Lietuvos gyventojų mityba nevisavertė ir dėl to, kad jie nepadaugina valgyti žuvies. „Nuolatos akcentuojame, kad reikia valgyti riebių žuvų (lašišos, menkės), jūros gėrybių, riebalų rūgščių. Mūsų tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai riebios žuvies vartoja tris kartus mažiau, nei reikėtų! Todėl Omega 3 rūgščių trūksta ir vasarą, ir žiemą.
Sveikos Mitybos Principai
Pasak profesoriaus, leidinio „Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai“ bendraautoriaus Rimanto Stuko, mityba turi būti sveika nepriklausomai nuo sezono ir tenkinti visus organizmo poreikius. Todėl neturėtume pamiršti esminių mitybos principų: žmogus per dieną turi gauti daugiau nei 40 skirtingų maistinių medžiagų. Tačiau, jei senelių pasakojimai neįtikina, galbūt verta prisiminti profesionalų patarimus.
Mitybos Nepakankamumas ir Jo Pasekmės
„Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto tyrimai ir kitų institucijų duomenys rodo, kad gyventojų mityba nesveika ir nevisavertė - trūksta daugelio vitaminų ir kai kurių mineralinių medžiagų, - sako prof. R.Stukas. - Šviežių daržovių žmonės valgo tikrai per mažai. Biologiškai vertingos yra šviežios daržovės. Be to, pasak profesoriaus, labai svarbu, ar valgome šviežias daržoves ir vaisius, ar konservuotus produktus. Tačiau, jei net ir jų maistui jų vartojame per mažai, organizmas aprūpinamas nepakankamai.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, kiekvieno sveikatos būklė yra skirtinga. Ir organizmo poreikiai taip pat yra skirtingi, jie priklauso nuo įvairių veiksnių: gyvensenos (rūkymas), aplinkos, darbo pobūdžio ir t.t. Ir ne visada žmogui pakanka žinių labai objektyviai ir įvertinti savo poreikius. Tuomet apie vitaminų trūkumą signalizuoja bendri pojūčiai: žmogus greičiau pavargsta, dienos pabaigoje jaučia silpnumą, ima pleiskanoti ar šerpetoti oda, suskyla lūpų kampučiai, lūžinėja plaukai ar nagai. Tai yra signalai, kad trūksta biologiškai aktyvių medžiagų.
Kaip Gerinti Mitybą?
Pirmas būdas - bandyti sureguliuoti savo maisto racioną pagal rekomenduojamą Maisto pasirinkimo piramidę. Jeigu to padaryti neįmanoma, tuomet galima pasitelkti į pagalbą maisto produktų kategorijai priklausančius maisto papildus. „Jų sudėtyje yra maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų - koncentruotų ir dozuotų. „Mes turime žiūrėti į konkretų žmogų. Kas vienam yra gerai, gali kitam netikti. Ir atvirkščiai. Tačiau akivaizdu, kad Lietuvos gyventojų mityba nesikeičia į gerąją pusę. Tačiau neteko skaityti, kad kurios nors šalies gyventojų mityba būtų ideali. Nes nevisavertės mitybos tendencijas diktuoja gyvenimo tempas ir naujos maisto ruošimo technologijos.
Kad ir tų pačių konservantų naudojimas: maistas išlieka saugus, kaip ir reikalauja visi teisės aktai - jis nesukelia kažkokio mikrobinio apsinuodijimo, bet jau yra dirbtinai pasendintas. Vadinasi jo biologinė vertė tikrai gali būti sumažėjusi. Aišku, kalorijų jame bus, mineralinių medžiagų bus, bet biologiškai aktyvių medžiagų, kurios yra esminės visame metabolizme, jau gali trūkti.
Maisto Papildų Vartojimas
Įvertinus maisto papildų vartojimą kitose šalyse, kur mokslo tyrimai ir jų finansavimas yra labai aukšto lygio, akivaizdu, kad maisto papildų vartojimas ten yra žymiai didesnis nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vakarų šalyse kievieną dieną maisto papilus vartoja apie 65 proc. gyventojų. Tuo tarpu prof. R.Stuko ir jo kolegų tyrimų duomenimis, Lietuvoje tik maždaug 10 proc. gyventojų papildus vartoja nuolat ar beveik nuolat.
