Vasara - tai metas, kai gamta pasipuošia įvairiaspalviais žiedais ir vešlia lapija. Tarp šių augalų galima rasti ir didįjį debesylą (Inula helenium L.), priklausantį astrinių šeimai (Asteraceae Dum.). Tai 1-2 m aukščio daugiametis žolinis augalas, kurio gydomosios savybės pripažįstamos jau nuo seno.
Debesylų paplitimas ir auginimas
Natūraliai šis žolynas paplitęs nuo Pietų Europos iki Vakarų Azijos. Didysis debesylas labiausiai mėgsta saulėtą vietą, o dirva turi būti giliai įdirbta ir drėgna. Žolynas dauginamas sėklomis, kurios sėjamos į dirvą balandžio mėnesį.
- Didysis debesylas labiausiai mėgsta saulėtą vietą.
- Dirva turi būti giliai įdirbta, drėgna, bet neįmirkusi.
- Žolynas dauginamas sėklomis, kurios sėjamos į dirvą balandžio mėnesį arba vėliau (dygsta ilgai).
Legendos ir magija
Pasak vienos legendos, augalas atsirado senovės Graikijoje. Nuo senų laikų augalas naudojamas ir kaip magiška priemonė. Tikėta, kad debesylų amuletai gali apsaugoti namus nuo piktų burtų, o nešiojami kišenėje ar ant kaklo gina nuo baimės, energijos vampyrų.
Cheminė sudėtis ir gydomosios savybės
Didžiojo debesylo šakniastiebiuose ir šaknyse yra iki 40 % inulino, iki 4,5 % eterinio aliejaus, alanto rūgšties, dervų, alkaloidų, kartumynų, saponinų, kamparo, rauginių medžiagų, polisacharidų. Gydymo tikslams ruošiami nuovirai, arbata, tepalai, šakniastiebių ir šaknų milteliai, ekstraktai. Šias gydomąsias priemones rekomenduojama vartoti nuo astmos, bronchito, kataraktos, šienligės. Debesylas įeina ir į vaistažolių mišinius nuo kosulio.
Debesylų cheminė sudėtis
Komponentas | Kiekis |
---|---|
Inulinas | iki 40% |
Eterinis aliejus | iki 4,5% |
Alanto rūgštis | Yra |
Dervos | Yra |
Liaudies medicina
Įvairių šalių liaudies medicinos žinovai sako, kad iš debesylų paruošti vaistai veiksmingi ir nuo kvėpavimo takų, šlapimtakių ir inkstų, virškinamojo trakto negalavimų, migrenos, padeda išnaikinti kirmėles, varo šlapimą, prakaitą ir tulžį. Jais mėgindavo įveikti maliariją, epilepsiją, vandenligę, turberkuliozę ir kitas ligas. Išoriškai šaknų nuoviru gydoma egzema, neurodermatitas, odos uždegimai.
Žolininkų patirtis
Žolininkė iš Kauno Žana Jankovskaja teigia, jog debesylų arbata padeda ne tik nuo kosulio, plaučių tuberkuliozės, bet ir nuo kasos uždegimo, cukraligės, vidurių pūtimo, storosios žarnos gleivinės uždegimo, širdies ir sąnarių reumato, kraujagyslių aterosklerozės, epilepsijos, emocinio nestabilumo.
Aukštadvario regioninio parko vyriausioji kultūrologė žolininkė Rita Balsevičiūtė didžiuosius debesylus labai vertina kaip vaistus plaučių ligoms, įsisenėjusiam kosuliui, bronchitui, tracheitui gydyti ir pataria juos vartoti 12 dienų.
Receptai
Atsikosėjimui palengvinti:
- 2 šaukštus džiovintų smulkintų debesylų šaknų ir šakniastiebių užpilkite stikline verdančio vandens, 30 min. pakaitinkite verdančio vandens vonelėje, antra tiek aušinkite. Nukoškite ir gerkite po trečdalį stiklinės 60-30 min. prieš valgį.
- Sumaišykite po lygiai džiovintų smulkintų debesylų šaknų ir vaistinių svilarožių šaknų. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, pavirkite 10 min, palaikykite 20-30 min., kad atauštų. Nukoškite ir gerkite po pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
Organizmui stiprinti:
- Šaukštą džiovintų smulkintų debesylų šaknų ir šakniastiebių užpilkite stikline geros degtinės. 14 dienų palaikykite tamsioje vietoje kasdien papurtydami. Tada nukoškite, po valgomąjį šaukštą šios ištraukos įpilkite į pusę stiklinės pieno ir gerkite 3 kartus per dieną.
- 100 g džiovintų smulkintų šaknų ir šakniastiebių užpilkite litru sauso raudonojo vyno. Po 8 parų nukoškite ir gerkite po 2 valgomuosius šaukštus po valgio.
Nuo senatvinės sklerozės:
30 g džiovintų smulkintų debesylų šaknų ir šakniastiebių užpilkite 0,5 l 40° degtinės ir palaikykite tamsioje vietoje 14 dienų kartkartėmis vis papurtydami. Tada nukoškite ir 20 dienų gerkite šios ištraukos po 20 lašų 3 kartus per dieną prieš valgį su vandeniu.
Nuo pūslelinės:
Sumaišykite smulkintų debesylų šaknų ir šakniastiebių, šalpusnių ir aviečių lapų, varpučių, pelkinių sidabražolių šakniastiebių, vaistinių svilarožių, saldymedžių šaknų termose santykiu 1:1:1:1:1:1:2. 3 šaukštus šio mišinio užplikykite termose 700 ml vandens ir palikite per naktį pritraukti.
Atsargumo priemonės
Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad debesylas nuodingas. Jame esantys seskviterpeniniai laktonai gali sukelti alerginį dermatitą, egzemą. Per didelis debesylų preparatų kiekis gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, traukulius, tad pirmiausia derėtų pasitarti su gydytoju.
Vaistinės žaliavos ruošimas
Vaistinė žaliava ruošiama rudenį, iki šalčių, rečiau ankstyvą pavasarį, pasirodžius pirmiesiems lapams. Augalų šakniastiebiai su šaknimis iškasami, nuvalomi (nelupami!), nuplaunami tekančiu vandeniu, sausai nušluostomi ir supjaustomi 10-15 cm ilgio gabaliukais. Džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, arba džiovykloje, 30-35 ºC temperatūroje, kad neišgaruotų eterinis aliejus.