Tituluojama daržo karaliene - bulvė - viena mėgstamiausių ir universaliausių daržovių, kurias lengva ir nebrangu užsiauginti. Esame įpratę matyti, kad bulvės dažniausiai auginamos didesniuose žemės plotuose, kad šiai daržovei reikalinga papildoma erdvė. Tačiau vis daugiau žmonių atranda mėgėjišką daržininkystę, o įsišakniję stereotipai apie tai, kaip ir kur auginti bulves, pamažu nyksta ir juos keičia gerosios bulvių auginimo patirtys.

Bulvių Botaninis Aprašymas ir Savybės

Bulvės - bulvinių (Solanaceae) šeimos, kiauliauogių genties daugiamečiai augalai. Jos būna kultūrinės, laukinės, rečiau - dekoratyvinės. Europoje auginama valgomoji bulvė. Jos šaknys kuokštinės, į dirvą įsiskverbia 20-35 cm, stiebas (bulvienojas) šakotas, žolinis, 40-150 cm aukščio, keras iš 4-8 stiebų. Lapai plunksniški, neporiniai, karpyti, žali, su tarpulapiais. Žiedai balti, rausvi, melsvai violetiniai arba tamsiai mėlyni, į žiedynus susitelkę po 4-5. Įvairių veislių bulvių gumbai būna balti, gelsvi, raudoni, violetiniai.

Jie vartojami maistui, spiritui, krakmolui gaminti; gumbais, kartais ir bulvienojais, šeriami naminiai gyvuliai, lesinami paukščiai. Bulvės dauginamos vegetatyviškai (gumbais, jų dalimis, daigais, atžalomis), selekcionuojant - ir sėklomis. Geriausiai dera vidutinio sunkumo ir drėgnumo puriose, greitai įšylančiose, nepiktžolėtose dirvose. Į Lietuvą bulvės atvežtos 17 amžiuje. Iš pradžių jos paplito dvaruose, o 19 a.

Optimalios Auginimo Sąlygos

Kokios bulvės yra maistingesnės: ankstyvosios ar rudeninės? Bulvės taip pat mėgsta neutralų dirvožemį, kurio ph 5,5-6. Optimali bulvių auginimo temperatūra svyruoja nuo 18-29 °C dieną iki 13-18 °C naktį. Kad bulvės augtų gerai, joms reikia bent 6 val. saulės šviesos. Vidutinio dydžio bulvėms rekomenduojami 76-91 cm tarpai tarp eilių, o bulvės kiekvienoje eilutėje turėtų būti išdėstytos 22-30 cm atstumu viena nuo kitos.

Alternatyvūs Bulvių Auginimo Būdai

• Bulvių auginimas maišuose: tai paprastas, daug vietos neužimsiantis būdas. Linksma, pigi ir ekologiška idėja, kuri sužavės jūsų vaikus. Reguliariai laistant bulves, kartonas pradės irti, tačiau savo tvirtumą turėtų išlaikyti iki derliaus nuėmimo.
• Bulvių auginimas pakeliamose lysvėse: kiek labiau mums įprastas būdas - tai auginti bulves pakeliamose lysvėse. Priklausomai nuo lysvės dyžio, pasirinkite tinkamą kiekį bulvių, kad būtų išlaikyti tarpai tarp eilių ir jų sodinukų.
• Bulvių auginimas piramidės formos pakeltoje lysvėje: Jei esate nusiteikęs kūrybiškai - siūlome išbandyti bulvių auginimą piramidės formos pakeltoje lysvėje! Šis, vaizduotę masinantis, auginimo būdas ne tik taps išskirtiniu jūsų daržo elementu, kartu sutaupydamas erdvę, jis padės greta pasodinti daržovių, draugiškų bulvėms: pupelės, česnakai ir svogūnai, špinatai ar ridikėliai.
• „Tinginio lysvė“: - dažniausiai tai žemės lopinėlis, ant kurio paliekamos įvairios žalios ir rudos organinės medžiagos, kurios nėra užkasomos į žemę, o paliekamos ant viršaus, kad jame galėtų įsitvirtinti sliekai, grybai, bakterijos ir kt. „Lazanijos lysvė“ yra ideali vieta žemėje auginamoms bulvėms auginti. Tai yra tradicinis auginimo būdas, paplitęs Škotijoje ir Airijoje iki XIX a. Pasirinkite saulėtą vietą. Žemės lopinėlį išklokite kelių centimetrų storio kartono ir laikraščių sluoksniais, užpilkite jį pakankamu žemės sluoksniu. Tuomet, viską užbarstykite lapais ar šiaudais, ant viršaus dar pažerdami sluoksnį žemės.