Štai statistika apie maisto papildų vartojimą Lietuvoje:
| Vartojimo dažnumas | Procentas Lietuvos gyventojų |
|---|---|
| Šešis mėnesius per metus | 7% |
| Nuo 4 iki 6 mėnesių | 4% |
| Nuo 2 iki 4 mėnesių | 13% |
| Maždaug 1-2 mėn per metus | 12% |
| Šiaip atsitiktinai trumpai | 20% |
| Visai nevartoja | 35% |
Žinoma, papildas papildui nelygus. Omega 3 riebalų rūgštis, atsižvelgiant į mūsų gyventojų mitybą, reikėtų vartoti kad ir kiekvieną dieną. Reikėtų atkreipti dėmesį į papildus, kurių sudėtyje - vien skaidulinės medžiagos, kurių į dieną reikėtų gauti apie 25 g (Lietuvos gyventojai gauna vidutiniškai 17 g - valgome nepakankamai daržovių ir grūdinių kultūrų).
Sveikatos ir Mitybos Raštingumo Problemos
Paradoksas, tačiau masinės informacijos priemonėse dažniau nei mitybos specialistai kalba „naujų mitybos modelių“ propaguotojai. „Matau rimtą problemą, kurios nelabai kas ir sprendžia: apie mitybą portaluose ir TV laidose kalba žmonės, pristatomi, kaip mitybos specialistai. Tačiau jie tokie nėra. Šie žmonės remiasi tik savo asmenine patirtimi arba perskaityta literatūra ir ne visuomet ją teisingai supranta. Jie neturi žmogaus fiziologijos, biochemijos, patologijos žinių, tad negali jų susieti su organizme vykstančiais fiziologijos procesais. Šis procesas tampa nevaldomas. Todėl žmonėms, kurie norėtų gauti žinių apie visavertę mitybą, sunku atsirinkti, kur čia teisybė. Nes kai išgirsta kalbant apie kažkokius „stebuklus“, mistiką, tai pagalvoja - o gal tikrai čia kažkokios naujos teorijos, nauji mokslo atradimai.
Pasak profesoriaus žaliavalgytsė ir vegetarizmas neturi nieko bendro su visaverte mityba. Tai - tik mitybos teorijos. Vegetarizmas - daugiau karšto klimato kraštų mityba, kuri mums nėra tinkama. O juo labiau žaliavalgystė. „Aišku, galbūt daliai žmonių pagal jų sveikatos būklę kažkuriam laikotarpiui tai gali būti gerai. Mitybos įpročių pakitimas trumpam yra visai neblogai. Dėl organizmo streso suaktyvėja metabolinės reakcijos ir fermentinė sistema. Bet nereiškia, kad taip reikia eksperimentuoti visą laiką. Gausesnis vaisių ir daržovių vartojimas yra gerai, bet jis negali būti visą laiką toks pats. Tikrai nėra jokių mokslinių įrodymų, kad žaliavalgystė yra tinkamas mitybos modelis“, - aiškina prof. Dėl to, kad sveikatos ir mitybos raštingumas yra žemas, žmonės yra patiklūs, todėl bando, eksperimentuoja.
Statistika ir Sveikatos Politika
Statistika negailestinga: Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė 10 metų trumpesnė nei Vakarų šalių. Kodėl vyrai nykstanti rūšis Lietuvoje? „Atlikome tyrimą, reprezentuojantį visą Lietuvą - koks yra gyventojų požiūris į cholesterolį, į maistą, kuris didina cholesterolio koncentraciją. kad žymiai didesnė dalis vyrų valgo riebiai. Tokių moterų - mažiau. Mažesnė dalis vyrų (nei moterų) žino apie galimą neigiamą riebaus maisto poveikį. Mažesnė dalis vyrų žino, kad cholesterolis neigiamai gali paveikti jų sveikatą ir kad riebi mityba irgi gali daryti nepageidaujamą poveikį sveikatai. O patys vertindami savo mitybą vyrai pripažino, kad ji yra riebi arba labai riebi. Taigi jie supranta, kad valgo riebiai bet ne visi žino, kad tai yra blogai.
Pasak profesoriaus R.Stuko, Lietuvos gyventojų mityba buvo nesveika ir palanki plisti lėtinėms ligoms - ir prieš 10 metų, ir dabar. Tai matosi žvelgus į sergamumo ir mirtingumo priežasčių struktūrą: širdies ir kraujagyslių ligų, kurios sudaro iki 80 proc., būtų galima išvengti sureguliavus gyvenseną ir mitybą.
