Kalboje yra įvairių žodžio vartojimo būdų, paverčiančių jį ryškia stilistine priemone. Yra žodžių, kurie ekspresyvūs bei vaizdingi savaime. O ar nėra kalboje žodžių junginių, kurie būtų pastovūs vaizdų, emocijų reiškėjai? Taip, tokių junginių yra didelis lobynas.
Laisvieji ir nelaisvieji žodžių junginiai
Žodžių junginiai skiriami į du pagrindinius būrius: laisvieji ir nelaisvieji. Pastarieji vadinami frazeologizmais, o laisvieji žodžių junginiai - tiesiog laisvaisiais žodžių junginiais.
- Visų pirma, laisvuoju žodžių junginiu vadinami tiesioginiu sintaksiniu ryšiu susiję du ar keli savarankiškos leksinės reikšmės žodžiai, įeinantys į sakinio sandarą. Pavyzdžiui, sakinyje Brolis vakar parašė seseriai laišką tiesioginis sintaksinis ryšys yra tarp žodžių brolis parašė, parašė laišką, parašė seseriai, parašė vakar. Jie ir sudaro atskirus laisvuosius junginius.
- Sintaksės tyrinėtojai junginių apibrėžimuose visada akcentuoja, kad laisvuosius junginius sudaro tik savarankiškos leksinės reikšmės žodžiai. Bendrą tokių junginių reikšmę sudaro atskirų į juos įeinančių žodžių (dėmenų) leksinių reikšmių suma.
Frazeologinių junginių ypatybės
Frazeologiniai junginiai visiškai nesiskiria nuo laisvųjų savo gramatine sandara. Pagrindinis jų skirtumas glūdi reikšmėje. Frazeologinio junginio reikšmė yra visiškai arba bent iš dalies nutolusi nuo jį sudarančių žodžių reikšmių. Taigi frazeologizmas yra semantiškai neskaidomas žodžių junginys, kitaip sakant, jis turi apibendrintą, arba vientisą, reikšmę.
Bendra frazeologizmo reikšmė ne tik nėra jo dėmenų reikšmių suma, bet dažnai net ir visiškai su jomis nesusijusi, pvz., frazeologizmas liežuvį pakišti reiškia “paskųsti”, dėti į akį - “miegoti”, velnio neštas ir pamestas - “sukčius, gudrus”, vėjo pamušalas - “nerimtas, nevertas pasitikėjimo žmogus”, sėdėti kišenėje - “būti skolingam pinigų” ir t.t.
Labai svarbi frazeologinio junginio ypatybė yra jo atkuriamumas. Frazeologizmai nėra kiekvienu atveju iš naujo kuriami bendravimo procese, o atkuriami iš atminties kaip kolektyvinės kūrybos formulės.
Atkuriamumo ypatybė lemia stabilią frazeologizmų leksinę, o kartais ir gramatinę sandarą. Pavyzdžiui, lyginamieji frazeologizmai susideda iš lyginamojo jungtuko ir vieno ar kelių tų pačių žodžių, dažniausiai išsidėsčiusių pastovia tvarka, išlaikančių net tą pačią morfologinių formų sudėtį, pvz.: kaip boba ropėse - “negražiai, išsiplėtus” (Ko čia sėdi kaip boba ropėse), kaip be druskos - “nei šioks, nei toks” (Kalba kaip be druskos).
Negalima keisti žodžių tvarkos ir jų morfologinių formų tokiuose frazeologizmuose: kas dės (posakis, vartojamas norint ką nors paneigti), nei į tvorą, nei į mietą - “nei šioks, nei toks”, toli gražu - “visai ne”, bala nematė - “nesvarbu, tesižinai” ir t.t.
Dar vienas svarbus frazeologizmų požymis yra apibrėžta jų leksinė aplinka, arba frazeologinė distribucija, nes frazeologizmai paprastai vartojami tik su tam tikros leksinės-semantinės grupės žodžiais. Frazeologinę distribuciją sudaro žodžiai, be kurių neįmanomas frazeologizmų funkcionavimas ar jų reikšmės realizacija.
Frazeologinė distribucija yra dvejopa: būtinoji ir fakultatyvioji. Būtinąją distribuciją sudaro tie žodžiai, be kurių frazeologizmas funkcionuoti negali. Pavyzdžiui, daryti ką iš akies reikšme “daryti ką tik pažiūrėjus, be jokių įrankių” funkcionuoja tik su veiksmažodžiais kirpti, pjauti, siūti, rėžti ir pan.; lyginamasis frazeologizmas kaip ant žarijų visada siejamas su žodžiais sėdėti, stovėti, spirgėti, o kaip akis išdegęs - su bėgti, lėkti.
