Nevienas esame girdėję, kad žuvis gerina nuotaiką, stiprina širdį, imunitetą, suteikia energijos, mažina diabeto riziką. Tačiau iki šiol lietuvių mityboje žuvis niekaip nenurungia mėsos. Galbūt viena iš priežasčių - mitai?
Mitai apie žuvies vartojimą
1 mitas. Tiesa. Iš kur galima gauti omega-3? Į maisto racioną reikėtų įtraukti riebią žuvį, t.y.: skumbrę, silkę, laukinę lašišą, traiškytos linų sėmenys ir ispaninis šalavijas (čija sėklos).
2 mitas. Nei mitas, nei tiesa. Pagal pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, nėščiai moteriai reikėtų suvartoti iki 200 gramų jūrinės žuvies per savaitę. Žuvis yra sveikas ir reikalingas produktas, tačiau šis ribojimas PSO rekomenduojamas dėl dioksinų ir sunkiųjų metalų taršos, pavyzdžiui, gyvsidabrio, kurių mūsų organizmas negali pašalinti. Konservų venkite ne tik būdamos nėščios, bet ir kasdieniniame gyvenime. Juose daug druskos bei santykinai mažai maistinių medžiagų. Visgi, jei žuvis auginta tvenkinyje ir šerta ekologiškai, galite ją valgyti kelis kartus per savaitę.
3 mitas. Tiesa. 2013 metais Norvegijoje buvo atliktas tyrimas, kuris patvirtino, kad omega-3 lygis organizme gali turėti įtakos pogimdyvinei depresijai. T.y. jei jis yra nepakankamas, gimdyvė bus labiau linkusi į negatyvias mintis, depresiją. Visgi mitybos specialistė Vaida Kurpienė pataria į tai pažvelgti plačiau ir nesikoncentruoti tik į vieną mitybos aspektą. Pagimdžiusiai moteriai svarbu susireguliuoti mitybą, gerti papildus, sportuoti - juk fizinės veiklos pagalba gaminasi laimės hormonas seratoninas. Be to, dažnai atsiradus naujagimiui pamirštame save - to daryti nederėtų.
4 mitas. Tiesa. Žuvį reikėtų pradėti siūlyti nuo 10-12 mėnesių. Pirmą kartą pradėkite nuo 10 gramų ir didinkite iki 50 gramų kiekio. Prieš išbandydami kitą žuvį palaukite bent tris dienas. Taip pat nenusiminkite, jei žuvis pirmą kartą nepatiks. Tiesiog patiekite žuvį kitaip, panaudokite šviežias citrinos sultis (tai rekomenduojama tik vyresniems vaikams).
5 mitas. Netiesa. Šis mitas gali būti kilęs dėl dabartinės lašišos ir omega-3 populiarinimo. Pagal dabartines rekomendacijas pirmiausiai reikia patiekti liesesnės žuvies, nes ji lengviau virškinasi. Tad pažintį su žuvimi pradėkite išbandydami šias žuvis: lydeką, menkę, šamą, sterką, plekšnę.
6 mitas. Tiesa. Vėžiagyviai (omarai, krevetės, krabai) ir moliuskai (aštuonkojai, sraigės, austrės) patenka tarp labiausiai alergizuojančių produktų. Vienas iš stipriausių alergenų - krevečių raumenų glikoproteinas - antigenas Pena 1 (tropomiozinas). Pasak mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, mažyliui tik pradėjus valgyti kietą maistą, siūlyti vėžiagyvių neverta. Kai jau ateis tinkamas metas, atkreipkite dėmesį ar šeimoje yra alergiškų žmonių tokiam maistui, ar vaikas apskritai yra alergiškas. Tuomet eksperimentus atidėkite iki 3 metų.
