Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriuje, Žemaitės g. 102, vasario 8-29 d. vyko Užgavėnių kaukių paroda.
Užgavėnės prie Žaliūkių vėjo malūno
2012 m. vasario 18 d., šeštadienį, 14-18 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73) vyko Užgavėnės prie Žaliūkių vėjo malūno.
Susirinkusiųjų į šventę laukė gausus persirengėlių būrys - tradiciniai šventės personažai: čigonai, elgetos, žydai, jaunavedžiai, daktarai, arkliai, ožiai, gervės ir kt. Visus dainomis, šokiais ir pokštais linksmino folkloro ansambliai „Salduvė“ „Auda“, „Sidabrinė gija“, „Vaiguva“, „Margulis“, „Aidija“.
Buvo galima išvysti nenorinčios pasitraukti žiemos - Lašininio - kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu - Kanapiniu. Šventė visus kvietė pasinerti į žiemos linksmybes. Susirinkusieji buvo kviečiami pasimėgauti įvairiausiomis žiemos pramogomis: pasivolioti sniege, pasimėtyti sniego gniūžtėmis, pasisupti sūpynėmis, įsigyti tautodailės dirbinių ir išrinkti linksmiausią žiemos blyninę.
Užgavėnės prie Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus
Užgavėnės taip pat vyko prie Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus, Energetikų g.
Apie Knygą "Atvažiuoja Kalėdos"
Prieš keliolika metų Skirmantės Valiulytės parengtą knygą „Atvažiuoja Kalėdos“ (V., 2000) mokytojai, kultūros darbuotojai, studentai, folkloro kolektyvų vadovai seniai išsinešiojo kaip vėjas lapus po visus Lietuvos kraštus ir pakraščius.
Tai buvo laikai, kai skaitytojas dar nebuvo išlepintas knygomis, garso ar vaizdo įrašais apie kalendorinių švenčių papročius, tautosaką. Anuomet knyga „Atvažiuoja Kalėdos“ įtikusi visiems, kas tik ją paėmęs į rankas. Ypač džiaugtasi ta knygos dalimi, kurioje sudėtos kalėdinio laikotarpio giesmės, dainos, šokiai, rateliai, žaidimai.
Antroje knygos dalyje sudarytoja pateikė kalėdinio laikotarpio papročių aprašymų, tikėjimų, spėjimų, maginių pasakojimų ir pan. Reiklesnio skaitytojo akimis, šio skyriaus medžiaga galėtų būti platesnė: reikėtų daugiau autentiškų pasakojimų, pabrėžiančių regionų skirtis, šventinių patiekalų, platesnių vaišių tradicijų aprašymų ir pan.
Visiškai tam pritariame, todėl parengėme ir skaitytojams pristatome naują knygą „Atvažiuoja Kalėdos. Advento-Kalėdų papročiai ir tautosaka“, kurioje išsamiai aprašomi kalėdinio laikotarpio papročiai ir tautosaka.
Šis laikotarpis apima advento pradžią, skelbiančią Šv. Andriejaus dieną, adventą, Kūčias, Kalėdas, šventvakarius (laikas nuo Kalėdų iki Trijų karalių), Naujuosius metus ir Trijų karalių šventę.
Šv. Andriejaus Diena ir Adventas
Pirmajame šios knygos skyriuje aptariama Šv. Andriejaus diena. Ji sutampa su advento, tikrosios žiemos ir tamsiojo metų laiko, naujųjų bažnytinių metų pradžia.
Šis ribinis laikas, kaip manyta, tinkamiausias jaunimo meilės, simpatijų užuominoms, vedybiniams spėjimams. Leidinyje sudėti tikėjimai tik dar kartą patvirtina etnologės Reginos Merkienės nuomonę, kad Šv. Andriejaus dienos išvakarėse merginų atliekami veiksmai - ne kas kita kaip informacinė priemonė, skelbianti merginos vedybinę brandą ir jos pasirengimą tekėti.
Advento draudimai, pristabdantys žmonių kasdieninį gyvenimą, namų ir ypatingo iškilmingumo bažnytinių apeigų (rarotų) praktikos yra esminė sąlyga, užtikrinanti būsimo įvykio - Kūčių - išskirtinumą kalendorinių metų cikle.
Leidinyje stengtasi aptarti pasninko laikotarpio draudimų, tikėjimų, šiurpių, stebuklinių nutikimų ypatumus, kylančius iš žmogaus susidūrimo su anapusiniu, antgamtiniu pasauliu. Suminėti senieji advento valgiai, įprastos žmogaus ūkinės veiklos apribojimai ir kiti šio laiko veiksniai, kūrę anuometinio žmogaus dvasinę būseną belaukiant advento kulminacijos - Kūčių.
Kūčios
Ilgiausia metų naktis, saulėgrįža, Išganytojo gimimas sakralizuoja laiką, pripildo stebuklinių galių, lemiančių būsimų metų ūkinės, asmeninės, bendruomeninės sėkmės užsitikrinimo ateinantiems metams tendencijas.
Svarbiausia ano meto žmogaus sėkmės sąlyga - suvaldyti jį supančios gamtos stichijas. Ilgiausios nakties apeigine magija žmogus tikėjosi įveikti pačias nevaldomiausias galybes - audras, krušas, vėją, šaltį, kaitrą.
Dėl to per Kūčias imtasi kvietimo, aukojimo, maldavimo, atbaidymo, grasinimo veiksmų, kad tik paveiktų į gera savo ūkinę sėkmę. Dėl būsimo derliaus, gyvulių, šeimos narių sveikatos, gerovės lėmimo šią dieną, ypač vakare, žmogus įtraukia viską, su kuo tik jis susiduria: gamtos reiškinius, gyvūnus, darbus, nutikimus, aplinką ir jos objektus, t. y. viską, kas žymi sąlyginę ribą tarp savo ir svetimo, kaip antai slenkstis, durys, tvora ir kt.
Sakraliuoju Kūčių laiku kasdieniniai daiktai aktyviai dalyvauja žmogui bandant nuspėti ateitį, o kai kuriais atvejais net paveikti savo likimą norima linkme. Su ypatingu laiku, stebuklinėmis kasdieninių objektų galiomis susijusios ir išskirtinės laukimo nuotaikos.
Pateikėjai kaip laukimo objektą dažniausiai įvardija kūdikėlio Jėzaus gimimo įvykį, bet jų pasakojimų turinys dažniau rodo, kad laukiama žodžiais sunkiai nusakomo, tik nujaučiamo stebuklo - naujos vilties, gyvenimiškų lūkesčių išsipildymo, permainų į gera.