Ar manote, kad makaronai tinkami tik keliauti į puodą ir pamaloninti pilvą? Kūrybiški žmonės juos panaudoja ne tik gardiems patiekalams. Pasaulyje vyksta čempionatai, kuriuose statomi tiltai iš makaronų.
Makaronų tiltų čempionatai
Idėja statyti tiltus iš makaronų gimė dar 1983 metais Okanagano kolegijoje Kanadoje ir greitai paplito po visą pasaulį. Vengrijoje surengtose varžybose dalyvavo 22 komandos iš 11 valstybių.
„Galiu patikinti, kad pasaulio čempionato tilto statymas buvo tikrai neeilinis!“ - džiaugiasi vienas iš dalyvių, KTU Informatikos fakulteto antrakursis E. Alšauskas. Anot svečio, tūbeliečių sumontuoto makaronų tilto apkrovos atlaikymas yra tikrai neblogas rezultatas.
„Makaronų tiltai 2016“ - tradicinis VGTU organizuojamas Lietuvos čempionatas, kurio metu atliekami demonstraciniai čempionato dalyvių pagamintų tiltų iš makaronų bandymai, siekiant išsiaiškinti, kurios komandos tiltas atlaikys didžiausią apkrovą.
Šiuo metu VILNIUS TECH jau daugiau nei dešimt metų vyksta Lietuvos čempionatas „Makaronų tiltai 2022“, kurio organizatoriai - Statybos fakulteto (SF) atstovai. Jo metu atliekami demonstraciniai dalyvių pagamintų tiltų iš makaronų bandymai, siekiant išsiaiškinti, kurios komandos tiltas atlaikys didžiausią apkrovą.
Čempionato istorija
Čempionatas iš pradžių buvo skirtas tik VILNIUS TECH studentams. Vėliau tarp dalyvių atsirado studentų iš kitų Lietuvos universitetų, todėl renginys tapo Lietuvos čempionatu. Prieš kelerius metus čempionate dalyvavo ir komanda iš Rygos technikos universiteto“, - kalbėjo VILNIUS TECH atstovas.
„Jau nuo 2011 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentus, absolventus, mainų programos dalyvius bei mokinius vienija azartas ir noras vos iš 1 kg makaronų ir klijų pasitelkus inžinerines žinias pastatyti kuo didesnę apkrovą išlaikantį tiltą. Šiemet pakvietėme dalyvauti ir kitų Lietuvos universitetų bei kolegijų studentus. Jau sulaukėme susidomėjimo iš Kauno ir Klaipėdos aukštųjų mokyklų. Pasak jo, dalyvauti konkurse gali ne tik inžinerinių specialybių studentai.
2016 m. pradžioje startavęs penktasis makaronų tiltų čempionatas po 7 moksleivių atrankos etapų pasiekė finišo tiesiąją - tvirčiausius makaronų tiltus savo miestuose pastačiusios komandos vakar susirinko į VGTU vykusį moksleivių finalą.
„Iš viso atrankiniuose etapuose tiltus iš makaronų statė 56 mokinių komandos. Į finalines moksleivių varžybas pateko trys geriausios Vilniaus atrankinio etapo komandos bei po vieną geriausią komandą iš atrankinių etapų Utenoje, Molėtuose, Kėdainiuose, Kretingoje, Panevėžyje ir Alytuje. Tai tris kartus daugiau nei praėjusiais metais“, - apie vis dar smarkiai augantį susidomėjimą makaronų tiltais pasakojo V.
„Makaronų tiltai 2022“ - kas pasirodė geriausiai?
Gegužės 20 d. VILNIUS TECH vyko „Makaronų tiltai 2022“ finalas, kuriame varžėsi 11 komandų iš Šiaulių, Klaipėdos, Troškūnų, Vievio, Kupiškio miestų mokyklų, VILNIUS TECH universiteto bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos.