Tokie veiksmažodžiai ir sudaro būtinąją frazeologizmo aplinką. Kartais būtinąją distribuciją sudarantys žodžiai padeda atskirti frazeologizmą nuo laisvojo junginio. Pavyzdžiui, junginiai mėtyti pėdas, kąsti iš pasalų, rėžti sparną ir pan. bus laisvieji, jei sakinyje jų nurodomo veiksmo atlikėjai bus gyvulių ar paukščių pavadinimai (pvz., Lapė, vaikučius augindama, moka pėdas mėtyti, kad jų niekas neaptiktų), bet jie taps frazeologizmais, jei bus perkelti į žmogaus veiklos sritį ir sakinyje jungsis su asmenų pavadinimais. Tada mėtyti pėdas reikš “klaidinti, slapstytis”, kąsti iš pasalų - “slapta, netikėtai kenkti”, rėžti sparną - “mergintis”.
Fakultatyviosios aplinkos žodžiai nėra būtini frazeologizmo determinantai, ir be jų žodžių junginys gali būti suvokiamas kaip frazeologizmas, bet tik šios aplinkos žodžiai padeda išryškinti jo reikšmę (ypač jei frazeologizmas daugiareikšmis). Pavyzdžiui, frazeologizmas akis užmerkti gali reikšti: 1. “numirti”, 2. “numarinti”, 3. “sąmoningai nekreipti dėmesio”, duoti garo - 1. “smarkiai kažką dirbti”, 2. “dūkti”, 3. “barti”, iš galvos išeiti - 1. “pamiršti”, 2. “pakvaišti”.
Kokią konkrečią reikšmę turi frazeologizmas, parodo fakultatyvioji jo aplinka. Pavyzdžiui, sakinyje Oi, duos tėvas garo tau už tokį darbą frazeolgizmas turi reikšmę “barti”, nes šalia frazeologizmo yra naudininku išreikštas netiesioginis veiksmo objektas, arba adresatas (tau), o sakinyje Vestuvininkai per naktį davė garo frazeologizmu išreikštas veiksmas “dūkti” neturi adresato, čia nurodyta tik jo trukmė (per naktį). Palyginti retai frazeologizmo reikšmė yra aiški ir be konteksto.
Visas pastoviųjų junginių ypatybes (vientisą reikšmę, atkuriamumą, apibrėžtą leksinę aplinką) turi ir sudėtiniai terminai, pvz., vidaus degimo variklis, šaknies balsių kaita, kalio druska, politinė ekonomija ir t.t. Bet sudėtiniai terminai atlieka tik nominatyvinę funkciją, t.y. tiksliai pažymi tam tikrą sąvoką, vartojamą moksle, technikoje, mene. Kaip ir visi terminai jie neturi jokių emocinių atspalvių. O frazeologizmų funkcija yra ne tik nominatyvinė.
Dauguma frazeologijos tyrinėtojų pripažįsta, kad frazeologinių junginių funkcija yra abstrakčias sąvokas įkūnyti konkrečiais regimais vaizdais. Dėl to frazeologizmai visada raiškūs ir vaizdingi. Taigi vaizdingumas yra vienas iš svarbiausių frazeologizmų požymių.
Pastoviųjų junginių ypatybių kartais įgauna ir dažnai kartojami laisvieji junginiai, pvz.: karo kurstytojai, vasaros atostogos, duoti patarimą, laikyti egzaminus ir t.t.
Frazeologijos objektas
Visi šie frazeologizmų ir kitų žodžių junginių skirtumai leidžia manyti frazeologizmus esant savarankiškais kalbos vienetais (šalia žodžio, sintaksinio junginio), o frazeologiją - atskira lingvistikos šaka. Frazeologijos objektas dažnai dar yra vadinamas frazema.
Frazeologizmai, kaip ir žodžiai, gali būti klasifikuojami, remiantis įvairiais kriterijais. Reikšmės požiūriu lietuvių kalbos frazeologizmai gali būti suskirstyti į du skyrius: motyvuotos reikšmės ir nemotyvuotos reikšmės frazeologizmus.
Frazeologizmų reikšmės motyvaciją lemia du faktoriai:
- bendros junginio reikšmės ir atskirų žodžių reikšmių santykis,
- frazeologizmo vaizdo santykis su vaizdu, kurį kuria frazeologizmo dėmenys, pavartoti tiesiogine reikšme.
Nemotyvuotos reikšmės frazeologizmai (idiomos)
Jei bendra junginio reikšmė visiškai nutolusi nuo atskirų žodžių leksinių reikšmių, o junginio dėmenų, pavartotų tiesiogine reikšme, kuriamas vaizdas labai nerealus, arba jo santykis su viso frazeologizmo vaizdu visai neapčiuopiamas, frazeologizmo reikšmė yra nemotyvuota. Nemotyvuotos reikšmės frazeologizmai yra vadinami idiomomis.
Idioma - visiškai sustabarėjęs, uždaras frazeologizmas, kurio reikšmė labai nutolusi nuo jo dėmenų reikšmės. Į idiomas įeinantys žodžiai yra visiškai desemantizavęsi, jų reikšmė ištirpusi, dingusi bendroje junginio reikšmėje. Pavyzdžiui, beržinė košė - “mušamoji rykštė, mušimas baudžiant”, gyvas kelmas - “begalės, labai daug”, žarna žarną ėda - “labai norisi valgyti”.