Bulvių Sodinimui Pasiruošimas

Dabar viską palikite ramės būsenoje, iki kol temperatūra lauke nenukris žemiau 12-15 °C šilumos, nes bulvės gali pakęsti tik nedideles šalnas. Maždaug kovo-balandžio pradžioje išneškite sėklines bulves į dienos šviesą, kad šios pradėtų dygti. Sudygusias bulves, akimis į viršų, sudėliokite ant savo paruoštos „tinginio lysvės“, maždaug 15 cm atstumu viena nuo kitos, eilėmis 80-90 cm atstumu. Tada bulves uždenkite mulču, kompostuotais lapais ar šiaudais, kol jos 80-90 cm gylyje ir gausiai palaistykite.

Bulvių Priežiūra Augimo Metu

Bulvėms augant, stiebai kils į viršų, šaknys - gilyn į žemę, todėl ir toliau jas mulčiuokite. Kai bulvių lapai pradės gelsti ir vysti - tai ženklas, kad galite rinkti jų derlių. Sveikas augalas - gausus derlius, tai pagrindinė formulė, kuria turėtumėte vadovautis, siekdami išauginti kokybišką ir gausų bulvių derlių. Norėdami pasiekti maksimalių rezultatų - palaikykite pastovų ir pakankamą dirvos drėgmės lygį. Labai svarbu išlaikyti vienodą drėgmę visoje šaknų zonoje, tačiau nepersistenkite jų perlaistyti, ypač po žiedų susiformavimo etapo.

Augimo įtrūkimai, vidinės dėmės, tuščiavidurės širdelės - tai požymiai, pasireiškantys gumbams, augantiems dirvoje, kuri svyruoja nuo sausos iki labai drėgnos. Bulvių gumbai gali atrodyti deformuoti ar kreivi, jei iš karto po pasodinimo bulves laistysite nepakankamai arba per daug, kai jos pradės aktyviai augti. Privalu atsižvelgti ir į tai, kad dėl ilgalaikės drėgmės poveikio, ypač, artėjant derliaus nuėmimo metui, gali sumažėti gumbų kiekis ir svoris.

Siekdami optimatizuoti bulvių augimą, rinkitės trąšas, kuriose yra daugiau fosforo (P) ir kalio (K), bet mažiau azoto (N). Tinkamas NPK trąšų santykis yra 5-10-10 ar bet koks kitas, kai fosforas ir kalis dvigubai viršija azoto kiekį. Kalis ir fosforas reikalingi, kad gumbai užaugtų sveiki, tačiau dėl per didelio azoto kiekio augalai augins vien lapus, taps mažiau atsparūs ir jautresni tokioms ligoms kaip vėlyvoji dėmėtligė. Nepamirškite tinkamai apkaupti bulvių, nes tai padės tinkamai apsaugoti bulvių gumbus nuo tiesioginių saulės spindulių bei neleis jiems sušalti. Kai žali ūgliai užauga iki 20 cm aukščio, apkaupkite juos žemėmis, smulkintais lapais ar šiaudais, palikdami 10 cm iki viršaus. Bulvėms paaugus dar 20 cm - apkaupkite jas dar kartą. Dažniau apkaupiant jas - užauginamas didesnis derlius.

Norėdami išvengti bulvių ravėjimo - mulčiuokite jas.

Dažniausios Bulvių Ligos ir Kenkėjai

Norėdami išvengti bulvių ligų ir kenkėjų, užtikrinkite tinkamą jų prevenciją. T.y., bulves laistykite saikingai, neperliekite, taip pat, nesodinkite jų kasmet į tas pačias vietas, kad dirvožemyje slypinčios problemos neįsitvirtintų.

