Kepenėlės kaip maistas turi gilias šaknis visose pasaulio kultūrose. Nors kai kurie valgytojai atsargiai žiūri į šį maisto produktą dėl galimų toksinų, jos išlieka vienu iš vertingiausiu baltymų ir geležies šaltinių. Kepenėlės - tai vienas turtingiausių maisto produktų planetoje, kuriame yra daug geležies, vit. A, B2, B12, vario ir kitų naudingų medžiagų.

Kepenėlių istorinė reikšmė

Kepenėlės buvo valgomos jau senovėje ir užėmė ypatingą vietą daugelio tautų mityboje. Senovės civilizacijose kepenys buvo laikomos aukščiausios vertės maistu, turinčiu ne tik maistinę, bet ir dvasinę vertę. Kiekviena kultūra turėjo savo požiūrį į kepenėles, tačiau dažniausiai jos buvo vertinamos kaip organas, kuris ne tik pamaitina, bet ir suteikia "gyvybės energijos".

Pavyzdžiui, Egipto faraonai ir kunigai tikėjo, kad kepenys turi ypatingą galią, o Romos ir Graikijos gydytojai rekomenduodavo jas kaip maistą tiems, kurie buvo silpni ir išsekę. Kai kurios Afrikos ir Azijos tautos taip pat laikė kepenis ypatingu maistu bei dažnai jas vartojo gydymui ar net ritualams. Kepenys buvo vertinamos ne tik dėl maistinės vertės, bet ir dėl simbolinės prasmės: siejamos su jėga, sveikata ir gyvenimo energija.

Kepenėlės - maistinių medžiagų šaltinis

Kepenys yra išskirtinai maistingas maisto produktas, turintis daugybę naudingų medžiagų. Jos yra puikus baltymų šaltinis, kurie padeda organizmui statyti ir atkurti audinius. Be to, kepenys turi daug vitaminų ir mineralų.

Nėra kitos mėsos, kuri turėtų tiek daug vertingų maistinių medžiagų, kaip, pavyzdžiui, kepenėlės. Dažniausiai mineralų ir vitaminų trūkumas atsiranda, kai negauname pakankamai medžiagų iš mitybos.

Štai keletas svarbiausių maistinių medžiagų, esančių kepenyse:

• Vitaminas B12 (2,917 proc. dienos normos): Padeda formuotis raudoniesiems kraujo kūneliams ir DNR. Jis taip pat reikalingas sveikai smegenų veiklai.
• Vitaminas A (104 proc.): Svarbus sveikam regėjimui, imuninei funkcijai, reprodukcijai ir sveikai širdžiai.
• Riboflavinas (B2) (261 proc.): Svarbus ląstelių vystymuisi ir funkcionavimui. Jis taip pat padeda maistą paversti energija.
• Folio rūgštis (B9) (63 proc.): Esminė maistinė medžiaga, kuri vaidina svarbų vaidmenį ląstelių augime ir DNR formavime.
• Geležis (36 proc.): Dar viena svarbi maistinė medžiaga, padedanti pernešti deguonį visame kūne. Kepenyse esanti geležis yra hemo geležis, kurią organizmas lengviau pasisavina.
• Varis (1578 proc.): Veikia kaip raktas, suaktyvinantis daugybę fermentų, kurie padeda reguliuoti energijos gamybą, geležies apykaitą ir smegenų funkciją.
• Cholinas (77 proc.): Svarbus smegenų vystymuisi ir kepenų funkcijai.

Šį kartą noriu aptarti gyvūnų organų mėsą - tai retai šiuolaikinėje virtuvėje pasitaikantys produktai, o gaila - jie gausūs geležies, B grupės vitaminų bei yra puikus vitamino A ir D šaltinis. Taip pat, jei trūksta B grupės vitaminų, galite jausti nuovargį, nuotaikos pokyčius, atminties pablogėjimą.

Kepenys Kepenyse daug mineralinių medžiagų - geležies, fosforo, seleno. Čia taip pat susikaupia nemažai fermentų, vitaminų E, C, PP ir ypač daug - B grupės vitaminų bei vitamino A. Vitamino A kiekis 100 g kepenų dienos normą viršija net 8-15 kartų. 100 g vištų kepenėlių energinė vertė - apie 120 kcal, kiaulienos, jautienos kepenų - apie 130 kcal. Kepenų rekomenduojama valgyti nėščiosioms, taip pat vaikams bei sergantiesiems diabetu. Jų atsisakyti turėtų sergantieji kraujagyslių ligomis, turintieji padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.

Svaitės norma: 200-300 g.

Verta žinoti: kuo kepenys tamsesnės, tuo jų maistinė vertė mažesnė.

Ruošiant kepenėles pirmiausia reikia padaužyti peilio kriaunomis - taip lengviau atšoks ir nusilups plėvelė. Tada reikia išpjauti stambias kraujagysles. Kepenis patyrę virėjai keletą valandų visuomet mirko piene - tuomet jos tampa švelnesnio skonio, nebūna karčios.

