Arbata nuo seno siejama su senąją Rytų kultūra, tradicijomis, ritualais. Legenda teigia, kad Kinijos imperatoriui Shen Nung pietaujant jam į puodelį įkrito šalia augusio krūmo lapelis. Imperatorius taip susižavėjo šiuo gėrimu, jog liepė visada arbatą ruošti tik iš šio augalo lapo. Visa tai nutiko ~2737 m.pr.Kr.

Arbata pasižymi tonizuojančiomis savybėmis. Kava tonizuoja ~2val, o štai arbata net ~6val. Ji malšina troškulį, malšina alkio jausmą. Pasaulyje priskaičiuojama 3 tūkst. arbatos rūšių, besiskiriančių skoniu, išvaizda ir kaina.

Arbata ir kofeinas

Visiems gerai žinoma, kad kofeinas yra natūralus stimuliatorius, randamas daugelyje augalų, kilusių iš Afrikos, Rytų Azijos ir Pietų Amerikos. Šis žodis dažnai mums asocijuojasi su kava ar energetiniais gėrimais. Tačiau ir mes sulaukiame klausimo - ar arbatoje taip pat yra kofeino? Atsakymas - tikrai taip! Kiekviena arbata, pagaminta iš Kininio arbatmedžio (lot. Camellia Sinensis) lapelių, turi vienokį ar kitokį kofeino kiekį.

Arbatos puodelyje kofeino kiekis gali būti labai įvairus. Šios organizmą stimuliuojančios medžiagos gausa priklauso ir nuo gamtinių sąlygų (skynimo laikotarpio, auginimo sąlygų) ir ruošimo technikos (vandens temperatūros, plikimo laiko, arbatos lapelių dydžio ir kiekio). Natūraliai kofeinas suteikia kartumo skonį, todėl arbatos krūmas naudoja šią medžiagą gindamasis nuo lapelius graužiančių kenkėjų. Kadangi jaunuose lapeliuose yra daug naudingų medžiagų vabzdžiams, kininis arbatmedis, gindamasis nuo jų, išskleidžia didesnius kofeino kiekius taip apkartindamas lapų skonį. Taigi arbatos, skintos vėlyvą pavasarį, kada renkami tik jauni, vos prasiskleidę arbatos lapeliai, turi savyje daugiau kofeino nei didesnių lapelių arbatos, skintos vasarą ar rudenį. Dar vienas reikšmingas faktorius kofeino kiekiui - šešėlis.

Vandens temperatūros pasirinkimas ir arbatos ruošimo laikas - vieni iš svarbiausių faktorių, lemiančių kofeino kiekį arbatos puodelyje. Karštame vandenyje kofeinas intensyviau išsiskiria iš arbatžolių. Arbatos plikimas 80, 90 ar 100° C temperatūroje turės reikšmingą įtaką kofeino kiekiui. Kuo smulkesnis arbatos lapelis, tuo didesnis paviršiaus plotas reaguoja su vandeniu, todėl kofeinas ir kiti cheminiai junginiai išsiskiria greičiau. Pavyzdžiui, matcha - žaliosios arbatos milteliai - ženkliai greičiau atiduoda tonizuojančias medžiagas nei didesni ir stipriai susukti arbatos lapeliai.

Taip pat, jei į arbatinuką įdėsite daugiau arbatlapių, tai kofeino koncentracija arbatos puodelyje bus didesnė. Užpylus tas pačias arbatžoles kelis kartus ir išgėrus daugiau nei vieną arbatos puodelį, kofeino koncentracija organizme padidės.

Daugeliui žinoma, kad kofeinas dažnai gali sukelti nerimo pojūtį ir staigius energijos šuolius. Tačiau, dažnai išgėrę puodelį arbatos, tokio efekto nejaučiame. Viena iš pagrindinių priežasčių - arbatoje esantis L-Teaninas. Šis cheminis junginys turi raminantį ir atpalaiduojantį poveikį bei lemia lėtą ir tolygų kofeino įsisavinimą mūsų organizme. Kofeino ir L-Teanino kombinacija lemia unikalų, kituose tonizuojančiuose gėrimuose nejaučiamą efektą.