7 mitas. Mitas. Šis mitas tikriausiai kilęs dėl to, kad Baltijos jūra užteršta sunkiaisiais metalais, pavyzdžiui, Norvegijoje vaikams iki 14 metų nerekomenduotina valgyti Baltijos jūros žuvies. Baltijos vandenų silkėse rasta toksinių medžiagų - dioksino ir PCB. Tačiau vandenynų žuvys yra tikrai vertingos dėl jodo kiekio. Kadangi organizmas jodo negamina, jo reikia gauti iš papildų arba maisto. Žuvies įvairovė vaiko mityboje yra reikalinga. Tačiau svarbu ne tik jos kilmė, bet ir apdorojimas, kokybė, šviežumas.
8 mitas. Tiesa.
- Vaikams iki 3 metų, nėščioms ir žindančioms mamoms nereikėtų vartoti termiškai neapdorotos žuvies. To geriau nedaryti dėl įvairių bakterijų tikimybės.
- Taip pat dažnai vaikams yra duodamos krabų lazdelės, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog tai nėra natūrali žuvis.
Tiesa, prašome atkreipti dėmesį, jog vaiko savijautą, mokymosi rezultatus, elgesį nulemia mitybos sureguliavimas ir aktyvus gyvenimo būdas. Daugiausiai įvairių medžiagų vaikas gali pasisavinti iš maisto, o ne iš papildų.
Žuvį reikėtų pradėti siūlyti nuo 10-12 mėnesių. Tai aš tą ir noriu pasakyti, kad bandymai su žuvyte nuo 10 mėnesių... ir rekomenduojama pradėti nuo menkės, jūros lydekos, plekšnės. Balta zuvis. Dar galima lasisos. Bet ne nuo tuno. Manau, kad tunas nera gerai kudikiui.
Žinote kiek žmonių tiek ir nuomonių,va radau tokia citata"jeigu kūdikio šeimos nariai nealergiški žuviai, nuo 7-8 mėn. mažyliui galima pradėti duoti daržovių tyrės su jūros žuvimi (tą dieną kūdikiui neduokite tyrės su mėsa ). Butent, zuvyte tik karta i savaite, ar net karta i dvi. Jei vaikas puikiai jauciasi, jis, aisku mamos proto ribose, gali daug ka po slakeli ragauti, nors literatura raso kitaip.
Žuvis priskiriama alergizuojantiems produktams, todėl jos nerekomenduojama siūlyti jaunesniems nei 9-12 mėn. kūdikiams. Be to, vis dažniau prabylama, kad žuvys užterštos švinu ir gyvsidabriu. Tai dar viena priežastis, dėl kurios neskubėkite įtraukti žuvies į valgiaraštį pernelyg anksti. Daugiausia sunkiųjų metalų randama tunuose, kardžuvėse, karališkosiose skumbrėse, rykliuose. Ruošdami maistą mažyliui rinkitės baltąsias žuvis, pvz., menkę, plekšnę. Tinka ir lašiša. Šios žuvys yra lengvai virškinamos ir rečiau sukelia alergines reakcijas.
Žuvies sriubos receptas kūdikiams
Į verdantį paruoštą sultinį sudėkite pjaustytas morkas ir bulves, virkite 15 min. Tada įdėkite pjaustytą žuvį ir pomidorus, pagardinkite pipirais. Virkite dar 5 min. Prieš baigdami sumeskite alyvuoges.
Kitas žuvies sriubos receptas
Morkas ir svogūnus supjaustykite kubeliais, porą - griežinėliais. Apkepinkite keptuvėje. Sudėkite į puodą, užpilkite vandeniu ir užvirinkite. Tada įdėkite pjaustytas bulves ir virkite 10 min. Įdėkite į sriubą išvalytą ir kubeliais pjaustytą žuvį, pagardinkite pipirais. Virkite 5 min.
Kaip paruošti žuvį kūdikių tyrelei
Jeigu Jūsų mažyliui jau 7-8 mėnesiai ir bent porą savaičių jis skanauja mėsos, gydytoja greičiausiai patarė pradėti ragauti ir žuvies. Tai dar vienas naujas etapas mažylio mityboje. Kad ruošti makalaines su žuvimi būtų drąsiau, pateikiame keletą patarimų kaip tyrelėms paruošti žuvį.
