Žmonės laikosi įvairių dietų. Vieni nevalgo mėsos, nes tiki, jog ji kenkia organizmui. Kiti atsisako gliuteno, nes mano, kad organizmas jo netoleruoja. Tačiau yra tokių, kurie nevalgo termiškai apdoroto maisto. Jie save vadina žaliavalgiais. Tokios mitybos principas yra valgyti gyvą maistą, tai yra, viską, kas nekepta, nevirta. Manoma, kad taip išlaikomos visos naudingos medžiagos.
Žaliavalgystės esmė ir principai
Kai žmogus susimąsto apie savo mitybą, jis pradeda nagrinėti skirtingos jo tipus ir sistemas, kurios kalba apie vienų produktų naudą ir kitų - žalą. Vienas ir labiausiai paplitusių mitybos būdų yra vegetarizmas. Gerokai griežtesnė vegetarizmo forma yra veganizmas, kurio sekėjai, be mėsos, atsisako ir pieno produktų. Toliau nagrinėjant teisingos mitybos klausimą, žmogus susiduria su žaliavalgyste.
Šis mitybos būdas pagrįstas tuo, kad gamtoje nenumatytas termiškai apdorotas maistas. Žaliavalgystė - tai toks mitybos būdas, kai valgomas tik termiškai neapdorotas, nevirtas ir nekeptas, maistas. Daržovės, žalumynai, vaisiai, grūdai, sėklos tokiems žmonėms atstoja mėsos, žuvies, pieno, miltų patiekalus, kiaušinius. Žaliavalgiai maldami, džiovindami, spausdami, raugindami ir kitaip apdorodami pasirinktus produktus iš jų prigamina skaniausių kokteilių, sriubų, duonelių, kotletų ir net tortų.
Žaliavalgystės principas - produktas neturi būti kaitinamas aukštesnėje nei 42 laipsnių temperatūroje. Žaliavalgiai teigia, kad esant didesnei temperatūrai suyra produktų vertingosios medžiagos, vitaminai, susidaro nepageidautinų junginių.
Žaliavalgystė, nors ne visada, bet dažniausiai paremta vegetarizmo principais. Tiesa, į žaliavalgių racioną gali būti įtraukti tokie maisto produktai, kaip žalia mėsa, sūriai bei pieno produktai. Praktikuojant žaliavalgystę, žali produktai suvokiami taip: pastarieji niekada nebuvo termiškai apdoroti didesnėje nei 46˚C temperatūroje, kaitinti mikrobangų krosnelėje, genetiškai modifikuoti, juose nėra herbicidų, ar pesticidų.
Žaliavalgiška mityba yra labai ribota. Tai sukelia ne tik sunkumus planuojant, ką valgyti, bet ir emocinį stresą esant tarp kitų žmonių. Visuomet į šventes reikia neštis savo maistą, o einant valgyti į miestą, rinktis tik žaliavalgiškus restoranus.
Norint užtikrinti, kad iš žaliavalgytės gaunate visas reikiamas medžiagas, reikia surinkti daug žinių apie maistą ir skirti daug laiko savęs švietimui, patiekalų bandymams ir gaminimui.
Žaliavalgystės nauda
Kuomet atsisakoma termiškai apdoroto maisto, produktai kaip mėsa, sūris, kiaušiniai, saldumynai, kepiniai dingsta iš raciono. Tai reiškia, jog žmonės nevalgo greito, kaloringo ar kupino pridėtinio cukraus maisto. Taigi, kasdienėje mityboje lieka daug vietos sėkloms, daržovėms, vaisiams ir riešutams. Tai reiškia, kad jie suvartoja mažiau kalorijų, daugiau vitaminų ir maistinių skaidulų.
Taip sumažinama diabeto ir širdies ligų rizika, atsikratoma nereikalingų kilogramų. Pastebima, kad pagerėja odos būklė, žmonės jaučiasi lengvesni, nes maistas neapsunkina ir turi daugiau energijos.