Trys pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys - kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išoriniai faktoriai. Išvengiamų mirties priežasčių didelę dalį sudaro atvejai, kuriems galima užkirsti kelią reguliuojant mitybą. Profesorius sako, kad nesveikai valgantys žmonės nėra sveikatos politikos problema, bet Pagal PSO duomenis, kad 80 proc. Rinkdamiesi maistą didelė dalis žmonių žiūri į kainą. Pasak prof. R.Stuko, kaip parodė atlikti tyrimai, maisto kaina svarbi 36,8 proc. gyventojų. O sveikata, renkantis maisto produktus, lemia maždaug 21,3 proc. Tai ir paaiškina, Lietuvos gyventojų mitybos tendencijas. Paradoksas, bet ta pati dalis gyventojų (iki 21 proc.), kuriems rūpi sveikata, ir sveikesnį maistą perka, ir papildus vartoja.
Alternatyvios Mitybos Propagavimas
Daugelis Lietuvoje žino Harė Krišna šventyklą, daugelis yra matę jos narius spalvingais drabužiais, su muzikos instrumentais kolona traukiančius Kauno centru, ar bent jau televizijos laidose, tačiau ne visi žino, kad viena iš jų veiklos sričių - sveikos gyvensenos propaganda ir praktika. Šiame straipsnyje nebandysime gilintis į jų filosofines ir religines teorijas, bet pasistengsime daugiau susipažinti su sveiku gyvenimo būdu, ypač sveika mityba. Mes stengiamės vadovautis senosios Ajurvedos knygoje suformuluotais sveikos gyvensenos priesakais, kuriuose nurodomi sveikos mitybos pagrindai bei gydymo metodai. Mūsų gyvenime svarbią vietą užima ir valgymo procesas ir proto būsena. Viena iš ligų priežasčių gali būti proto trikdymai, kai žmogus valgo eidamas, skaitydamas knygą ar važiuodamas mašina, žiūrėdamas televizorių. Virškinimo ir nervų sistemos glaudžiai susijusios.
Taip, visų pirma tai moralinė nuostata - mes stengiamės, kad pasaulyje būtų mažiau prievartos ir žudymo. Nevalgome mėsos, žuvies ir kiaušinių, kaip mes vadiname, skystos mėsos. Visų pirma, gaminamas maistas niekada neragaujamas. Jis gaminamas pagal receptus, tam tikruose puoduose, iš kurių niekas niekada nevalgo. Mes sakome, kad tai Dievo puodai, Dievo virtuvė. Yra keli reikalavimai gaminant maistą - švarus kūnas, švarios mintys, švari siela ir švarūs drabužiai. Pastaruosius visi kas dieną keičiame. Pagaminę patiekalus, paimame kiekvieno po truputį ir nešame ant altoriaus. Rami dvasinė būsena yra pirmoji sąlyga valgio metu. Ją pasiekti padeda malda ir tyliai skambanti muzika. Kas nori, gali kalbėtis, tačiau temos paprastos, kad nebūtų jaudinamasi ir taip gadinamas sveikas maistas. Galima ir savotiška meditacija. Maistą greičiau ne valgome, bet ragaujame. Valgant reikia gerti tik šiltą gėrimą, nes šaltas užgesina virškinimo ugnį. Kiekvienas skonis daro savo įtaką. Pavyzdžiui, rūgštumas skatina gobšumą, o saldus skonis suteikia linksmumo.
Sveikos Mitybos Iniciatyvos ir Renginiai
Vienintelė natūralių produktų prekyvietė Vilniuje, kuri dirba kasdien, vilniečiams siūlo dar vieną „sveiką” naujieną. Šį šeštadienį, nuo 12 valandos visiems prekyvietės lankytojams bus suteikta galimybė paragauti liaudies medicinos žinovų paruoštų sulčių. Sveikos gyvensenos propaguotojai pasidalins išmintimi, kaip senovėje žmonės gydydavosi, kokių slaptų ingredientų dėdavo į natūralias sultis ir netgi išduos ne vieną receptą, kurį kiekvienas lankytojas galės parsinešti į savo namus.
Sulčių gamintojas Aurelijus Karpavičius tikina, kad tokių sulčių, kokios bus parduodamos „Centrinėje ūkininkų prekyvietėje”, žmonės sunkiai kur gautų. „Mūsų spaudžiamos sultys yra ypatingos tuo, kad naudojami Lietuvos ūkiuose užauginti obuoliai, morkos, kopūstai, pomidorai, burokėliai ir kitos daržovės. Juk kai perkate šviežiai spaustas sultis prekybos centruose, tikrai nežinote iš kokios šalies atkeliavo joms naudojami obuoliai ar daržovės. Galiu garantuoti, kad pas mus viskas, išskyrus citrusinius vaisius, kivius ir vynuoges, išauginta natūraliuose lietuviškuose ūkiuose”, - savo produkcijos išskirtinumus dėsto Aurelijus Karpavičius. Viena iš ūkininkų prekyvietės šalininkių, „Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė” Ksaverija Vaištarienė teigia, kad sultys žmogaus organizmą aprūpina „gyvosiomis” medžiagomis, kurios yra puiki prevencija prieš įvairias ligas. „Šviežiai spaustos sultys - labai svarbi sveikai gyvenančio žmogaus maisto raciono dalis.
