Apie alaus gamybą sklando įvairių mitų, todėl verta išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų yra gaminamas šis populiarus gėrimas. Nuvykus į „Švyturio“ alaus daryklą ir pasikalbėjus su vyriausia aludare Džuljeta Armoniene, galima sužinoti tikrąją tiesą apie alaus ingredientus ir gamybos procesą.
Senieji laikai ir naujos technologijos
Apraudantiems „Žigulinio“ skonį, seną esą nesugadintą „Baltiją“ tiesiog būtina apsilankyti tų laikų „Švyturio“ gamykloje.
Žaliavos skirtumai
„Viskas labai skyrėsi. Pirmiausia - žaliava. Gamindavome alų iš pašarinių miežių. O juk alui reikia specialių miežių, nes itin svarbus baltymų kiekis. Jeigu jų per daug, stabilaus alaus nepagaminsi. Baltymai sensta pirmiausia, tad butelyje susidarydavo nuosėdų, alaus realizavimo laikas buvo tik septynios dienos“, - skirtumus pradėjo vardinti Dž.Armonienė.
Prisimenu tuos keistus darinius, kurie plaukiodavo aluje ir būdavo vadinami „sugėrovais“. Slankiodavome po parduotuvę rinkdami iš dėžių rudos spalvos butelius ir vis juos vartydami - gal rasime, kur mažiau drumzlių.
„Lietuvai tapus nepriklausoma nuvykome į Vakarų gamyklas ir sužinojome, kokia turi būti žaliava. Pradėjome užsakinėti tinkamą salyklą - specialiai alaus gamybai daigintus ir išdžiovintus miežius“, - sakė technologė.
Taigi, norint pagaminti sovietinio alaus, pirmiausia reikia gauti pašarinių miežių. O dar reikėtų neplauti alaus talpyklų, nekontroliuoti mielių ir nekreipti dėmesio į vandens sudėtį.
„Kai atėjau į „Švyturį“, talpyklose atradau 10 cm storio alaus akmenį. Jis susiformuoja, kai jos blogai išplaunamos“, - sakė aludarė.
Gamyklos atnaujinimas
„1990 metais rekonstravome gamyklą. 11 mėnesių nevirėme alaus, o kai nauja įranga išvirėme pirmąjį „Žigulinį“, jis išėjo toks šviesus ir gražus, kad patys nustebome, jog sugebėjome pagaminti vakarietišką alų.
O Lietuvoje žmonės pradėjo kalbėti: „Švyturys“ skiedžia „Žigulinį“! Tai nebe tas alus.“ Bet mes tiesiog nebeturėjome prastos žaliavos ir nebesugebėjome gaminti tokio drumsto alaus.“
Sovietų laikais niekas nemokėjo prižiūrėti mielių ir jos išsigimdavo. Apynių ir mielių kvapas sklisdavo po apylinkes, nes dėl netvarkos vis kas nors išsiliedavo. Nepavykdavo išvirti vienodo skonio alaus. Skonis kito, gal todėl ir atmintyje išliko tik sėkmingiausias iš ragautų.
„Ekstra“ Alaus Istorija ir Gamyba
„Jis dabar lygiai toks pat, koks buvo pačioje pradžioje! Parametrai, technologinis procesas, receptūra - niekas nepakeista. Kurdama „Ekstrą“ jau žinojau, kad vanduo turi būti tam tikro kietumo, o mes neturėjome vandens ruošimo stoties. Todėl vienoje gamybos linijoje užsivirindavome vandenį ir naudojome jį alui gaminti.
Jo populiarumas greitai augo, gaminti virindami vandenį nebespėjome, tad įsigijome vandens ruošimo stotį. Dabar tokias turi visos daryklos ir paruošia lygiai tokio kietumo vandenį, koks būtinas vienai ar kitai alaus rūšiai gaminti“, - paaiškino pirmąjį tarptautinį apdovanojimą gavusio lietuviško alaus kūrėja.
Taigi alus „Ekstra“ dabar verdamas lygiai taip pat, kaip tas, kurio 2000 metais JAV ragavo sidabro medalį šiam gaminiui įteikusi komisija.