Šviežios žuvies ruošimas:
- Nuplaukite žuvį po tekančiu vandeniu, išskroskite, nuskuskite žvynus (jei reikia), pašalinkite odą ir dar kartą švariai nuplaukite. Žuvies nereikia labai smulkinti - geriau virkite nepjaustytą.
- Žuvį dėkite virti į nesūdytą verdantį vandenį arba troškinkite garuose ant silpnos ugnies (virti žuvį piene ar mirkyti grietinėlėje nerekomenduojama).
- Kai išvirs, išrinkite ašakas ir sutrinkite žuvį į tyrę kartu su daržovėmis ar kruopomis, galite smulkiai suplėšyti ją šakute, o ūgtelėjusiam ir mokančiam kramtyti mažyliui patiekti greta daržovių ar kruopų tyrės.
- Žuvis - labai greitai gendantis produktas, todėl šaldytuve nei šviežių, nei virtų žuvų nelaikykite ilgiau kaip parą.
- Stenkitės per kartą paruošti vieną porciją - pašildytos žuvies mažyliui duoti nerekomenduojama, be to, jos mažyliams pakanka skanauti 2 kartus per savaitę, bet ne 2 dienas iš eilės.
Šaldytos žuvies ruošimas:
- Vertybingiausia žuvis - šviežia, nes atšildant šaldytą žuvį dalis vertingų maistingųjų medžiagų pradingsta. Šaldytą žuvį atšildykite iš lėto kambario temperatūroje (ne vandenyje) ar šaldytuve.
- Atšildytą žuvį nuplaukite po tekančiu vandeniu, išskroskite, nuskuskite žvynus (jei reikia), pašalinkite odą ir dar kartą švariai nuplaukite. Dėkite žuvį į verdantį vandenį, troškinkite garuose arba sumalkite mėsmale ar elektriniu trintuvu, jei ketinate gaminti žuvų kukulaičius.
- Atšildytos žuvies negalima pakartotinai užšaldyti.
Rekomenduojama žuvies paros norma
- Kūdikiai iki 1 metukų kasdien turėtų suvalgyti 10-50 g žuvies.
- 1,5-3 m. mažyliai - 60-70 g.
Lengvi patiekalai su žuvimi
Lengvi patiekalai su žuvimi - puikus pasirinkimas pietums ar vakarienei. Žuvį galima universaliai paruošti: derinti prie daržovių, netgi vaisių, gardinti įvairiausiais padažais. O jeigu ieškote įmantresnių skonių, galite paragauti netradicinių žuvies rūšių. Pavyzdžiui, juodadėmės menkės, kurios skonis itin švelnus ir subtilus.
Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad juodadėmė menkė - ypatingos išvaizdos žuvis. „Ši didelė žuvis gali užaugti net iki 14 kg ir metro ar net daugiau ilgio. Vien šios žuvies pavadinimas sufleruoja apie jos išvaizdą: juodadėmės menkės nugara pilkai violetinė, šonai sidabriški, turintys po vieną didelę juodą dėmę. Pastebime, kad ši neįprastos išvaizdos žuvis patraukia ir nevengiančių virtuvėje eksperimentuoti lietuvių dėmesį“, - teigia V. Juodkazienė.
Juodadėmė menkė pasižymi ir sveikatai naudingomis savybėmis. Joje yra gausu aminorūgščių, omega-3 riebalų, baltymų. Taip pat ir vitamino B12, A, D, seleno, todėl šią žuvį rekomenduojama įtraukti ir į savo kasdienį racioną. Be to, joje yra mažai kalorijų. 100 gramų jų randama apie 73. Anot V. Juodkazienės, juodadėmės menkės pasižymi švelniu, šiek tiek salstelėjusiu skoniu. Jų mėsa liesa, o tinkamai pagaminta - labai minkšta ir tirpstanti burnoje.