Pagrindinės Bulvių Ligos ir Jų Simptomai

Priežastis	Simptomai
Rizoktoniozė (Rhizoctonia)	Raudonai rudas puvinys arba pažeidimai ant daigų ir stolonų
Bakterinis minkštasis puvinys ir juodoji kojelė	Juodas ir drėgnas stiebo puvinys, dažniausiai žemės paviršiuje
Lapų ritinio virusas	Sulėtėjęs pasėlių augimas, geltona arba blyškiai žalia apatinių lapų spalva ir jų susisukimas į vidų
Ankstyvasis puvinys	Mažyčiai, juodi arba tamsiai rudi pažeidimai su koncentriškais žiedais
Vėlyvoji dėmėtligė	Tamsios, įmirkusios dėmės ant stiebų ir lapų
Azoto trūkumas	Apatinių lapų pageltimas ir ankstyvas lapų kritimas
Kolorado vabalas	Lapų ir lapkočių defoliacija; lervos, vabalai ir (arba) oranžinių kiaušinėlių masė ant apatinės lapų dalies
Bulvinis lapgraužis arba kopūstinis lapgraužis	Dantytos skylės, išdžiūvę rudi kraštai ir į vidų susisukę lapai
Fitoftorozė (augalų maras)	Ant viršutinės lapų pusės pakraščių atsiranda didelių tamsiai rudų dėmių, apatinėje lapo pusėje - balsvų neryškių apnašų (grybo konidijakočiai su konidijomis). Bulvių gumbų paviršiuje susidaro švino spalvos šiek tiek įdubusių įvairaus dydžio dėmių.
Bulvių vėžys	Ant gumbų ir stolonų būna įvairaus dydžio rusvų, vėliau pajuostančių išaugų. Kartais žalių išaugų susidaro ant stiebų ir žemutinių lapų.

Derliaus Nuėmimas ir Sandėliavimas

Pirmosios ankstyvosios bulvės bus tinkamos derliui nuimti gegužės pabaigoje-liepos mėn. Šių veislių bulvių derlių geriausia nuimti, kai gumbai yra maždaug vištos kiaušinio dydžio. Kai augalai pražysta, paprastai tai būna ženklas, kad pirmamečiai gumbai jau yra tinkami derliui nuimti. Jei abejojate, tiesiog švelniai apčiuopkite dirvą ar mulčią aplink augalus. Sandėliuoti skirtų pagrindinių bulvių paprastai reikia palaukti, kol lapai pageltonuos, ir tada juos nukirpti.

Kada bulvės gali būti nuodingos ir kaip jos gali pakenkti sveikatai?

Gintaro Rūgštis Bulvėms

Išmintingi sodininkai žino, kad gintaro rūgštis yra geriausia sodininko draugė. Šis populiarus ir nebrangus vaistas turi daug naudingų savybių. Jo galite įsigyti bet kurioje agro parduotuvėje. Prieš naudojant gintaro rūgštį augalams, būtina žinoti, kaip praskiesti vaistą. Daugumai procedūrų sodininkai ruošia 1 % rūgšties tirpalą, t. y. 10 g priemonės ištirpinama 1 litre šilto vandens.

• Sėklų paruošimas: Kad bulvės ir sėklos, ypač senos, greičiau sudygtų, sėklos per naktį mirkomos 1 % rūgšties tirpale.
• Daigų paruošimas: Ne mažiau naudinga gintaro rūgštis daigams prieš persodinimą. Rekomenduojama daigų šaknis 1 valandą pamirkyti tirpale.
• Laistymas: Gėlėms ir daržovėms laistyti, ypač iš karto po persodinimo, galima naudoti gintaro rūgšties tirpalą. Augalai geriau įsišaknys, o šaknys taps stiprios. Laistymui paruoškite silpnesnį mišinį - 2 g vaisto 1 litrui vandens.
• Auginiai: Daugindami augalus auginiais, 3 cm nupjautas augalo dalis pamerkite į 1 % koncentracijos gintaro tirpalą. Palikite jį 24 valandoms ir tęskite procedūrą įprastu būdu.
• Purškimas: Kitas naudingas gintaro rūgšties panaudojimas augalams - žydinčių ūglių purškimas. Po apdorojimo žiedai žydės ryškiau ir ilgiau, formuosis nauji pumpurai.
• Stresas: Augalams, patyrusiems stresą dėl ligų, išdžiūvimo, šalnų ar perlaistymo, gintarinės trąšos bus naudingos. Kad jie greičiau atgautų normalią būklę, tręškite 1-2,5 % koncentracijos tirpalu. Kuo didesnis stresas, tuo daugiau rūgšties reikėtų įpilti.

Vertikalus Bulvių Auginimas - Bulvės Bokšte

Tradiciniu būdu auginamos bulvės reikalauja nemažai vietos daržovių darže. Tačiau ką daryti tiems, kurie turi ribotą plotą, bet nori užsiauginti savo bulvių? Sprendimas - bulvės bokšte! Bulvių bokštas - tai cilindro formos konstrukcija, kurioje bulvės auginamos sluoksniais, pridedant dirvos ir mulčio pagal augalų augimą. Vertikalus bulvių auginimas turi ne vieną privalumą, ypač aktualų šiuolaikiniuose soduose, kur vietos dažnai trūksta. Pirmiausia, bokštas užima žymiai mažiau vietos nei tradiciniu būdu auginamos bulvės - vos 1-2 kvadratinius metrus vietoje 10-15 kvadratinių metrų. Antra, šis metodas palengvina priežiūrą. Nebereikia kaupti vagų, akėti tarpueilių ar ilgai ieškoti bulvių žemėje. Trečia, bokštas puikiai apsaugo bulves nuo daugelio dirvos kenkėjų ir ligų. Pakelti nuo žemės gumbai rečiau kenčia nuo šliužų, grambuolių lervų ir kitų pavojų. Ketvirta, vertikalus auginimas leidžia lengviau kontroliuoti dirvos kokybę.

