Vištiena - visame pasaulyje populiari mėsos rūšis, iš kurios gaminama daugybė patiekalų ir kasdienių užkandžių.
Pasak mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, vištiena laikoma sveikatai palankesne mėsa, nes joje yra mažiau riebalų, daugiau lengvai virškinamų ir pasisavinamų baltymų bei kitų reikalingų mineralų ir vitaminų.
Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, vištiena priskiriama liesesnės mėsos kategorijai ir turi vertingų aminorūgščių, visaverčių baltymų bei kitų medžiagų.
Žinoma, auginant natūraliai, šeriant kokybiškesniais lesalais ir paukščiui nesergant bei jam negaunant antibiotikų, mėsos kokybė, tikėtina, bus geresnė.
„Vištiena - gerai subalansuotų, žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių šaltinis. Vertingiausia ir liesiausia jos dalis - krūtinėlė, o valgant petelius, šlauneles arba sparnelius patartina pašalinti nuo jų riebią odelę.
Sveikatai palankiausias vištienos paruošimas - lėtai ją kepant ant silpnos ugnies orkaitėje, prieš tai pamarinavus švelniai rūgščiame padaže, arba gaminant garuose“, - primena E.
Nors kai kurie keptos vištienos odelę laiko tikru delikatesu, tačiau joje gausu sočiųjų riebalų.
Gydytoja dietologė E. Gavelienė pastebi, kad neretai savo sveikata besirūpinančių žmonių dėmesį patraukia ir specialus vištienos ženklinimas: „užauginta be antibiotikų.
„Esminė su ir be antibiotikų užaugintos vištienos maistinė vertė nesiskiria.
Vištiena, pažymėta „užauginta be antibiotikų“ ženklu yra mėsa, priskiriama liesų mėsų rūšiai, turinti visas tas pačias maistines medžiagas, kaip ir įprasta vištiena.
Be to, papildomų ir mėsoje nebūtinų medžiagų tokioje paukštienoje yra mažiau, nes laikomasi griežtesnių higienos ir biosaugos reikalavimų.
Į tai ypač svarbu atsižvelgti, perkant vištieną vaikams, mat jų mityboje neturėtų būti organizmui galinčių pakenkti medžiagų“, - sako dr. E.
Antibiotikų naudojimas paukštininkystėje - viena iš priežasčių, dėl kurių itin sparčiais tempais visame pasaulyje auga gyventojų atsparumas antibiotikams.
Kaip teisingai pasirinkti vištieną?
Tačiau renkantis ją svarbu atkreipti dėmesį į etiketes, rinktis ekologiškuose ūkiuose ir be antibiotikų augintą paukštieną.
Gydytoja pataria atkreipti dėmesį ir į tai, kad ne visuomet ant produktų pakuočių matomi užrašai yra tikslūs: „Ne visi vištienos produktai, kurių etiketėse matome „skambius užrašus“ apie jų naudą sveikatai tokie ir yra.
Renkantis šviežią paukštieną, specialistė pataria pasinaudoti pagrindinėmis juslėmis: rega, uosle ir lytėjimu.
„Vištienos šviežumą pirmiausia galima įvertinti vizualiai ją apžiūrėjus: paukštiena turėtų būti rausva, be pastebimų sumušimų, kraujo dėmių, nešvarumų ar gleivių.
Jos kvapas turėtų būti malonus, neaitrus, o odelė - stangri, išlaikyti pirminę formą palietus.
Perkant supakuotą produktą įvertinti juslėmis gali būti sunkiau, bet svarbu patikrinti, kad pakuotė būtų sandari, nepažeista“, - patarimais dalijasi O.
Didžiausia rizika, kuri gali pakenkti prekybos centruose įsigytos paukštienos kokybei - netinkamos jos laikymo sąlygos, gabenant namo ar laikant šaldytuve.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ir paukštienos galiojimo terminui.
Vasaros metu dar labai svarbus temperatūrinio režimo palaikymas, mat keliaujant namo šiltame automobilyje paukštiena gali prašvinkti labai greitai.
Uogų šaldymas žiemai
Vasarai peržengus į antrąją pusę tiek soduose, daržuose ir miškuose, tiek prekybos centruose gausu šviežių, skirtingų rūšių uogų.
Dalį šių gėrybių bei jose esančių vitaminų norisi išsaugoti ir žiemai.
Kaip teigia vieno prekybos tinklo sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, lyginant skirtingus produktų konservavimo būdus, šaldymas - pats paprasčiausias, maistingumo, skonio ir kvapo savybes mažiausiais keičiantis ir sveikatai palankiausias metodas.
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad vienu sveikatai palankiausiu konservavimo būdų pripažįstamas šaldymas, mat žemoje temperatūroje maistinės medžiagos išlieka beveik nepakitusios, tačiau šaldant uogas ji primena nenaudoti papildomo cukraus.
Vieno prekybos tinklo komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva taip pat turi vertingų patarimų, kuriais pasinaudoję skirtingų gėrybių šaldymui pasiruošite geriausiai, o skaniomis uogomis mėgausitės net ir pasibaigus jų sezonui.