Kadangi šios žuvies skonis pakankamai subtilus, tai puikus pasirinkimas vaikams ir tiems, kurie nemėgsta stipraus skonio žuvies bei jūros gėrybių, tokių kaip ančiuviai ar skumbrė. Dar vienas juodadėmės menkės privalumas - joje randama ir labai nedaug kaulų. Kaip ir tradicinės menkės, vienas populiariausių būdų paruošti juodadėmę menkę - kepti tešloje.
Juodadėmės menkės receptai
Kad juodadėmė menkė įgautų nepaprastą skonį - reikėtų pasirinkti itin derančius prieskonius. Jeigu mėgstate tradiciškai pagardintą žuvį - gardinkite ją druska, pipirais, citrinos sultimis, mėgstamomis šviežiomis žolelėmis. Tačiau jeigu ieškote dar įmantresnių skonių, ją galite pagardinti pačių pasigamintu prieskonių mišiniu. Jam pasigaminti prireiks: svogūnų, česnakų ir rūkytos paprikos miltelių, kajeno pipiro ir druskos. Gautu prieskoniu reikėtų įtrinti žuvį, apšlakstyti aliejumi, tuomet iki vidutinės kaitros įkaitinti orkaitę ir juodadėmės menkės gabaliukus kepti 6-12 minučių, priklausomai nuo gabalėlių dydžio“, - teigia V. Juokdazienė ir dalijai dar keliais receptais.
Juodadėmė menkė su parmezano plutele
Jums reikės:
- Juodadėmės menkės gabalėlių
- Žiupsnelio druskos ir juodųjų pipirų
- 1 puodelio panko džiūvėsėlių
- 1 puodelio majonezo
- 1/2 puodelio tarkuoto parmezano sūrio
- 1 arbatinio šaukštelio česnako miltelių
- 2 šaukštų kapotų petražolių
- Kelių citrinos griežinėlių patiekimui
Gaminame:
- Iki 220 laipsnių įkaitinkite orkaitę. Skardą išklokite kepimo popieriumi, pagardinkite žuvies gabalėlius druska bei pipirais.
- Atskirame dubenyje sumaišykite majonezą, džiūvėsėlius, parmezaną, česnako miltelius ir petražoles. Gautą mišinį užtepkite ant žuvies gabalėlių viršaus.
- Galiausiai žuvį dėkite į orkaitę ir kepkite apie 10-12 minučių. Patiekite su mėgstamu garnyru ir citrinos griežinėliais.
Juodadėmė menkė sviesto padaže
Jums reikės:
- Juodadėmės menkės gabalėlių
- ½ stiklinės lydyto sviesto
- ¼ didelės citrinos
- Žiupsnelio druskos ir pipirų
- Žiupsnelio paprikos miltelių
- Žiupsnelio džiovintų petražolių
Gaminame:
- Iki 190 laipsnių įkaitinkite orkaitę. Žuvies gabalėlius sudėkite į gilesnį kepimo indą.
- Ant jos užpilkite tirpdytą sviestą, išspauskite citrinos sulčių, apibarstykite prieskoniais.
- Galiausiai dėkite į orkaitę ir kepkite apie 10-20 minučių, priklausomai nuo žuvies gabalėlių dydžio. Patiekite su mėgstamu garnyru.
Ant žarijų kepta juodadėmė menkė su citrinos ir kaparėlių padažu
Jums reikės:
Padažui:
- Vienos didelės citrinos sulčių
- 2 šauktų sviesto
- 2 šaukštų alyvuogių aliejaus
- Saujos susmulkintų česnakų
- 4 šaukštų kaparėlių
- ½ šaukštelio druskos
- ½ šaukštelio pipirų
Žuviai:
- 1-2 didelės citrinos, supjaustytos apskritimais
- 4 juodadėmės menkės filė gabalėlių
- 1 šaukštelio druskos ir pipirų
- 2 šaukštelių česnakų miltelių
- Alyvuogių aliejaus
Gaminame:
- Iki vidutinės kaitros įkaitinkite grilį. Žuvies gabalėlius įtrinkite prieskoniais ir apšlakstykite alyvuogių aliejumi.