Širdys Širdyse yra daug kalio, fosforo, magnio, reikalingo normaliai širdies veiklai. Šiame subprodukte daug kieto jungiamojo audinio, todėl jo geriausia gaminti virtus bei troškintus valgius. Vištų širdelėse ypač daug B grupės vitaminų - 100 g širdelių susikaupia visa vitaminų B12 ir B1 dienos norma.

Savaitės norma: 100-200 g.

Verta žinoti: nepirkite širdelių, ant kurių daug riebalų, jos bus neskanios.

Inkstai Jų sudėtyje yra B grupės vitaminų bei vitamino PP, taip pat kalcio, magnio, geležies, fosforo, cinko.

Savaitės norma: 100-200 g.

Verta žinoti: kiaulių ir jaučių inkstus reikia perpjauti pusiau, išimti kraujagysles ir 3-4 val. mirkyti šaltame vandenyje (galima įpilti acto). Tuomet jie dar du kartus nuplikomi verdančiu vandeniu arba trumpai paverdami, vėl perplaunami šaltu vandeniu ir tik tuomet pradedamas gaminti patiekalas.

Liežuvis Šis subproduktas skatina virškinimo liaukų veiklą, lengvai virškinamas. Geležis ir cinkas, kurių yra liežuvio sudėtyje, teigiamai veikia odos ir plaukų būklę, aprūpina ląsteles deguonimi, gerina bendrą organizmo tonusą.

Savaitės norma: 200-300 g.

Verta žinoti: liežuvį nenuluptą reikėtų įtrinti druska ir cukrumi (1 kg liežuvio imama 150 g druskos bei 1 šaukštas cukraus) bei prieskoniais ir palaikyti 3-4 paras. Tuomet jis išverdamas, dar karštas trumpam panardinamas į šaltą vandenį ir iš karto nulupamas.

Vištienos kepenėlės šiuolaikinėje mityboje

Šiuolaikinėje mityboje kepenėlės dažnai vertinamos dėl savo aukštos maistinės vertės. Nors jos turi daug naudingų savybių, vartotojai kartais atsargiai žiūri į šį maisto produktą dėl galimų toksinų. Kepenų funkcija - perdirbti ir neutralizuoti toksines medžiagas, tačiau jos pačios nėra „sandėlis“ toksinams. Šis darbas vyksta kepenų ląstelėse ir baigiasi toksinių medžiagų pašalinimu iš organizmo.

Tačiau, kai kurios medžiagos (pvz., sunkiųjų metalų ar pesticidų likučiai) gali būti kaupiamos kepenyse, jei gyvūnas buvo nuolat veikiamas didelio šių medžiagų kiekio. Tai nutinka retai, ypač jei gyvūnai buvo auginami laikantis veterinarinių reikalavimų. Todėl kepenėlės laikomos saugiu ir vertingu maistu.

Kaip pasirinkti sveikiausias kepenėles?

• Sveikiausios ir mažiausiai toksinų turinčios kepenėlės paprastai priklauso nuo auginimo sąlygų, pašarų kokybės, ūkininkavimo būdo ir gyvūno amžiaus.
• Ekologiškos vištų kepenėlės: Ekologiškai auginamos vištos šeriamos natūraliais pašarais be pesticidų, jos negauna hormonų ir antibiotikų, todėl kepenėlių užterštumas toksinėmis medžiagomis yra labai žemas, o maistinė vertė didelė.
• Laisvai laikomos vištos: Laisvai laikomos vištos turi daugiau galimybių maitintis natūraliai, todėl jų kepenys yra mažiau paveiktos cheminių medžiagų.
• Intensyviai auginamos vištos: Intensyviai auginamos vištų kepenėlės gali turėti daugiau toksinų, nes jų pašarai gali turėti pesticidų, bei jų auginimui gali būti naudojami antibiotikai, hormonai ar kitos medžiagos.

Rekomendacijos:

• Pirkite iš patikimų šaltinių ir rinkitės vietinius ūkius ar pardavėjus, kurie laikosi aukštų gyvūnų gerovės standartų.
• Ieškokite žymėjimo „ekologiškos“, nes ekologiškos kepenėlės paprastai būna saugesnės ir sveikesnės.
• Venkite masinės gamybos produktų, nes intensyvaus ūkininkavimo produkcija gali turėti nepageidaujamų priedų.
• Patikrinkite produkto kokybę, nes sveikos kepenėlės turi būti ryškios spalvos, be keistų dėmių ar kvapo.
• Porcijos dydis: Rekomenduojama valgyti ne daugiau kaip 1-2 porcijas kepenėlių per savaitę.
• Paruošimas: Kepenis reikia gerai išvalyti ir gerai termiškai apdoroti, kad pašalintumėte bakterijas ir parazitus.
• Įvairovė: Įtraukite kepenėles į subalansuotą mitybą kartu su daržovėmis, sudėtiniais angliavandeniais ar bulvėmis.
• Sveikos mitybos dalis: Ekologiškos kepenėlės gali būti vertingas ir maistingas pasirinkimas.

---