Cheminiai mitai ir tikrovė
Sąžiningai apėjus visą alaus daryklą Klaipėdoje, galima pamatyti, kaip iš tiesų yra gaminamas alus.
Pagrindiniai etapai ir ingredientai:
- Salykliniai grūdai: Laikomi talpyklose, į kurias galima pažvelgti pro angą grindyse.
- Alaus misa: Verdama katile su „kino kepure“, kuri padeda geriau ištirpinti visas medžiagas misoje.
- Presuoti apyniai: Primena žiurkėnų ėdalą, bet skonis - ne.
- Mielės: Gamykloje yra mielių senelių namai ir mielių darželis.
- Brandinimas: Patalpoje, kurioje stovi alaus brandinimo statinės, tikrai šalta lyg rūsy.
„Girdėjau, kad Japonijoje parduodamas nealkoholinio alaus koncentratas - atskiedi vandeniu ir gauni alų. Bet ir tai - sutirštintas, bet tas pats tikras alus, nes kol kas visas alus pasaulyje yra ruošiamas iš salyklo, vandens, apynių ir gamina jį mielės. Kito metodo nėra. O gera darykla yra ta, kuri sugeba kiekvieną kartą išvirti tokio paties skonio ir parametrų alų“, - Dž.Armonienė nepaliko vilčių mano cheminiam entuziazmui.
Atradimas - „Baltieji alaus milteliai“
O miltelius, iš kurių tas alus gaminamas, aš vis dėlto radau. Niekas jų pernelyg ir neslėpė. Atvirkščiai - tiesiai iš salyklo saugyklos nuvedė į vietą, kur tie milteliai byra.
„Čia - malūnas, kur sumalamas salyklas. Labai svarbu tiksliai parinkti rupumą, kad gautume ir miltus, ir pakankamai kietųjų dalių, būtinų verdant misą“, - paaiškino „Švyturio“ alaus kultūros vystymo vadovas Andrius Bagdzevičius ir lyg niekur nieko pasėmė saują baltų miltų su lukštais.
Tuomet padariau vieną svarbų atradimą: lietuviai kur kas talentingesni legendų kūrėjai negu chemikai. Prikūrė mitų apie miltelius, vieną raugą visoms alaus rūšims ir sintetinius apynius, o patys nieko panašaus padaryti nesugeba, todėl ir toliau verda alų natūraliai.
Mielių svarba alaus gamyboje
R. Zarankaitės teigimu, nors daug kam gali atrodyti, kad visos mielės yra vienodos, tačiau taip nėra. Egzistuoja daugiau nei 1000 mielių rūšių ir kiekviena turi skirtingas savybes. Kruopščiai sekamas dauginamų mielių ląstelių skaičius ir gyvybingumas. Jei nors vienas rodiklis neatitinka normų, tai gali atsiliepti galutinio produkto skoniui ir kokybei. Į gamybos liniją mielės keliauja tik kruopščiai patikrinus kokybę, kuri toliau sekama viso gamybos proceso metu“, - pasakoja R.
Anot mikrobiologės, profesionalai skirtingų alaus rūšių mieles gali atpažinti vien iš jų išvaizdos, pažvelgę pro mikroskopą. Tačiau alaus skonį lemia ne mielių išvaizda, o savybės. „Ypač daug darbo reikalauja mielių nealkoholiniam alui išvedimas. Įprastai fermentacijos metu mielės cukrų paverčia alkoholiu, tačiau šis procesas netinka nealkoholiniam alui. Tai itin jautrus ir darbui imlus procesas, kuriam reikia užtikrinti itin didelį sterilumą. Į nealkoholinio alaus mieles netyčia patekus net ir nedideliam kiekių kitokių mielių, gali būti neišvengta alkoholio susidarymo, o visa gėrimo partija gali būti sugadinta“, - sako R.