Kintančios Mitybos Rekomendacijos
Stebint vis pasikartojančias tinkamos mitybos rekomendacijas, norom norom kyla klausimas, kuriuos praeityje skelbtus patarimus derėtų laikyti nepasiduodančiais jokioms laikmečiui būdingoms tendencijoms, o apie kuriuos galima ramia sąžine pamiršti kartą ir visiems laikams. Apie visavertį racioną mąstantis šių laikų pilietis neišvengiamai turėtų pasirūpinti, kad kasdien suvartojamuose produktuose būtų daug ląstelienos, be to, šiukštu nepamiršti apie omega 3 riebalų rūgščių teikiamą naudą siekiant atsikratyti antsvorio ir išvengti laisvųjų radikalų keliamų problemų. Šiandien dietologų arsenale - nesuskaičiuojama galybė tyrimų išvadų, kuriomis apsiginklavę vienas praeityje teigtas rekomendacijas jie stengiasi paneigti kaip visiškai nepagrįstas, o kitas, atvirkščiai, dar labiau populiarina kaip šimtu procentų pasiteisinančias. Štai kodėl į kokius nors anksčiau vertingais laikytus produktus dabar patariama pažvelgti nuosaikiau ir rinktis kitokį, naujausių tyrimų duomenimis, neginčytiną naudą teikiantį maistą.
Kviečių želmenys: Praeitis ir Dabartis
Kai mūsų kraštuose ėmė kurtis oranžinėmis tunikomis apsikaišiusių Krišnos išpažinėjų grupelės, pradėjo populiarėti ir vegetariškos mitybos tendencija. Turint omeny, kad parduotuvėse siūlomas maisto prekių asortimentas seniau buvo gana ribotas, daug ką ir iš tiesų būdavo galima nebent užsiauginti. Tais laikais niekas tiek nežinojo nei apie neskaldytų grūdų, ne apie bifidobakterijų teikiamą naudą, o sveiko gyvenimo būdo šalininkai savo butuose ant palangių želdindavo kokią nors kultūrą. Savomis rankomis išaugintą gėrį šaukšteliais vartodavo prieš pusryčiaus arba įsidėdavo į košę. Pasirodo, tikrai ne veltui: juk 25 gramų šio produkto mikroelementų ir ląstelienos, kaip buvo manyta, yra tiek, kiek visame kilograme daržovių. Dabartinis požiūris teigia, kad „Kviečių želmenyse iš tiesų yra tiek pat vitaminų ir mikroelementų, kiek tamsiai žalios spalvos lapinėse ir kitokiose daržovėse, tačiau juose esančios ląstelienos kiekis toli gražu nepakankamas. Kol kas neatlikta ir jokių detoksikuojančias chlorofilo savybes patvirtinančių tyrimų, todėl ypač didelių stebuklų iš šio produkto tikėtis neverta.“
Sveikos Mitybos Ugdymas Vaikystėje
Sveika mityba ir fizinis aktyvumas - ypač svarbūs sveikos gyvensenos komponentai, kurie turi susiformuoti jau vaikystėje. Mityba yra viena iš būtinų vaiko normalaus augimo, fizinio ir psichinio vystymosi sąlygų, o fizinis aktyvumas lemia vaiko organizmo harmoningą vystymąsi ir sveikatą. Todėl sveikos mitybos įpročių ugdymas bei fizinio aktyvumo skatinimas turi būti vykdomas ir šeimoje, ir mokykloje. Mitybos ir judėjimo įpročiai formuojami vaikystėje turi būti stiprinami kiekvienais metais. Todėl svarbu, kad būtent mokiniai suprastų, kaip tarpusavyje yra susiję mityba, fizinis aktyvumas ir sveikata. Tėvai ne visada pakankamai užsiima vaikų mitybos ugdymu bei fizinio aktyvumo skatinimu, todėl mokykla yra vieta, kurioje gali būti sėkmingai vykdomas individualus sveikatos švietimas. Taip pat vaikų sveikata priklauso nuo mitybos, materialinių gyvenimo sąlygų, darbo ir poilsio rėžimo, ekologijos, tėvų ir pačių vaikų požiūrio į savo sveikatą.