Pirmąją vietą užėmė komanda iš Vievio gimnazijos „Vievio tiltai“, kurios 881 g svėręs tiltas atlaikė 196,7 kg apkrovą. Komanda „Garažas“ iš Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos užėmė antrąją vietą. Jos pastatytas tiltas atlaikė 49,3 kg apkrovą. Trečioji vieta atiteko Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos komandai „Linksmučiai“, kurios konstrukcija atlaikė 28,8 kg apkrovą.
Prizines vietas užėmusios komandos buvo apdovanotos čempionato rėmėjų PST, „Kauno tiltai“, „KG Construction“ bei VILNIUS TECH Statybinių Medžiagų instituto įsteigtais prizais. Šiais metais prizinį fondą sudarė 3 tūkst. eurų.
„Makaronų tiltai 2023“
Gegužės 18 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) vyko dešimtasis „Makaronų tiltai 2023“ čempionatas. Šiais metais „Makaronų tiltai 2023“ finale dalyvavo 17 komandų iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Molėtų, Vievio, Vilkijos, Taujėnų, Jurbarko, Troškūnų ir Alytaus.
Pasaulio bei Lietuvos makaronų tiltų rekordo nepavyko pagerinti, tačiau komandos pasiekė puikių rezultatų. Pirmąją vietą užėmė komanda iš Vievio gimnazijos „Vievio tiltai“, kurios tiltas atlaikė 275 kg. Komanda „Niutonistai“ iš Taujėnų gimnazijos užėmė antrąją vietą. Jos tiltas atlaikė 101,6 kg apkrovą.
„Makaronų tiltai 2025“
Vienas iš šių metų įdomiausių Lietuvos čempionato atrankinių turų, organizuojamų Vilnius Tech, vyko Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijoje. „Makaronų tiltai 2025“ čempionatas sulaukė didelio susidomėjimo, jame dalyvavo Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo, Švenčionių Zigmo Žemaičio, Pabradės Žeimenos gimnazijų mokinių komandos.
Net dvylika skirtingo amžiaus grupių komandų kibo į darbą. Po valandos trukmės kūrybos ir inžinerijos mokslo sinergijos prasidėjo svarbiausias - tilto atsparumo apkrovai matavimo etapas, sukėlęs didžiulį susidomėjimą, įžiebęs konkurencinę kovą dėl tvirčiausio tilto kūrėjų titulo.
Trečią vietą užėmė Švenčionių Zigmo Žemaičio komanda „Makaronai kvadratu“ vadovaujama mokytojos Astos Abramovičienės , antra liko Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos komanda „Svirpliukai“, vadovaujama mokytojos Gitos Uzielienės, na o tvirčiausią ir tuo pačiu lengviausią, 3 kilogramus atlaikiusį tiltą sukonstravo Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo merginų komanda „Kris“, vadovaujama mokytojos Gitos Uzialienės.
Kaip pastatyti kuo tvirtesnį tiltą?
„Makaronų tiltai“ organizatorių teigimu, taisyklės itin paprastos: tiltas turi būti pastatytas tik iš makaronų ir klijų ir perdengti 1 m tarpatramį. Taip pat labai svarbu, kad tiltas būtų lengvesnis nei 1 kg.
„Makaronų tiltai 2022“ organizatorius teigia, kad čempionato taisyklės itin paprastos. Pirmoji ir pagrindinė - tiltas turi būti pastatytas tik iš makaronų ir klijų. Antroji - tiltas turi perdengti 1 m tarpatramį.
„Visiems, dalyvaujantiems čempionate, galioja trys pagrindinės taisyklės. Pirmoji - tiltas turi būti pastatytas tik iš makaronų ir klijų, antroji - jis turi perdengti 1 m tarpatramį ir trečioji - tiltas turi būti lengvesnis nei 1 kg. Dar vienas svarbus dalykas - statybai naudoti galima tik makaronus ir bet kokios rūšies klijus. Makaronai gali būti bet kokios formos, įsigyti prekybos centre, o klijų tipas - komercinė komandos paslaptis. Čempionatą laimi ta komanda, kurios pastatytas tiltas atlaiko didžiausią apkrovą.