Arbata be kofeino

Norint geriau suprasti arbatas be kofeino, reikėtų atskirti arbatą, kurioje visiškai nėra kofeino, nuo arbatos, kurioje specialiai buvo pašalintas kofeinas. Visi žolelių užpilai, tokie kaip: mėtos, melisos, čiobreliai, ir kt; laikomi arbatomis be kofeino, nes jų gamybai naudojami lapai, šaknys, vaisiai ar prieskoniai savyje neturi tonizuojančių medžiagų. Tradicinės arbatos, tokios kaip: juodoji, žalia, balta ar ulongo, sudėtyje turi kofeino. Jeigu arbatos parduotuvėje pamatysite tokias arbatas be kofeino, tai reiškia, kad šis tonizuojantis elementas buvo specialiai pašalintas. Gamybos proceso metu tai daroma naudojant vandenį, anglies dioksidą arba organinius tirpiklius.

Populiariausios arbatos rūšys

Pasaulyje egzistuoja daugybė arbatų rūšių. Štai kelios iš jų:

• Baltoji arbata. Ją sudaro viršūnėlių pumpurai „tipsai” (du lapeliai ir pumpuras).
• Žalioji arbata (nefermentuota) (bei mano mėgstamiausioji). Daugiausiai jos išauginama Kinijoje ir Japonijoje. Rytų šalyse ji yra geriama per ceremonijas ir yra vertinama kaip vaistas. Žalioji arbata - jaunystės eliksyras. Ji stimuliuoja prakaitavimą, valo odos poras, palaiko jos drėgmę, rekomenduojama gerti norintiems numesti svorio. Taip pat ši arbata pirmoji, kurią paragavo žmonija.
• Juodoji arbata (matyt populiariausia). Gaminama sveikų lapelių arba tam, kad greičiau pritrauktų, iš smulkintų lapelių. Vienkartiniuose maišeliuose arbata yra labai susmulkinta, bet nebūtinai reiškia, jog jos prastesnė kokybė. Joje yra daug vandenyje tirpių medžiagų, kurios suteikia arbatai spalvą (žalioje arbatoje jų mažiau).
• Raudonoji arbata (pusiau fermentuota). Vytinimo metu arbatos lapeliuose esančios medžiagos reaguoja su deguonimi ir įgauna raudoną spalvą. Lapeliai turi būti sveiki, nesusukti ir nesusmulkinti.
• „Pouchong” arbata. Tarpinė tarp žaliosios ir raudonosios arbatos. Ji fermentuojama trumpiau nei raudonoji.
• Aromatizuota arbata.
• Presuota arbata. Gaminama suspaudus ir išdžiovinus žalius arbatžolių lapelius.

Arbatų įvairovė pasaulyje yra labai didelė ir jos visos turi skirtingą tonizuojantį poveikį. Natūraliai kyla klausimas, tai kokią arbatą visgi pasirinkti, norint būti energingam ir budriam ryte arba ramiam ir atsipalaidavusiam vakare? Yugen Tea rekomenduoja kelias japoniškas arbatas, kurios puikiai tiks ryto arba vakaro sintezei. Produktyviai ir energingai dienos pradžiai rekomenduojame savo rytą pradėti su matcha arbatos puodeliu. Tai - stipriai tonizuojantis ir žvalinantis gėrimas su didele kofeino koncentracija. Skirtingai nuo kavos, dėl arbatoje esančio L-teanino, matcha kofeino poveikis lėtesnis ir ilgesnis. Po sočių pietų dažnai jaučiamės mieguisti bei esame nedarbingi.

Intensyviai ir aktyviai darbo dienai praėjus, labai dažnai norisi atsipalaiduoti ir pailsėti nuo kasdienių darbų. Kadangi daugelis arbatų yra tonizuojančios, todėl retai pasirenkame jas gerti vakare. Visgi, yra kelios japoniškos arbatos, idealiai tinkančios ramiam ir jaukiam vakarui. Tai - kepintos hojicha ir kyobancha arbatos, kurios kepinimo metu praranda didžiąją dalį kofeino. Japonijoje šios arbatos yra jaukumo ir komforto simbolis bei puikiai tinka po vakarienės arba atpalaiduojančioms yugen akimirkoms.