Mitybos Paslaugos Mokyklose
Ne paslaptis, kad tėvams ypač rūpi, kokį maistą jų vaikai valgo mokykloje. Todėl siekiama užtikrinti kokybiškus produktus iš vietinių tiekėjų, naudojami sezoniniai, vietos ūkiuose užauginti produktai. Valgyklose naudojamas švediškas stalas, kad kiekvienas galėtų pasirinkti, kokių daržovių nori savo lėkštėje. Valgiaraščius kuria patyrę mitybos specialistai ir maisto technologai, atsižvelgdami į LR sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas normas. Patiekalai ruošiami naudojant ekologiškus, be dirbtinių priedų produktus.
Sveikatos Dienos Parodos
Kauno futbolo manieže vyksiančioje parodoje „Sveikatos dienos“ įvairias sveikatinimo, gydymo ir reabilitacijos bei natūralios medicinos naujoves pristatys daugiau nei 102 parodos dalyviai. Šiemet organizatoriai parodoje įkurs atskirą ekspoziciją „Sveikas vaikas“, kur kiekviena besilaukianti moteris ar auginanti vaiką šeima atras jai reikalingus produktus, aktualias paslaugas, galės konsultuotis svarbiausiomis temomis (mitybos, ortopedijos, kineziterapijos, odontologijos, užkrečiamų ligų, skiepų, gydymo ir reabilitacijos, vaikų bei paauglių psichologijos ir kt. Šios ekspozicijos centre - Lietuvos medicinos studentų asociacijos vykdomas projektas „Žaislų ligoninė“, kurio tikslas - padėti 3-6 m.
Priklausomybė nuo Sporto ir Sveiko Gyvenimo Būdo
Šių laikų rykštė - priklausomybė nuo sporto, sveiko gyvenimo būdo ir maisto, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ sako net keli skirtingi specialistai. Treneris Andrius Pauliukevičius teigia, kad susimąstyti derėtų biurų darbuotojams, kurie į sporto salę keliauja daugiau nei 4 kartus per savaitę. Kineziterapeutas Juozas Kupčiūnas priduria, kad persistengiantiems žmonėms apibūdinti tinka terminas „savaitgalio karys“. Treneris Andrius Pauliukevičius, išgarsėjęs kūno rengybos teorija ir praktika, prisipažįsta turįs priklausomybę nuo sporto. Tiek emocinę, tiek fizinę. Tačiau neslepia, kad bijodamas pakenkti savo sveikatai jau nebegali mesti intensyvaus judėjimo.
Ortoreksija yra tokia, kai stengiamasi valgyti tik sveiką, ekologišką ir natūralų maistą. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad čia labai gerai, tačiau tokie žmonės turi liguistus įpročius. Žmonės, kuriems yra diagnozuojama ortoreksija praranda net socialinius įgūdžius. Jie jaučia socialinę atskirtį, nerimo sutrikimus ir sindromus, jų mitybos įpročiai, įgūdžiai pasikeičia. Tai šiais laikais glaudžiai susiję ir dažnai eina koja kojon su priklausomybe sportui“, - paaiškina S. Vilniuje esančio reabilitacijos ir slaugos centro vyriausiasis kineziterapeutas Juozas Kupčiūnas visiškai netinkamu požiūriu į sportą įvardija ir nenuoseklią fizinių krūvių naštą.
Biomedicinos mokslų daktarė Skaidra Šilingaitė gilinasi į maistą ir pastebi perdėtai jautrų požiūrį į produktus ir mitybos būdus. „Maistas nėra priešas. Jis yra tiesiog maistas. Bet žmonės labai dažnai pervertina ir gyvena dėl maisto, o ne valgo tam, kad gyventų. Tai kartais panašu į gyvatę, beryjančią savo uodegą, į uždarą ratą. Žmogus atsibunda ir pradeda mąstyti, o ką aš šiandien suvalgysiu. Bet mąsto ne apie tai, kad bus skanu, bet, apie tai, kad bus sveikesnis, kad nesuvalgytų labai daug cukraus, dar kažko. Tai jau nesveikas požiūris ne tik į maistą, bet ir į gyvenimą“, - įsitikinusi S. Pasak jos, toji šių laikų sveiko gyvenimo būdo manija labiausiai tinka ir patinka verslui bei savamoksliams sveikos mitybos specialistams.