Liaudies medicinoje tikima stebuklingomis grybo galiomis. Anot gamtininko, paprastoji poniabudė, dar vadinama „žemės taukais“, gali būti renkama ir naudojama liaudies medicinoje, o kai kurie grybautojai ją ir valgo.
Paprastosios Poniabudės Aprašymas
Paprastoji poniabudė (Phallus impudicus) - poniabudžių (Phallus) genties grybas, liaudyje vadinamas žemės taukais arba vilkagrybiu.
Dažniausiai randamos prie lazdynų, turi specifinį kvapą. Nors iš pradžių paprastoji poniabudė primena žemėje augantį kiaušinį, vėliau jis praplyšta ir išauga grybas grublėta galvute, pasidengęs lipnia mase su sporomis ir skleidžiantis specifinį kvapą.
Paprastosios poniabudės auga grupelėmis, tačiau yra trumpaamžės - pradėjusios dygti liepą, miškuose gali būti dar sutinkamos rugpjūtį, kartais ir rugsėjį, o vėliau jos dingsta. Anot gamtininko, paprastųjų poniabudžių galima rasti lapuočių miškuose ir mišriuose medelynuose, ypač šie grybai mėgsta augti tarp lazdynų.
„Paprastąsias poniabudes lengviausia rasti uostant, nes jos skleidžia dvėselienos kvapą. Šis kvapas skirtas dvėseliena mintantiems vabzdžiams vilioti, kurie, suvalgę drebutinę grybo masę su sporomis, vėliau jas išplatina“, - aiškina gamtininkas.
„Tose pačiose vietose metai iš metų jos ir pasirodo, norint jas surasti, svarbiausia - uoslė. Jei užuodžiate, kad kažkas lyg ir nugaišę miškelyje, tai nebūtinai ten kažkoks gyvūnas yra, šiuo metu labiausiai tikėtina, kad toks kvapas nuves prie poniabudės. Nors vaisiakūniai vartojimui netinkami, šalia jų galima rasti jaunų kiaušinių. Nors užaugę vaisiakūniai nevartojami jokiais būdais, jie nenuodingi, bet ir nevalgomi, nes turi specifinį kvapą, kuris labai nemalonus. Kol grybas nesprogęs, tol to kvapo neturi. Norint jį surasti, tiesiog reikia pasivaikščioti miške neskubant ir kvėpuoti per nosį“, - pataria D. Makavičius.
Panaudojimas Liaudies Medicinoje
Vis dėlto, nors paprastoji poniabudė gali būti renkama ir vartojama, D. Makavičius pastebi, kad tai - savotiškas grybas, kuris tinkamas vartoti tik tol, kol yra jaunas. „Iš pradžių paprastoji poniabudė būna panaši į vištos kiaušinį, pusiau išlindusį iš žemės. Kol grybas jaunas, žmonės jį vartoja liaudies medicinoje, kartais net ir žalią valgo. Pats nesu ragavęs, tačiau girdėjęs, kad jis būna ridikėlių skonio, valgomas su grietine. O liaudies medicinoje naudojamas įvairiai - spiritu užpiltą poniabudę žmonės užkasa po žeme, palaiko tamsoje, vėliau tą trinktūrą naudoja sąnarių ligoms gydyti. O jauno grybo viduje esančia drebutine mase moterys odą tepdavosi, kad ji būtų sveikesnė“, - sako D. Makavičius.
Jis pastebi, kad šio grybo naudojimas medicinoje labiausiai paplitęs rytuose esančiose kaimyninėse valstybėse - Rusijoje, taip pat ir Latvijoje, o Vakarų valstybėms toks grybo naudojimas nebūdingas.
„Lietuvoje pastaraisiais metais pradėta dažniau naudoti šiuos grybus, galima pamatyti, kad grybautojų grupėse yra poniabudėmis ir prekiaujama. Tačiau svarbu pastebėti, kad liaudies medicinos priemonės neturi tvirto mokslinio pagrindimo. Nepaisant to, žmonės jomis naudojasi, galbūt čia daugiausiai nulemia tikėjimas“, - pastebi gamtininkas.
Poniabudės Savybės ir Panaudojimas
Šis grybas greituolis be reikalo smarkiai primirštas, lietuviai šimtus metų labai jį vertino, salotas taisė, su pupom ir grietinėm vargo nematydami lapnojo, o panelės ir močiutės veidus poniabudės drebučiais tepė, šlakus šviesino, raukšles į šonus tampė. Net Anglijos karaliaus gydytojai taisydavo poniabudžių marmalus vadinamajai karalių ligai - podagrai - gydyti. Yra žinių, kad ir patsai Puškinas su Rusijos cariene gurkšnojo poniabudžių tinktūrą. Vėliau poniabudės buvo kaip reikiant laboratorijose ištirtos ir iškart sensacija virto - priešvėžinių savybių pasirodė turinčios daugiau nei už išgirtuosius užjūrio grybus.
Ir nėr bėdos, kuriai esant šio grybo negalėtų vartoti - be vėžio, virusinių, širdies, skrandžio, aterosklerozės ligų, grybas mažina cholesterolį ir kraujospūdį; naikina cistas, miomas ir kitokias ataugas, padeda nuo prostatos ligų, labai stiprina imunitetą. Atpjauta šviežio grybo skiltelė puikiausiai tiks ir į užpakalį hemorojui gydyti. Japonijoje gi šimtais metų poniabudėmis impotencija gydoma. Beje, išdygėlio valgyti ir degtine užpylus gerti jau nevalia, nors, kaip čia pasakius, ir nesinorės, kai sudygęs šitaip mūsų nosims smirdi, nors bimbalinėms musėms tikru pavasariu kvepia.
Poniabudė Šiuolaikinėje Medicinoje ir Kosmetikoje
Šiandien iš poniabudės gaminami ekstraktai, kurie vis dažniausia aptinkami maisto papildų ir natūralios kosmetikos sudėtyje. Poniabudės ekstraktas yra turtingas įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, tokių kaip icariinas, flavonoidai ir fitoestrogenai.
- Icariinas: Ši medžiaga yra laikoma pagrindine poniabudės ekstrakto veikliąja medžiaga.
- Fitoestrogenai: Šios medžiagos savo struktūra panašios į moteriškus hormonus estrogenus.
Poniabudė tradicinėje kinų medicinoje buvo naudojama nuovargiui mažinti ir energijai didinti. Vienas iš labiausiai žinomų poniabudės ekstrakto poveikių yra teigiama įtaka seksualinei funkcijai. Dėl savo antioksidantinių savybių poniabudės ekstraktas gali būti naudingas odos sveikatai.
Atsargumo Priemonės
Svarbu nepavėluoti - ilgai palikti jauni, kiaušinius primenantys grybai pribręsta, o plyšus odelei išauga nei vaistams, nei maistui netinkamas vartoti grybas. Už Lietuvoje saugomų grybų rūšių rovimą gali būti skiriamos baudos.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas yra neteisėtas. Pagal šį kodeksą, minėtos draudžiamos veiklos vykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 Eur ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 580 Eur. Saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų augaviečių sunaikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 110 iki 300 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 140 iki 600 Eur.