Čempionato dalyviai statydami tiltą gali naudoti tik makaronus ir pasirinktos rūšies klijus. Tiesa, pastarųjų tipas dažniausiai išlieka komandų komercine paslaptimi, kuri, neretu atveju, padeda nugalėti.
E. Alšauską tiltai iš makaronų sudomino dar mokykloje. Jis pamena, kad prieš trejus metus atrankos į varžybas taisyklės buvo paprastos: tiltą per 45 min.
Pasak VILNIUS TECH novatoriaus, norint pastatyti tvirtą tiltą iš makaronų, svarbiausia tikslumas ir kruopštumas. Net ir neatliekant jokių skaičiavimų galima pastatyti tiltus, atlaikančius šimtus kilogramų apkrovos.
„Kitas svarbus dalykas - statant tiltą reikia būti itin tiksliems ir kruopštiems. Net ir neatliekant jokių skaičiavimų galima pastatyti tiltus, atlaikančius šimtus kilogramų apkrovos. Geriausios komandos pasitelkia ir skaitinį modeliavimą bei atskirų makaronų rūšių mechaninius bandymus.“
Šiandien didžiulių paslapčių statant tokias konstrukcijas jis neįžvelgia: „Kadangi dviratis jau išrastas, belieka tik parinkti tinkamas medžiagas ir tą dviratį sukonstruoti“, - vaizdingai palygina E.
Daugiausia eksperimentuojama ieškant tinkamų medžiagų. „Iš tikrųjų, statydami tiltą, jau žinome, ko norime, sekame tarptautines tendencijas, žinome pasaulio rekordus, žinome geriausias konstrukcijas.
Besiruošdamas šių metų varžyboms E. Alšauskas suprato, kad tikrasis tiltų iš makaronų iššūkis yra ne inžineriniai sprendimai: „Didžiausias iššūkis esi tu pats ir tavo komanda. Turėjome nemažai sunkumų, nesutarimų, kol pastatėme tiltą.
Įdomūs faktai apie makaronų tiltus
Ką galima padaryti iš dviejų pakelių makaronų? Ne tik išsivirti gardžią vakarienę, bet ir pasitelkus fantaziją bei pritaikius mokslo žinias pastatyti makaronų tiltą, kuris galėtų atlaikyti 100 ar net 250 kartų didesnę apkrovą nei jo paties masė.
„Statybos fakulteto profesorius nustebino Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2016“ moksleivių finalo dalyvių išradingumas - moksleiviai, nors ir neturėdami profesinių inžinerinių ir mechaninių žinių, nepabūgo panaudoti drąsių sprendimų ir sukūrė labai įdomių konstrukcinių tilto schemų. Reikėtų atlikti papildomus skaičiavimus bei bandymus ir labai tikėtina, kad kai kurias iš jų būtų galima panaudoti realių tiltų statyboje“, - įspūdžiais Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vykusio nacionalinio čempionato „Makaronų tiltai 2016“ moksleivių finalo dalijosi renginio organizatorius ir VGTU Tiltų ir specialiųjų statinių katedros lektorius Vytautas Tamulėnas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Statybos valdymo ir nekilnojamo turto katedros docento dr. Gintauto Ambraso, norint pastatyti tvirtą tiltą iš makaronų, svarbiausia tikslumas ir kruopštumas.
Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docento dr. Ronaldo Jakubovskio, maži statiniai, pastatyti iš makaronų, elgiasi panašiai, kaip pilno mastelio statiniai iš konstrukcinio plieno.
„Būtent todėl kartu su žaidybiniu elementu atsiranda ir dalis tikrovės - nuo apkrovos tiltai iš makaronų deformuojasi ir lūžta panašiai, kaip tikro mastelio tiltai iš plieno“, - pasakoja R. Jakubovskis.