Iš esmės žaliavalgystės nauda grindžiama tuo, kad maisto produktai nėra termiškai apdorojami, todėl prieš vartojimą jie nepraranda daugelio vitaminų, mineralinių medžiagų bei fitonutrientų (stiprių antioksidantų). Taip pat manoma, kad terminis maisto apdorojimas sunaikina jame esančius fermentus, o žalias išsaugo enzimus.
Žaliavalgių racione yra pakankamai grūdų, daigintų javų, šviežių daržovių ir vaisių, kuriuos vartojant galima išvengti kai kurių vitaminų ir mineralinių bei skaidulinių medžiagų trūkumo mityboje. Be to, atsisakoma vartoti riebių, jau supakuotų maisto produktų, į kurių sudėtį papildomai dedama cukraus, druskos.
Nutolinti senatvę galima pakeitus mitybą. Prieš ketverius metus įprastą mitybą pakeitus į žalią ir gyvą, dabar jau 54-erių vyras sako labai greitai pasijutęs kitaip. Jis numetė 20 kilogramų svorio, atsikratė ligos, sustiprėjo ir atjaunėjo.
Žaliavalgystės žala ir pavojai
Apie žaliavalgystę galima sutikti daug įvairių atsiliepimų - nuo pasakojimų apie išgijimus nuo neišgydomų ligų iki to, kad šis mitybos būdas gali atnešti didžiulę žalą sveikatai. Kodėl taip? Visų pirma, kiekvieno žmogaus organizmas unikalus ir sąlygotas skirtingų aplinkos sąlygų, mitybos, auklėjimo, gyvenimo būdo ir taip toliau. Kas tinka vienam - gali būti mirtina kitam. Visų antra, perėjimas į žaliavalgystę dažnai atliekamas su klaidomis, kurių organizmas neatleidžia. Tai ir priveda prie rimtų problemų su sveikata.
Jei ankščiau valgydavote daržovių sriubą ar troškinį ir nepatirdavote nemalonių pojūčių, perėję prie žalių daržovių galite pajausti permainas, kurios nemaloniai nustebins. Maistinės skaidulos reikalingos mūsų organizmui, tačiau dideli jų kiekiai, jei nesate prie to pratę, gali pūsti pilvą ir sukelti didelius skausmus. Verta pripažinti, kad ne vien žalios daržovės gali tapti blogos savijautos faktoriumi. Žaliavalgiai yra linkę suvartoti per daug sveikųjų riebalų. Žinoma, mums jų reikia, tačiau, nors šie produktai sveiki bei naudingi organizmui jie labai kaloringi dėl to nereiktų jais mėgautis per dažnai ir per dideliais kiekiais.
Vartojant žalius daigus, neapdorotą pieną, sūrius ir jogurtą didėja rizika sirgti maistu plintančiomis ligomis, kurias sukelia maiste esantys virusai, bakterijos, parazitai, sveikatai pavojingi toksinai, cheminės medžiagos.
Dar viena problema, kuri siejasi su žalio maisto vartojimu - osteoporozė (kaulų išretėjimas). Mokslinio tyrimo metu 3,6 metų buvo stebimi žaliavalgystę praktikavę vyrai ir moterys. Tyrimo pabaigoje žaliavalgiams, lyginant su su pilnavertę mitybą praktikavusiais tiriamaisiais, buvo nustatytas gerokai sumažėjęs kaulų mineralų tankis juosmens ir klubų srityse.
Kitos studijos metu paaiškėjo, kad 3,7 metų žalią maistą valgiusios jaunesnės nei 45 metų moterys patyrė dažnus menstruacinio ciklo sutrikimus. Be to, žaliavalgystės fone suvartojama per mažai vitamino B12 ir geležies, o tai didina mažakraujystės riziką.