Atminkite, kiekvienoje arbatoje kofeino tikrai yra, tačiau jo kiekis labai varijuoja priklausomai nuo gamtos, auginimo sąlygų, skynimo laikotarpio ar ruošimo technikos. Žinojimas kaip šis tonizuojantis cheminis junginys sąveikauja arbatoje, tikrai neturėtų Jūsų atbaidyti nuo pažinimo džiaugsmo. Todėl čiupkite savo arbatinuką ir puodelius, pasiruoškite arbatos ir drąsiai pasinerkite į svaiginantį arbatos pasaulį! Juk taip smagu atrasti naujas skonių natas!

Tonizuojančios žolelių arbatos

Atsižvelgiant į skirtingų žmonių aktyvumo lygį ir labai intensyvų gyvenimo ritmą, gana dažnai jaučiamas visiškas nuovargis ir gyvybinės energijos praradimas. Labai pavargęs žmogus toli gražu nėra geros nuotaikos. Tai dažnai sukelia miego problemų, todėl dėl kokybiško atsigavimo stokos kenčia visi kūno organai ir sistemos.

Norint gauti taip reikalingą energijos užtaisą, pakanka reguliariai gerti tonizuojančią arbatą, kurioje yra šių žolelių:

• Ženšenis;
• Leuzea;
• Jonažolių;
• Kraujažolės;
• Yerba mate žalioji

Tokias arbatas geriau gerti ryte, jas pakeičiant kava ar įprasta juodąja arbata. Kad gėrimas duotų maksimalią naudą, geriausia jį virti vakare.

Sausmedžio arbata

Sausmedis (Lonicera) - tai augalų gentis, apimanti daugybę rūšių, paplitusių visame pasaulyje. Lietuvoje labiausiai pažįstami vijokliniai sausmedžiai, puošiantys tvoras ir pavėsines, tačiau vis dažniau soduose auginami ir valgomųjų sausmedžių krūmai. Nors dažniausiai kalbame apie sausmedžio uogas, vertingų savybių turi ir šio augalo lapai, iš kurių galima paruošti aromatingą ir sveikatai naudingą arbatą. Šiame straipsnyje panagrinėsime tiek valgomųjų sausmedžių uogų, tiek lapų arbatos naudą, paruošimo būdus ir galimas kontraindikacijas.

Valgomojo sausmedžio uogų arbata

Valgomojo sausmedžio (dažniausiai Lonicera caerulea veislės) uogos - tikras vitaminų ir antioksidantų šaltinis. Jos pasižymi saldžiarūgščiu skoniu, primenančiu mėlynes ar šilauoges, ir yra turtingos vitaminu C, B grupės vitaminais, kaliu, magniu, fosforu ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Uogų arbata ruošiama rečiau nei lapų, tačiau ji taip pat turi teigiamą poveikį organizmui.

Uogų arbatos nauda:

• Stiprina imuninę sistemą. Didelis vitamino C kiekis padeda organizmui kovoti su infekcijomis ir peršalimo ligomis.
• Gerina virškinimą. Sausmedžio uogose esančios skaidulos gerina žarnyno peristaltiką ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo.
• Mažina uždegiminius procesus. Antioksidantai, esantys uogose, neutralizuoja laisvuosius radikalus ir mažina uždegimą organizme.
• Teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Kalis ir magnis padeda reguliuoti kraujospūdį ir stiprina širdies raumenį.
• Gali padėti sulėtinti senėjimo procesus. Antioksidantai kovoja su laisvųjų radikalų daroma žala ląstelėms, todėl gali padėti išsaugoti odos elastingumą ir jaunatviškumą.
• Gerina regėjimą. Kai kurios sausmedžio rūšys turi medžiagų, kurios teigiamai veikia regėjimą.

Uogų arbatos paruošimas:

Arbatai galima naudoti tiek šviežias, tiek džiovintas sausmedžio uogas. Jei naudojate šviežias uogas, jas reikėtų šiek tiek pasmulkinti, kad geriau atsiskleistų skonis ir naudingosios medžiagos. Džiovintos uogos gali būti naudojamos sveikos arba lengvai sutrintos.