Tinkamos Bulvių Veislės

Ne visos bulvių veislės vienodai tinka auginimui bokšte. Geriausiai šiam metodui tinka vėlyvosios ir vidutiniškai vėlyvos veislės, kurios gali formuoti gumbus išilgai stiebo.

Bokšto Konstrukcija

Bulvių bokštą galite pasidaryti iš įvairių medžiagų:

• Tinklelio bokštas: Naudojamas 120-150 cm pločio vielos tinklelis, sulankstytas į cilindro formą, kurio skersmuo apie 90 cm. Tinklelis tvirtinamas metaliniais strypais arba mediniais kuolais.
• Medinė konstrukcija: Galite sukonstruoti kvadratinį bokštą iš lentų, palikdami tarpus tarp lentelių ventiliacijai. Tokia konstrukcija ilgiau tarnauja, bet reikalauja daugiau darbo ir medžiagų.
• Plastikinio konteinerio bokštas: Optimalus bokšto aukštis - 120-150 cm.

Dirvos Mišinys

Sėkmės raktas - kokybiškas dirvos mišinys. Idealus mišinys: 50 % komposto, 25 % aukštos kokybės daržų dirvos ir 25 % perlito ar smulkių pjuvenų. Svarbu, kad dirvos mišinys būtų lengvas ir purus. Venkite šviežio mėšlo - jis gali deginti sėklines bulves.

Sodinimas

Geriausias laikas bulvių sodinimui bokšte - balandžio pabaiga ar gegužės pradžia, kai žemės temperatūra pakyla iki 8-10 °C.

• Pirmasis sluoksnis: Bokšto dugne išklokite 15-20 cm sluoksnį šiaudų ar kitų organinių atliekų drenažui. Ant šių pridėkite 15 cm dirvos mišinio.
• Bulves dėkite kas 12-15 cm aplink bokšto perimetrą, akutėmis į išorę. Viename sluoksnyje tilps 6-8 sėkliniai gumbai, priklausomai nuo bokšto dydžio.
• Bulves uždenkite 10 cm dirvos sluoksniu ir lengvai prispauskite.
• Tolesni sluoksniai: Kas 25-30 cm pridėkite naują bulvių sluoksnį, kol pasieksite bokšto viršų.

Priežiūra

Bulvių bokštas reikalauja nuolatinio dėmesio, ypač drėgmės palaikymui.

• Laistymas: Bokštą reikia laistyti dažniau nei tradiciškai auginamas bulves. Daugelis ūkininkų bokšto centre įmontuoja perforuotą PVC vamzdį, per kurį patogu laistyti.
• Mulčiavimas: Pagal augalų augimą reguliariai pridėkite šiaudų ar kitų organinių medžiagų.
• Tręšimas: Vertikalaus auginimo metu augalai intensyviau naudoja maistines medžiagas. Bulvių žydėjimas rodo, kad formuojasi jauni gumbai.

Derliaus Nuėmimas

Pagrindinis derlius nuimamas maždaug rugsėjo mėnesį, kai augalų viršutinė dalis pradeda gelsti ir džiūti. Derliaus metu tiesiog išardykite bokštą ir rinkite bulves - kaip lobių kasimo nuotykis!

Dažniausios Klaidos

• Perlaistymas: Perteklinis drėgnumas skatina bulvių puvimą. Užtikrinkite gerą drenažą ir venkite vandens kaupimosi.
• Netinkamas mišinys: Sunkus, blogai drenuojamas dirvos mišinys yra viena pagrindinių nesėkmės priežasčių. Visada naudokite lengvą, purų mišinį.
• Per aukštas bokštas: Aukštesni nei 150 cm bokštai dažnai neduoda gerų rezultatų, nes sunku palaikyti tolygų drėgnumą ir maistines medžiagas.
• Netinkamos veislės:

Bulvės bokšte - tai puikus sprendimas nedideliems daržams ir tiems, kurie nori eksperimentuoti su naujais auginimo metodais.

