Baltikinių grybų pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei pusantro tūkstančio rūšių. Tai didžiausioji agarikiečių (kepurėtų grybų) šeima. Mūsų apskaičiavimais, jie sudaro apie ketvirtadalį visų valgomųjų grybų.
Juosvažalis baltikas - Tricholoma portentosum - vidutinio stambumo, visiems gerai pažįstamas, daugelio grybautojų mėgstamas grybas.
Juosvažalis baltikas: aprašymas
Kepurėlė 3 - 5(6-10) cm skersmens, ryškiai kūgiška, pilka, melsvai pilka, kartais suskeldėjusi. Lakšteliai balti, senų grybų žalsvai gelsvi. Kotas iš pradžių baltas, vėliau žalsvai gelsvas, 6-10 cm ilgio ir 2-2,5 cm storio. Trama balsva, malonaus skonio, kvapo. Sporos beveik apvalios, 5 - 6 x 3-5 u m.
Auga rugsėjo-lapkričio mėn. pušynuose, didelėmis grupėmis, dažniausiai kartu su žaliuoke. Skanus grybas, visų mėgstamas ir plačiai vartojamas sūdytas, marinuotas, šviežias, net džiovintas. II-III kategorijos.
Tačiau jo kotas su baltu plėveliniu rinkių. Juostuotasis baltikas labai panašus į gelsvėjantį ir raibąjį baltikus.
Kartu su žaliuokėmis auga juosvažalis baltikas - T. portentosum. Šis grybas yra tipingas žaliuokės palydovas, priskiriamas trečiai kategorijai. Valgomas šviežias, marinuotas, sūdytas. Kepurėlė užauga iki 10 cm skersmens, jauna iškili, kūgio formos, senesnė paplokščia, su buka nugarėle, kartais sutrūkinėjusi, pilkai ar melsvai ruda, truputi lipni. Lakšteliai jaunų grybų balti, senesnių pilkai gelsvi. Kotas balsvas, pilkas, su gelsvu atspalviu, 5-10 cm ilgio ir 1-2 (3) cm storio.
Žaliuokė arba žalsvasis baltikas auga atviruose smėlynuose, baltose samanose, pušynuose. Juosvažalis baltikas, pilkoji žaliuokė. Turi daug nuodingų ir nevalgomų imitatorių. Neturint patirties geriau nerinkti.
Nuo juosvažalio baltiko skiriasi tuo, kad jo kepurėlė visada su aštria nugarėle, sausa, nelipti, neglelvėta, lakšteliai ir kotas pilki, be žalsvo ar gelsvo atspalvio. Su juosvažaliu baltiku dažnai auga šiek tiek nuodingas dryžuotasis baltikas (Tricholoma virgatum).
Daugelis baltikų: žalsvasis (žaliuokė), juosvažalis, baltarudis, raibasis, rinkėtasis ir kiti stipraus fermentinio aparato dėka sugeba įsisavinti maisto medžiagas ir išauginti stambius mėsingus vaisiakūnius, nukritus naktimis temperatūrai iki 2°C ar net 0°C. Žaliuokė, juosvažalis ir kai kurie kiti baltikai yra vėlyvojo rudens grybai, kartais jie dar vadinami pošalniniais. Tai puikaus skonio grybai, tinkami marinuoti, sūdyti, valgyti švieži.
Kaip atskirti juosvažalį baltiką nuo nuodingų grybų?
Pavojingiausias dryžuotasis baltikas. Skiriasi kūgine kepurėle. Kitų baltikų kepurėlė matinė, juosvažalio blizgi.
Grybų palyginimas
| Grybas | Kepurėlė | Lakšteliai | Kotas |
|---|---|---|---|
| Juosvažalis baltikas | Kūgiška, pilka ar melsvai pilka, kartais suskeldėjusi | Balti, senų grybų - žalsvai gelsvi | Baltas, vėliau žalsvai gelsvas |
| Dryžuotasis baltikas | Visada su aštria nugarėle, sausa, nelipti, neglelvėta | Pilki | Pilkas |
Grybai išlieka vienu iš ryškiausių kulinarinių ingradientų. Tai daugybėje patiekalų naudojami džiovinti grybai, marinuoti grybai, grybai mišrainėse. Daugynė patiekalų su keptais ir virtais grybais.
Į baltikus panašių nuosėdžių (žmonių vadinamų šungrybiais), daugiausia nevalgomų, lakšteliai būna rudos spalvos.
Svarbu prisiminti, kad tik pačiam renkant grybus pasitaiko gana daug apsinuodijimų, tad reikia gerai pažinoti grybus ir rinkti tik tuos, kuriais esate tikri.