Klasikinis receptas:

1. 1-2 arbatinius šaukštelius uogų (šviežių arba džiovintų) užpilkite stikline verdančio vandens.
2. Uždenkite ir palikite pritraukti 10-15 minučių.
3. Nukoškite ir mėgaukitės.

Pagal skonį arbatą galima pagardinti medumi, citrina ar kitais mėgstamais priedais. Taip pat galima maišyti su kitomis uogomis ar žolelėmis, pavyzdžiui, mėtomis, erškėtrožėmis ar juodųjų serbentų lapais.

Sausmedžio lapų arbata

Sausmedžio lapų arbata Lietuvoje dar nėra labai populiari, tačiau tradicinėje medicinoje ji naudojama jau seniai. Lapuose taip pat gausu biologiškai aktyvių medžiagų, turinčių teigiamą poveikį sveikatai. Svarbu paminėti, kad ne visų sausmedžių rūšių lapai yra tinkami arbatai. Rekomenduojama naudoti valgomųjų sausmedžių (Lonicera caerulea) arba kitų ne nuodingų rūšių lapus.

Lapų arbatos nauda:

• Pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Lapų arbata gali padėti sumažinti sąnarių skausmus, gerklės perštėjimą ir kitus uždegiminius simptomus.
• Turi raminantį poveikį. Gali padėti sumažinti stresą, nerimą ir pagerinti miego kokybę.
• Gerina virškinimą. Skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą ir gali padėti esant virškinimo sutrikimams.
• Gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Kai kurie tyrimai rodo, kad sausmedžio lapų arbata gali turėti teigiamą poveikį cukraus kiekio kraujyje kontrolei.
• Turi diuretinį poveikį. Skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl gali padėti pašalinti iš organizmo toksinus ir sumažinti patinimus.
• Stiprina imuninę sistemą. Lapuose esantys antioksidantai ir vitaminai padeda stiprinti organizmo atsparumą ligoms.
• Gali padėti esant kvėpavimo takų problemoms. Tradiciškai naudojama kosuliui ir peršalimui lengvinti.

Lapų arbatos paruošimas:

Arbatai geriausia naudoti jaunus, šviežius sausmedžio lapus, surinktus pavasarį arba vasaros pradžioje. Juos galima naudoti šviežius arba išdžiovinti vėdinamoje, tamsioje vietoje. Džiovinti lapai turėtų būti laikomi sandariame inde, kad neprarastų savo aromato ir naudingųjų savybių.

Klasikinis receptas:

1. 1-2 arbatinius šaukštelius susmulkintų šviežių arba džiovintų lapų užpilkite stikline verdančio vandens.
2. Uždenkite ir palikite pritraukti 10-15 minučių.
3. Nukoškite ir mėgaukitės.

Arbatai ruošti, lapus galima maišyti kartu su uogomis. Lapų arbatos skonis yra švelniai kartokas, todėl ją galima pagardinti medumi, citrina ar imbieru. Taip pat galima maišyti su kitomis žolelėmis, pavyzdžiui, čiobreliais, ramunėlėmis ar melisomis.

Galimos kontraindikacijos ir įspėjimai

Nors sausmedžio arbata (tiek uogų, tiek lapų) paprastai yra saugi vartoti, tačiau kai kuriais atvejais reikėtų būti atsargiems:

• Nėštumas ir žindymas. Nėščioms ir žindančioms moterims prieš vartojant sausmedžio arbatą rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
• Alergijos. Asmenys, alergiški sausmedžio augalams, turėtų vengti ir jų arbatos.
• Vaikai. Mažiems vaikams sausmedžio arbatą reikėtų duoti atsargiai ir mažesniais kiekiais.
• Vaistų vartojimas. Jei vartojate kokius nors vaistus, ypač kraują skystinančius ar cukraus kiekį kraujyje reguliuojančius vaistus, prieš pradėdami reguliariai vartoti sausmedžio arbatą, pasitarkite su gydytoju.
• Inkstų ligos. Dėl diuretinio poveikio, sergant inkstų ligomis, arbatą reikėtų gerti saikingai.

Svarbu atsiminti, kad net ir natūralūs produktai gali sukelti šalutinį poveikį, todėl pradedant vartoti bet kokią naują arbatą, rekomenduojama pradėti nuo mažų kiekių ir stebėti savo organizmo reakciją.

---