„Nors šaldant uogos šiek tiek maistinių medžiagų praranda, tačiau jose lieka naudingų žmogui antioksidantų, polifenolių bei mineralinių medžiagų, taip pat dalis vandenyje tirpių vitaminų“, - teigia E.
Vis dėlto, norint, kad vasaros gėrybės teiktų kuo didesnę naudą sveikatai, šaldant jų svarbu neužkloti pridėtinio cukraus sluoksniu.
„Nors stereotipas, kad šaldant uogas reikėtų apiberti cukrumi ir taip neva jos geriau išsilaikys ir praras mažiau sveikatai palankiu medžiagų, yra gajus, tačiau šaldymas jau savaime yra užtektina konservavimo priemonė.
Todėl dar vienas papildomas konservavimo priedas, kaip šiuo atveju cukrus, yra visiškai nereikalingas“, - pabrėžia sveikatai palankios mitybos konsultantė.
Anot gydytojos, uogas galima šaldyti ir sveikas, ir sutrintu pavidalu.
Tai didelės įtakos skonio ir maistinėms savybėms nesudarys.
Šaldytas uogas patogu naudoti glotnučiams, kepiniams, pyragams ir kitiems desertams ar pusryčių košei bei blynams pagardinti.
Tiesa, gydytoja dietologė primena, kad vasaros metu svarbiausia ne tik apsirūpinti uogų, vaisių ar daržovių atsargomis žiemai, bet ir jomis pasimėgauti kuo šviežesniu pavidalu.
„Daugiausiai maistinių medžiagų iš uogų, vaisių bei daržovių visuomet gauname jas valgydami šviežias, be papildomo terminio apdorojimo.
Vasara tam geriausias metas, nes skirtingų gėrybių įvairovė mūsų kraštuose yra gausiausia.
Be to, skirtingos uogos, vaisiai ir daržovės leidžia gauti ir daugiau įvairių mineralų bei vitaminų.
Kasdien šviežių daržovių, vaisių ir uogų rekomenduojama suvartoti bent 300-400 gramų, o uogų taip pat suvalgyti bent saujelę“, - primena gydytoja dietologė E.
Pasak Olgos Suchočevos, dabar pats palankiausias metas uogų užsišaldyti vėsesniam laikui.
Tačiau ruošiantis tam vertėtų laikytis ir keleto taisyklių.
Kaip žinia, skirtingos uogų rūšys gali skirtis ne tik savo maistinėmis savybėmis, bet ir tvirtumu: vienos gali būti išties lepios ir kiek minkštesnės, atrodo, susitrinančios vos palietus, o kitos - net tvirčiau spustelėjus puikiai išlaikys savo formą.
„Paprasčiausia šaldyti vynuoges, agrastus, juoduosius serbentus, spanguoles, šilauoges ir braškes, nes dažniausiai jos būna kiek tvirtesnės.
Uogų nereikėtų papildomai smulkinti ar pjauti pusiau, nebent braškes, jei to norisi dėl patogumo.
Tuo tarpu avietes, gervuoges, žemuoges, mėlynes ir raudonuosius serbentus šaldyti reikėtų kiek atidžiau, nes šias uogas daug lengviau pažeisti ar netyčia sutrinti.
Šaldant uogas nuo jų reikėtų pašalinti visus lapelius bei stiebelius, o iš vyšnių ir trešnių geriau išimti kauliukus.
Šaldymui atrinktos uogos turi būti prinokusios, nepažeistos ir be puvimo arba pelėsio žymių“, - patarimais dalijasi O.
Ekspertė rekomenduoja atsižvelgti ne tik į skirtingų uogų savybes, bet ir laikytis bendro jų šaldymo sekos eiliškumo: „Pirmiausia uogas reikėtų kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu, nuo jų pašalinant visus nešvarumus, lapelius bei stiebelius.
Nuplautas uogas būtinai nusausinkite, nes to nepadarius šaldymo metu susidarys gausus ledo sluoksnis ir uogos sulips į gumulą.
Išsklaidžius uogas džiovinimui galima panaudoti ir popierinį arba medvilninį rankšluostėlį, kuris sugers perteklinę drėgmę.
Tuomet uogas galima berti į sandarias šaldymui skirtas dėžutes arba maišelius, pasistengiant, kad pakuotėje liktų kuo mažiau oro ir dėti į šaldymo kamerą.
Uogas šaldiklyje laikykite toliau nuo mėsos produktų.
O. Suchočeva atkreipia dėmesį, kad taupantys laiką ir pinigus prekybos centruose gali įsigyti ir pramoniniu būdu užšaldytų uogų.
„Rimi“ privačios etiketės uogos - užšaldytos pažangiu staigiu šaldymo būdu, kuris labiausiai paplitęs maisto šaldymo pramonėje ir geriausiai išlaiko natūralią produktų tekstūrą, spalvą ir kokybę.
Tiek pirktines, tiek namuose pačių užsišaldytas uogas rekomenduojama laikyti ne mažesnėje nei -18ºC temperatūroje ir jas suvartoti per metus.
„Ant namuose šaldytų uogų indelio arba maišelio užklijuokite lipduką su užšaldymo data, taip bus lengviau sekti galiojimo terminą.