Anot ekspertės, lietuviai yra vis didesni nealkoholinio alaus mėgėjai ir jo kokybei bei skoniui skiria didelį dėmesį. „Su savo produkcija šias nuostatas sėkmingai keičiame“, - sako R. Bendrovės gaminamo nealkoholinio alaus kokybę įvertina ir ekspertai. Tarptautinė ekspertų komisija jam skyrė sidabro medalį klasikinio nealkoholinio alaus kategorijoje.
Amerikos aludarių asociacijos organizuojamuose apdovanojimuose skiriami medaliai yra laikomi bene didžiausiu pripažinimu, kurio gali sulaukti alaus gamintojai. Šiemet konkurse buvo vertinami tūkstančiai alaus rūšių iš daugiau nei 50 šalių.
Per daugiau nei tris dešimtmečius mikrobiologės sukaupta patirtis leidžia, kiek tai yra įmanoma, eliminuoti gėrimų kokybei ir skoniui neigiamą įtaką daryti galinčius aplinkos faktorius. „Mūsų įmonė į tai išties daug investuoja. Keitimasis žiniomis ir patirtimi su kolegomis iš kitų šalių leidžia nuolat tobulėti ir užtikrinti efektyvesnę produktų kokybės kontrolę“, - sako R. Zarankaitė.
Vartotojų įvertinimas ir kokybės sertifikatai
Trečius metus iš eilės Lietuvos vartotojai kokybiškiausiu alumi išrenka nealkoholinį ir tradicinį „Švyturio“ alų Lietuvos vartotojų apklausas atlikusi pripažinta Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ „Švyturio“ nealkoholinį ir tradicinį alų jau trečius metus iš eilės įvertino aukščiausiu kokybės sertifikatu QUDAL (angl. Top Quality Medal). Didžioji dalis apklaustųjų „Švyturį“ įvardijo kaip nepralenkiamą Lietuvos alaus gamintoją.
„Šis pripažinimas - dar vienas įrodymas, kad esame nenukonkuruojami kokybės ir meistriškumo srityje. Šiandien, kai rinkoje gausu pasirinkimų, mūsų produktai išsiskiria kokybe ir yra visiškai užsitarnavę vartotojų pasitikėjimą. QUDAL medalis yra aukščiausios kokybės garantas, tai įvertinimas, kuris dar kartą parodo, kad kai kalbama apie kokybę, mes Lietuvos vartotojų esame vertinami aukščiausiai“, - sako „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
Vartotojų apklausose šių metų sausį dalyvavo 1200 respondentų, kurių pateikiant atvirą klausimą buvo prašoma nurodyti tradicinio ir nealkoholinio alaus gamintojo arba tiekėjo, kuris pasižymi aukščiausia kokybe Lietuvoje, pavadinimą. Daugiausia atsakiusiųjų abejose kategorijose kokybiškiausiu gamintoju nedvejodami įvardijo būtent „Švyturį“.
Kaip skelbia tyrimo autoriai, 2025-aisiais vartotojai labiau nei bet kada vertina tris svarbiausius dalykus: aukščiausią kokybę, gerą kainą ir išskirtinį klientų aptarnavimą. Visame pasaulyje pripažintas ir patikimas šveicarų „Icertias“ QUDAL ženklas įsigyjant prekes pirkėjams suteikia saugumo jausmą, palengvina pasirinkimą užtikrindamas, kad perkamas produktas atitinka aukščiausius standartus.
„Švyturio“ aludarystės istorija tęsiasi jau 240 metų, o ilgametės tradicijos ir meistriškumas tapo kokybės garantu. Kai kurie alaus gamintojo receptai išliko nepakitę dešimtmečius, jų tęstinumą garantuoja kruopščiai atrinkti ingredientai, ištobulinti gamybos procesai, bei gamybos meistrų patirtis. Dėl šių priežasčių „Švyturio“ alus savo autentišką skonį ir išskirtinumą išlaiko net besikeičiant laikams.
