skanus. Kaip tai padaryti?

Picos pagrindo receptas pagal J. Oliverį

Picos pagrindą kepu pagal J. Oliverio nusižiūrėtą receptą. Tam naudoju:

  • 500 g miltų (renkuosi 00 tipo miltus)
  • 20 g šviežių mielių (sykį dariau su sausomis, bet nieko neišėjo, todėl daugiau nebandau)
  • Alyvuogių aliejaus šaukštais nematuoju - įlieju nuo širdies
  • Gerą žiupsnį rudo cukraus
  • Gerą žiupsnį smulkios druskos
  • 320 ml vandens

Suberiu miltus į dubenį. Kol jie sausi, įberiu druskos ir išmaišau. Tuomet per vidurį padarau duobutę, ten supilu alyvuogių aliejų, cukrų, mielių gabaliukus ir šiltame vandenyje viską ištirpdau.

Po 5-10 min. atsargiai išminkau tešlą ir palieku kilti apie 1 val. Tešlai pakilus, padalinu ją į dvi dalis ir rankomis atsargiai ištampau ant skardos. Prieš tai skardą patepu alyvuogių aliejumi.

Picos padažas

Tačiau svarbiausia picos paslaptis - picos pagrindo padažas, kurį visoms picoms pasidarau tokį patį. Reikės:

  • Vieno indelio konservuotų pomidorų be odelių
  • 100 g tarkuoto kietojo sūrio
  • Druskos
  • Oregano prieskonių (paprastasis raudonėlis)
  • 50 ml alyvuogių aliejaus
  • 3-4 skiltelių česnako
  • Galima - čili pipirų

Pomidorus sumalu daržovių smulkintuvu, suberiu prieskonius, sūrį ir aliejų. Įspaudžiu česnaką (galima tiesiog sumalti smulkintuvu). Viską sumaišau. Padažą padalinu į dvi dalis ir tolygiai išskirstau ant picos pagrindo.

Alyvuogių aliejus suteikia pagrindui malonaus tamprumo, pomidorai neleidžia jam išdžiūti, o sūris maloniai suskrunda. Ant tokio pagrindo jau nesvarbu, ką uždėsime, - pica bus tikrai pavykusi ir labai skani.

Picos įdaras

Picą galite ruošti su įvairiausiais priedais. Picos ingriedientus renkuosi pagal tai, ką turiu šaldytuve. Marinuoti artišokai, mocarela, pievagrybiai, dešra, cukinija, baklažanai - tinka bet kas pagal skonį ir fantaziją.

Man idealiai dera artišokai, baklažanai ir mocarela arba tuno gabaliukai su ančiuviais. Mano siūlomas variantas - viduriukas tarp picos ir salotų.

Pica su plėšyta barbekiu vištiena

Šiame recepte picą gardinu plėšyta barbekiu vištiena, kurią irgi galima pasigaminti iš anksto, bei mocarelos ir kietuoju sūriais. Ir žinoma, rukola, kuri prie šios picos man tiesiog būtina.

Kepimas

Jei turite picos kepimo akmenį, picą kepkite ant jo - štai čia kepimas ant akmens aprašytas plačiau. Pica kepa skirtingai, priklausomai nuo temperatūros.

Ant akmens tolygiai pasiskirsto šiluma, pica iškepa greitai, pagrindas išlieka traškus. Gal todėl vis dažniau picą gaminu namie nei užsisakome išsinešimui.

Ant akmens picą kepiau skirtingose temperatūrose: 250 laipsnių temperatūroje pica kepa 10 - 12 minučių, o 275 laipsnių temperatūroje - 8 - 9 minutes. Kiek domėjausi, picą reikia kepti kuo aukštesnėje temperatūroje ir atitinkamai, kuo trumpesnį laiką

Kol neturėjau picos akmens, naudojau kepimo skardą ir kepdavau panašiu principu. Iki kepimo likus valandai įkaitindavau orkaitę su kepimo skarda iki 250 laipsnių temperatūros. Kepimo skardą įdėdavau į aukščiausią pakopą. Picą kepdavau apie 15 - 18 minučių.

Tiek kepant ant picos akmens, tiek ant skardos, kepimo eigą stebėkite, kad per daug neapskurstų ar kitaip sakant „nesukeptų“.

Atidarykite piceriją namuose vienam vakarui, kodėl gi ne?