Sportuojantiems vertėtų žinoti ir tai, jog praktikuojant žaliavalgystę, su maistu gaunama per mažai energijos ir baltymų, o reguliariai sportuojant organizmo poreikis šioms medžiagoms didėja.
Kaip teisingai pereiti prie žaliavalgystės
Nerekomenduojama staigiai keisti mitybos būdo. Tai būtent liečia perėjimą nuo visavalgystės į žaliavalgystę. Toks pokytis kupinas staigaus organizmo išsivalymo, kuris gali būti ligotas ir netgi pavojingas sveikatai. Jeigu paimti įprastinio statistinio žmogaus racioną, tai pasirodys, kad dažniausiai jis sudaro tik 5-10 % žalių produktų. Esant tokiems rodikliams, staigus perėjimas į šimtaprocentinę žaliavalgystę - didelis stresas organizmui. Todėl esant tradicinei mitybai, pradžioje geriau pereiti įtraukiant 30 % žalių produktų.
Kiekviename etape būtina stebėti savo būseną ir pasireiškus problemom su sveikata rekomenduojama padaryti žingsnį atgal. Perėjimas į žaliavalgystę būtinai paleist organizmo valymo procesus ir tai toli gražu ne visada malonu. Kad pagreitinti ir palengvinti juos, rekomenduojama pirmiausiai išvalyti žarnyną. Taip pat galima pabandyti įvairius badavimo būdus.
Taigi, jei esate pasiryžę maitintis vien žaliavalgiškai, tai padaryti tikrai įmanoma, tik reikia netingėti skirti tam laiko ir pastangų. Jei vis dėlto nenorite pakeisti savo gyvenimo taip drastiškai, tiesiog dažniau įtraukite žalias daržoves ir vaisius į savo racioną.
Kuriuos produktus naudingiau valgyti termiškai apdorotus?
Nors žalias maistas ir naudingas, tačiau yra daržovių, kurių nauda didesnė, jei valgome jas keptas ar kiek apvirtas. Yra produktų, kurie sveikesni tuomet, kada yra termiškai apdoroti. Viena tokių daržovių yra pomidoras. Pomidoruose yra likopeno, šis dvigubai geriau įsisavinamas organizmo tada, kuomet pomidorai yra apvirti ar apkepti. Karotinas iš morkų taip pat yra lengviau pasisavinamas, jei vartojame termiškai apdorotas morkas. Jei norime gauti iš šparagų naudingą antioksidantą ferulą, taip pat reiktų juos valgyti ne žalius.
Termiškai apdorojant maisto produktus, kai kurios medžiagos tampa net labiau priimtinos ir geriau įsisavinamos organizmo. Pavyzdžiui, likopenas (karotenoidas, pomidorams suteikiantis raudoną spalvą) 55 proc. veiksmingiau ir didesniu kiekiu iš virškinamojo trakto įsiurbiamas į kraujotaką vartojant virtus, t. y. termiškai apdorotus pomidorus, bet ne žalius. Vartojant virtas daržoves, pavyzdžiui, kopūstus, morkas, špinatus, šparagines pupeles, žaliuosius ar raudonuosius pipirus, taip pat grybus, organizmas daug geriau aprūpinamas maistinėmis ir kai kuriomis biologiškai aktyviomis medžiagomis nei valgant minėtas daržoves žalias. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad daug palankiau vartoti virtą mėsą nei žalią. Mat virta mėsa yra lengviau virškinama, o ir terminio apdorojimo metu sunaikinami žalioje mėsoje esantys patogenai.
Pastaruoju metu vis daugiau žmonių ragina įtraukti žalią maistą šalia kiekvieno valgio, bet neatsisakyti ir šiltų patiekalų. Pavyzdžiui, jei valgote daržovių troškinį su ryžiais, šalia galite pasidaryti salotų. Jei norite skanauti ryte virtą kiaušinį, šalia pasipjaustykite agurkų ar kitų mėgiamų daržovių. Žalias maistas yra naudingas organizmui, tačiau apdorotas taip pat.