- Gabalėlius sudėkite ant grilio ir ant kiekvieno žuvies gabaliuko uždėkite po citrinos griežinėlį. Kepkite apie 8 minutes.
- Įkaitinkite keptuvę, sumaišykite visus padažui skirtus ingredientus ir patroškinkite apie 5 minutes.
- Galiausiai iškeptą žuvį apšlakstykite gautu padažu ir patiekite su mėgstamu garnyru.
Ne visi kūdikiai naują patiekalą iš karto noriai valgo. Kartais prie naujo skonio jie pripranta po 10 ar net daugiau pasiūlymų. Virta, tačiau nepervirta, neištežusi. Geriausia tinka šviežia - atšaldyta, bet neužšaldyta. Tačiau tokios žuvies gauti sunku. Kai žuvies patiekalas ruošiamas iš užšaldytos žuvies, ją geriausia atitirpinti sūriame vandenyje.
Kūdikiui duodama žuvis turi būti be jokių, kad ir smulkučių ašakų. Prie žuvies, kaip ir prie kitų patiekalų, kūdikis turi būti pratinamas palaipsniui. Pirmą kartą duodamas ne didesnis kaip 1 valgomo šaukšto gabaliukas. Kitą kartą, jei po pirmojo žuvies davimo nebuvo jokios kūdikio reakcijos (neatsirado neramumo, irzlumo, vėmimo, viduriavimo) galima duoti dvigubai daugiau. 1-2 kartus per savaitę.
Atitirpintą žuvį supjaustykite gabaliukais, šiek tiek didesniais už degtukų dėžutę. Gabaliukus sudėkite į verdantį vandenį. Jo turi būti tiek, kad žuvies gabaliukai būtų apsemti. Žuvį virkite apie ne ilgiau 8-10 min. Kiekvienos rūšies žuvis verda skirtingą laiko tarpą, kurį dera atrasti. Gerai išvirta žuvis yra sultinga, ne kieta, tačiau neištižusi. Jei žuvis kieta, vadinasi, ji nepakankamai išvirta.
Žuvį paruoškite prieš pat jos maitinimą. Žuvies paruoškite tiek, kiek mažylis ir šeima suvalgys per kartą. Jokių žuvies patiekalų neatšildykite. Paruoštų žuvies patiekalų nedera laikyti šaldytuve ilgiau kaip 24 val., nes žuvis yra greitai gendantis produktas.
Nusipirktą žuvį tuojau tenka paruošti - nuskusti, išimti vidurius ir t.t. Jei nusipirkote daugiau žuvies, ją „išdorokite“ ir tuojau dėkite į šaldiklį arba nors šaldytuvo šaldymo kamerą. Prieš dėdami išdorotą žuvį į šaldiklį, žuvį pasūdykite joduota druska ir palaikykite 10-15 min., tam, kad druska įsigertų. Žuvis turi būti taip suvyniota, kad neskleistų jai būdingo kvapo, nes šaldymo įrenginiuose kiti produktai greitai įsigeria žuvies kvapu. Jei pirkote šaldytą žuvį, ją atšildykite palengva, kambario temperatūroje.
Visos žuvys - tiek gėlųjų vandenų, tiek jūrų - yra didelės mitybinės vertės produktas. Jose yra daug lengvai įsisavinamų baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir į juos panašių medžiagų - cholino ir karnitino. Žuvies raumenyse esančių baltymų kokybė prilygsta mėsoje ir piene esantiems baltymams, o kai kuriais aspektais juos net pralenkia. Pvz., žuvies raumenyse yra gerokai mažiau jungiamojo audinio nei mėsoje, ir dėl to jis yra minkštas, lengvai sukramtomas, jame esančios maisto medžiagos yra geriau ir lengviau įsisavinamos.