Įdomūs Faktai Apie Bulves

Bulvės kilusios iš Pietų Amerikos, tiksliau - iš Andų kalnų regiono, kur jos buvo auginamos jau prieš maždaug 10 000 metų. Senovės inkai bulves naudojo ne tik kaip maisto šaltinį, bet ir kaip priemonę žaizdoms gydyti. Jie taip pat buvo išradę unikalų būdą, kaip ilgam išsaugoti bulves: jas užšaldydavo natūraliai nakties metu, o dieną mindydavo basomis kojomis, kad išspaustų drėgmę. Taip pagamintos bulvės vadinosi chuño - jos buvo lengvai transportuojamos, ilgaamžės ir mažiau toksiškos vartoti.

Kalio Permanganatas Bulvėms

Daugeliu atveju kalio permanganatas - tamsiai violetinės spalvos druskos kristalai - turi antigrybelinių savybių. Dėl savybės puikiai oksiduoti visas organines medžiagas, ši druska dažnai naudojama odos žaizdų antiseptikai. Tačiau šią priemonę vertėtų prisiminti ne tik prireikus skubios medicininės pagalbos, bet ir važiuojant į sodą.

Daržininkystėje kalio permanganato tirpalas naudojamas sėkloms beicuoti ir kovai su tam tikromis grybinėmis ligomis. Jis sėkmingai padeda įveikti tokias pavojingas grybines ligas, kaip fuzariozė, verticiliozė ir fomozė. Ne vienam sodininkui tikrą galvos skausmą sukelianti juodoji kojelė (diegavirtė) - daigų pašaknio liga - taip pat įveikiama kalio permanganato tirpalu. Ligos paveiktus augalus reikia laistyti 0,05 proc. kalio permanganato tirpalu (5 g kalio permanganato ištirpinti 10 litrų vandens).

Jei augalus užpuolė miltligė, patartina juos purkšti kalio permanganato ir kalcinuotos sodos tirpalu (10 g kalio permanganato ir 50 g kalcinuotos sodos ištirpinti 10 litrų vandens). Sodo vejoje pridygusius nepageidaujamus grybus galima išnaikinti panaudojus 0,25 proc. kalio permanganato tirpalą (5 g kalio permanganato ištirpinti 2 litruose vandens).

Sėklų ir Gumbų Apsauga

Norint apsaugoti sėklas, svogūnėlius ar gumbasvogūnius, juos reikėtų mirkyti 0,1-0,15 proc. tirpale apie 2 val. Tirpalas ruošiamas 1-1,5 g kalio permanganato ištirpinus 1 litre vandens.

Jodas Bulvėms

Iš jūros dumblių pelenų tirpalo gaminamas jodas kaip medicininė tinktūra ir vienas efektyviausių antiseptikų naudojamas nuo XIX a. Tačiau praėjus keliems šimtmečiams mokslininkai atrado, kad jodas yra veiksminga natūrali priemonė kovojant su augalų ligomis, plintančiomis per užkrėstas sėklas. Taip pat padeda atsikratyti nematodų svogūnėliuose, šakniagumbiuose, suvaldyti grybines ligas, pažeidžiančias pomidorus ar bulves.

Patyrę sodininkai žino, kokius stebuklus daro jodas, apsaugantis įvairias gėlių, agurkų, pomidorų, vynuogių, mėlynių, imbierų, bulvių ir kt. veisles nuo ligų ir kenkėjų. Tiesa, reikia nepamiršti, kad koncentruotas jodo tirpalas gali augalus pažeisti. Todėl norint gauti trokštamą rezultatą, labai svarbu naudoti tinkamos koncentracijos jodo tirpalus.

Nematodų Kontrolė

Norint sunaikinti nematodus, esančius svogūnėliuose ar šakniagumbiuose, juos apie valandą reikia mirkyti 0,05 proc. jodo tirpale (10 ml 5 proc. koncentracijos jodo tirpalo sumaišyti su 1 litru vandens). Taip rekomenduojama nuo ligų saugoti ir sėklas. Laikantis tirpalo ruošimo rekomendacijų, jodas netgi padidina daigumą.

Purškimas

Lauko daržą rekomenduojama purkšti 0,015-0,03 proc. jodo tirpalu kas 7-10 dienų, geriausia vakare ar anksti ryte, kai oro temperatūra nesiekia 25 °C. Augalus reikėtų purkšti po lietaus. Tokios koncentracijos tirpalui paruošti reikia 10 ml 5 proc. jodo sumaišyti su 2-3,5 litro vandens. Vaisių sodus ir vynuogynus purkšti 0,015 proc. jodo tirpalu, kurio paruošimui naudojama 10 ml 5 proc. koncentracijos jodo ir maždaug 3,5 litro vandens. Purkšti purkštuvu, skleidžiančiu itin smulkius skysčio lašelius.

---