„Be abejo, vartotojų įvertinimas ne tik džiugina, bet ir įpareigoja - privalome išlaikyti aukščiausią kokybės kartelę ir nuolat tobulėti. Mūsų tikslas - ne tik pateisinti, bet ir pranokti lūkesčius, kad kiekvienas pasirinkęs mūsų produktus pajustų mūsų aludarių meistriškumą. QUDAL medalis dar kartą patvirtina, jog einame teisingu keliu, ir labai motyvuoja“, - teigia R.Viršilas.
Jis pabrėžia, kad, pavyzdžiui, jau legendiniu tapusio „Ekstra“ alaus receptas nekeistas nuo pat 1995 metų, kai šis alus pirmą kartą pasirodė rinkoje.
Beje, „Nealkoholinis „Švyturio Ekstra“ alus verdamas lygiai taip pat kaip ir jo tradicinis pirmtakas, išlaikant tą patį autentišką skonį ir kokybę, kurią vartotojai taip vertina, vėliau specialiais filtrais panaikinant alkoholį. Tiek tradiciniai, tiek nealkoholiniai „Švyturys-Utenos alus“ gaminiai ne kartą pripažinti ir profesionalų, alaus ekspertų, gavę daugybę aukščiausių pasaulinių apdovanojimų.
„Švyturio Ekstra“ Apdovanojimai ir Pripažinimas
„Geras balansas, ilgai išliekantis skonis, priimtinas kartumas“, - išvadą apie „Švyturio Ekstra“ pateikė konkurso komisija.
Vokiečių aludarių sveikinimai
Iškart po konkurso rezultatų paskelbimo, pirmieji savo kolegas iš Klaipėdos su aukso medaliu pasveikino Vokietijos „Holsten“ ir „Lubz“ daryklų aludariai.
„Sveikiname vyriausiąją „Švyturio“ aludarę Džuljetą Armonienę ir visą „Švyturio“ daryklos komandą su apdovanojimu. Džuljeta ir jos komanda tikrai yra išskirtiniai šio lagerio gamintojai, tad nenuostabu, kad jie yra geresni už daugelį varžovų net ir Vokietijoje“, - „Ekstros“ kūrėjų komandą sveikino „Holsten-Brauerei AG“ vyriausiasis aludaris Olaf Rauschenbac.
„Džiaugiuosi, kad mus įvertina ne už tai, kokią pakuotę siūlome, bet už tai, kokį skonį sukuriame. Virdami „Ekstrą“ mes siekiame užtikrinti, kad alaus mėgėjus pasiektų tik aukščiausios kokybės gėrimas. Tad negailime nieko - nei darbo, nei žaliavų. „Ekstrai“ naudojame tik aukščiausios kokybės salyklą ir jo dedame daugiau nei iš tiesų reikia 5.2 stiprumo alui. Taip siekiame, kad šis alus įgytų daugiau skonio ir kūno“, - apie „Ekstrą“ alų pasakoja „Švyturio“ vyriausioji aludarė Džuljeta Armonienė.
Patirties pasidalinimas
Vokietijos aludarių laiške įvertinami „Švyturio“ aludarių nuopelnai daugiau kaip dešimtmetį išlaikant aukščiausią „Ekstros“ kokybę, apie kurią liudija šiam alui suteikti visi aukščiausi pasaulio aludarystės konkursų apdovanojimai. Vokiečių aludariai nutarė pakviesti „Švyturio“ vyriausiąją aludarę į savo daryklą tam, kad ji pasidalintų savo patirtimi su kolegomis. „Mes norėtume, kad Džuljeta Armonienė atvyktų į mūsų daryklą ir pasidalintų jau dešimt metų trunkančia jos sėkmingos aludarystės praktika ir atsidavimu vokiškoms aludarystės tradicijoms“, - lūkesčiais dalinasi O. Rauschenbac.
Aukščiausias įvertinimas
„Švyturio Ekstra“ yra užkopęs į patį aukščiausią pasaulio aludarių olimpą - šiam alui 2012 m. suteiktas prestižiškiausių pasaulinių alaus varžybų -Pasaulio alaus taurės („World Beer Cup“) - aukso medalis. Tuomet „Švyturio Ekstra“ aukso medaliu apdovanotas Dortmundo stiliaus lagerio kategorijoje.