Jis taip pat pabrėžia, kad nors makaronai ir naudojami atliekant įvairius bandymus, naudingai pritaikomi kuriant modelius, tačiau statybinių medžiagų jie nepakeis.
„Šiuo metu Lietuvos čempionatų rekordas - 567,2 kg sveriantis tiltas iš makaronų, kuris buvo pastatytas 2019 m. Toks rezultatas nedaug atsilieka nuo pasaulinio rekordo, kai iš makaronų pastatytas tiltas svėrė 666,3 kg.
2011 m. startavęs su keturiomis VGTU Statybos fakulteto studentų komandomis ir 23 kg apkrovą išlaikiusiu stipriausiu tiltu, praėjusiais metais čempionatas pritraukė net 10 dalyvių komandų, o šalies rekordas, užfiksuotas komandos „Špikis“, siekė net 307, 6 kg.
„Pirmas mūsų bandymas buvo toks, kad neatlaikė net vienkartinio puodelio svorio!”, - juokiasi E.
Tiltų tipai
Tiltai yra viena iš svarbiausių infrastruktūros ir inžinerijos kūrinių, per visą žmonijos istoriją lemiantys transporto ir ryšių judėjimą. Šiandien yra daugybė tiltų tipų, kurie pritaikomi prie vietovės sąlygų, apkrovos reikalavimų ir statybos medžiagų:
- Arkiniai tiltai - vienas seniausių tiltų tipų, kurių elementas yra arkos forma. Arkiniai tiltai puikiai paskirsto apkrovas ir dažnai naudojami vietovėse, kur reikia tilto su didele nešančiąja galia. Tokio tipo tiltai gali būti statomi iš įvairių medžiagų, įskaitant betoną, plieną ir akmenį.
- Kabamieji tiltai - ilgų atstumų tiltai, kurių pagrindinė laikomoji struktūra yra pakabinama ant stiprių kabelių, pritvirtintų prie bokštų. Šie tiltai gali kirsti plačias upes ar tarpeklius, nes tarp pagrindinių atramų nereikia statyti stulpų.
- Santvariniai tiltai - sudaryti iš trikampių struktūrų, vadinamų santvaromis. Šio tipo tiltai pasižymi dideliu tvirtumu ir stabilumu, todėl dažnai naudojami sunkiems kroviniams gabenti.
- Konsoliniai tiltai - susideda iš konsolių, kurios yra pritvirtintos prie krantų arba bokštų.
- Plokštuminiai tiltai - tai paprastos konstrukcijos tiltai, dažniausiai pagaminti iš betono ar plieno. Jie yra dažniausiai naudojami trumpiems atstumams ir mažoms apkrovoms, pvz., automobiliams ar pėstiesiems.
- Kabantis tiltas -naudojamas mažesnėms apkrovoms, pavyzdžiui, pėstiesiems ar dviratininkams. Tokie tiltai dažnai randami parkuose ar gamtinėse vietovėse.
- Pakabinamas tiltas - tai tiltas, kurio kelias yra pakabintas ant vertikalių trosų, pritvirtintų prie pagrindinių atramų. Panašus į kabamąjį, bet konstrukcijoje kiek kitokie inžineriniai sprendimai.
Makaronų tiltai kaip atrankos priemonė
„Makaronų tilto statymo užduotis gali būti traktuojama kaip viena iš daugelio žaidimų ir simuliacijų taikymo priemonių. Pasak V. „Netradicinių atrankos metodų naudojimas nėra kažkas nauja. Pasirodo, XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje taip buvo atrenkami kandidatai, pagrindinį dėmesį sutelkiant į jiems būdingas elgesio savybes.
„Parenkamos užduotys turi leisti įvertinti tiriamų kompetencijų ar gebėjimų požymius ir jų įvairovė yra labai plati - nuo įvairių pratimų iki situacijų ar vaidmenų žaidimų“, - teigia V. Pasak KTU profesorės, tokių užduočių naudojimas vykdant atrankas teikia daug privalumų.