Be jau minėtų mineralinių medžiagų, žuvyse yra geležies, magnio, bromo, kobalto, sieros ir nedideli kiekiai kitų organizmui būtinų mineralinių medžiagų. jodo - reikalingo skydliaukės hormonams, be kurių neįmanoma normali medžiagų apykaita, susidaryti. Kai organizme trūksta jodo, skydliaukė pagamina nepakankamą hormonų kiekį.
Taip, tačiau su saiku. Vaikams lašiša duodama tik troškinta garuose, nes taip paruošta geriausiai išsaugo vertingąsias savybes ir yra lengviausia įsisavinama. Troškintą lašišą mažyliams duokite su daržovėmis arba trinta ryžių koše. Lašišos mėsoje yra daug žmogui būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių (ir omega-3 riebalų rūgšties), didelės vertės baltymų, vitaminų A, D, B1, 2, B12, įvairių mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, jodo, geležies ir kitų). Kitais žodžiais tariant - lašiša viena iš naudingiausių ir brangiausių žuvų.
Netinka žuvys iš tvenkinių, kuriuose plaukioja naminiai paukščiai (jei savo išmatomis užteršia vandenį), kai tvenkiniai yra netoli tvartų. Taip pat netinka plėšriosios žuvys, pvz., lydekos, ešeriai, nes jose susikaupia daugiau teršalų, negu pvz., kiršliuose, upėtakiuose, šapaluose, kuojose, bei retai šalies vandenyse pasitaikančiose lašišose.
Taip - jei tvenkinys prie sodybos, o žuvys primaitinamos grūdais, bulvėmis be cheminių medžiagų, jame neplaukioja naminiai ir laukiniai paukščiai. Dideliuose tvenkiniuose užaugintų žuvų kokybė priklauso nuo pašarų kokybės, kurią ne visuomet įmanoma nustatyti, nes iš augintojų nėra prašoma deklaruoti, kokiais pašarais žuvys šertos.
Ne, negalima, nes tai yra labai sunkiai virškinamas produktas. Ikrai turi aštroką specifinį kvapą, kurio dauguma kūdikių netoleruoja. Geriau neduoti ir „palūkėti“ iki 3 metų.
Jeigu nebus nustatyta reakcija į žuvį ir kitus jūros produktus, tuomet labai atsargiai, pradedant nuo mažo kiekio, pvz., 1 arbatinio šaukštelio, galima duoti šviežios žuvies. Nederėtų duoti žuvų konservų, nes juose gali būti įdėta įvairių maisto priedų.
Jeigu kūdikis ar mažas vaikas, suvalgęs žuvies, tapo neramus, sutriko apetitas, pradėjo pūsti pilvą ar suskystėjo viduriai, paraudo oda ar ją išbėrė, patino lūpos - žuvies patiekalų neduokite, pasikonsultuokite su mažylio gydytoju.
Taip, net labai tinka. Žuvis - nekaloringas produktas, tinkantis besilaikantiems dietos.
Gyvos žuvys turi būti judrios, plaukioti nugara į viršų, o talpa, kurioje jos plaukioja, „jomis nepergrūsta“. Šviežių žuvų žvynai blizga, žiaunos rausvos-raudonos spalvos, akys išsipūtusios, blizgančios, skaidrios, o spaudžiant pirštu jaučiama standumas, susidaro negili duobutė, kuri, nustojus spausti, tuojau pat išsilygina. Nuo šviežių žuvų gali sklisti neaitrus joms būdingas kvapas, ant žvynų pastebima nedaug skaidrių gleivių. Šaldytų žuvų paviršius blizgantis, o spalva būdinga žuvies rūšiai.
Bet kurios žuvys, kurios yra pagautos iš cheminėmis medžiagomis užterštų vandenų, yra pavojingos. Nustatyta, kad Baltijos jūros vandenyse pagautuose šprotuose, lašišose, strimelėse (t.y. „riebiose“ žuvyse) aptinkama cheminių medžiagų, vadinamų dioksinu ir polichlorintais bifenilais. Šios medžiagos, kai minėtos žuvys dažnai valgomos, gali pažeisti centrinę nervų sistemą, tapti vėžio priežastimi, nepriklausomai nuo vaiko ar suaugusiojo amžiaus.
Europos Sąjungoje susirūpinta dėl cheminių teršalų, sunkiųjų metalų, ypač gyvsidabrio ir jo junginių grėsmės žmonių sveikatai ir jo gyvenamajai aplinkai (gyvūnijai, augalams, kurie gali būti pavartoti kaip maisto produktai). Nuodingiausias gyvsidabrio junginys - metilo gyvsidabris - labiausiai kaupiasi žuvyse ir kituose jūros produktuose.
Europos maisto saugos tarnyba rekomenduoja nėščioms ir žindančioms saikingai vartoti jūrų žuvį - t.y. per savaitę suvalgyti ne daugiau kaip 100 g ryklių, kardžuvių, marlinų ir lydekų patiekalų, o tuno valgyti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Į minėtas rekomendacijas reiktų pažvelgti plačiau: taip pat ribotai minėtas plėšriąsias žuvis dera vartoti visoms vaisingo amžiaus moterims, kūdikiams bet kokio amžiaus vaikams ir visiems savo sveikata besirūpinantiems žmonėms.
Pagrindiniai Mitybos Principai 10 Mėnesių Kūdikiui
Prieš pradedant gilintis į konkrečius produktus ir receptus, svarbu suprasti pagrindinius principus, kuriais turėtų būti grindžiama 10 mėnesių kūdikio mityba:
- Motinos pienas arba mišinys: Pagrindinis maistas išlieka motinos pienas arba adaptuotas mišinys. Jie turėtų sudaryti didžiąją dalį kūdikio raciono, ypač jei kūdikis nėra linkęs daug valgyti papildomo maisto. Rekomenduojama maitinti krūtimi iki dvejų metų ir ilgiau, jei mama ir kūdikis to nori. Jei maitinama mišiniu, svarbu pasirinkti amžiui tinkamą mišinį.
- Įvairumas: Svarbu pasiūlyti kuo įvairesnį maistą, kad kūdikis gautų visų reikalingų maistinių medžiagų ir susipažintų su skirtingais skoniais. Tai padeda išvengti išrankumo maistui ateityje.
- Saugumas: Maistas turi būti saugus, tinkamai paruoštas ir atitinkamo dydžio, kad kūdikis neuždustų. Venkite smulkių, apvalių produktų, tokių kaip vynuogės ar riešutai, arba supjaustykite juos labai smulkiai.
- Individualumas: Kiekvienas kūdikis yra unikalus, todėl svarbu atsižvelgti į jo individualius poreikius ir toleranciją. Stebėkite, kaip kūdikis reaguoja į naujus produktus, ir venkite tų, kurie sukelia alergiją ar virškinimo sutrikimus.
- Mitybos balansas: Siekite subalansuotos mitybos, įtraukdami įvairius maisto produktus iš skirtingų maisto grupių: baltymus, angliavandenius, riebalus, vitaminus ir mineralus.
Ką Galima Duoti 10 Mėnesių Kūdikiui?
10 mėnesių kūdikio racionas gali būti gana įvairus. Štai keletas produktų, kuriuos galite įtraukti į savo kūdikio mitybą:
Daržovės
Daržovės yra puikus vitaminų, mineralų ir skaidulų šaltinis. Tinka įvairios daržovės, tokios kaip:
- Morkos: Virtos arba garintos, supjaustytos minkštais gabalėliais.