Kaip matyti iš pavyzdžių, nė vienas idiomų žodis junginyje nėra vartojamas tiesiogine reikšme. Idiomų dėmenų, pavartotų tiesiogine reikšme, vaizdas visai nerealus (pvz., iš beržo tikrovėje košės niekas neverda), o jo santykis su reiškiamu denotatu visai neapčiuopiamas.
Idiomomis laikytini ir tokie frazeologizmai, į kurių sudėtį įeina tikriniai žodžiai (asmenvardžiai ir vietovardžiai). Tik istoriškai gali būti nustatyta tokių idiomų reikšmės motyvacija. Daugumos idiomų reikšmė yra aiški ir be platesnio konteksto, nes idiomos gali funkcionuoti ir be specialios frazeologinės aplinkos.
Retai idiomų dėmenys gali sudaryti ir laisvąjį junginį. Tada junginio virtimą frazeologiniu lemia frazeologinė distribucija. Pavyzdžiui, gauti pipirų - “būti smarkiai išbartam” (plg. Gausi nuo tėvo pipirų už neklausymą ir Jei gausi pipirų, nupirk kokį šimtą gramų).
Pasitaiko, kad idiomą ir laisvąjį junginį diferencijuojanti frazeologinė distribucija apima ir didesnę teksto atkarpą, išryškinančią visą kalbamąją situaciją. Beveik visos idiomos turi ryškų neigiamą emocinį atspalvį.
Motyvuotos reikšmės frazeologizmai
Motyvuotos reikšmės frazeologizmais vadinami tokie junginiai, kuriuose tarp viso pasakymo prasmės ir atskirų žodžių reikšmių jaučiama sąsaja, nors ji yra daugiau ar mažiau aptemusi. Tokie frazeologizmai pagal reikšmės motyvacijos aiškumą ir pobūdį gali būti suskirstyti į tris smulkesnes grupes:
- tropiniai frazeologizmai,
- lyginamieji frazeologizmai,
Tropiniai frazeologizmai
Tropiniai frazeologizmai yra sustabarėję, visuotinai vartojami perkeltinės reikšmės posakiai. Bet kokio tropo atsiradimas kalboje yra semantiškai motyvuotas, nes perkeltine reikšme vartojamo žodžio vaizdo pagrindas yra tiesioginė to žodžio reikšmė.
Taigi ir sustabarėjusių metaforų, ir metonimijų, t.y. troponių frazeologizmų, reikšmė yra daugiau ar mažiau susijusi su tiesioginėmis žodžių, įeinančių į frazeologizmą, reikšmėmis. Jų dėmenų, pavartotų tiesiogine reikšme, nusakomas vaizdas paprastai yra realus, o jo santykis su frazeologizmo denotatu nesunkiai suvokiamas.
Pavyzdžiui, sakinyje Ta jau padėjo šaukštą yra tropinis frazeologizmas padėti šaukštą, turintis reikšmę “mirti”. Visi tropiniai frazeologizmai turi homonimiškus nefrazeologinius atitikmenis. Todėl jų frazeologiškumą visada lemia frazeologinė distribucija.
Pagal tai, kaip tropiniai frazeologizmai susiję su savo nefrazeologiniais atitikmenimis, skiriami metaforiniai ir metoniminiai frazeologizmai.
Metaforiniai frazeologizmai
Metafora yra toks tropas, kai gretinamus tikrovės dalykus sieja jų vaizdo panašumas. Tai slaptas palyginimas, kai tai, kas lyginama, lieka neįvardinta, o tepasakoma tai, su kuo lyginama. Taigi metafora yra drauge ir objektas, apie kurį kalbama, ir lyginimo vaizdas.
Metaforiniame frazeologizme lyginamos dvi kažkuo panašios situacijos. Jų ryšys ne tiesioginis, o asociatyvinis: viena situacija sukelia kitos asociaciją. Frazeologizmo pamatu dažniausiai būna viena kuri nors gyvenimiška situacija.
Tokia, paprastai labai konkreti, situacija yra arba apibendrinama, suvisuotinama ir pritaikoma visiems analogiškiems atvejams, arba jos vaizdas iš vienos gyvenimo srities perkeliamas į kitą, kažkuo panašią. Pavyzdžiui, frazeologizmų suimti už gerklės, priremti prie sienos (Šį ketvirtadienį Ansas Jurkšaitis, suimtas už gerklės, papasakojo savo žmonai tą nutikimą Šilutėje), turinčių reikšmę “priversti, prispirti” vaizdas remiasi konkrečia šiurkščios prievartos situacija.
Kituose frazeologizmuose situacijos vaizdas perkeliamas iš vienos gyvenimo srities į kitą, pavyzdžiui, iš gyvulių pasaulio į žmogaus veiklos sritį, iš žmonių ir gyvulių santykių į žmonių tarpusavio santykius, iš žmogaus fizinės veiklos į psichinę ir t.t. Ne visų metaforinių frazeologizmų reikšmė yra vienodai ryškiai motyvuota, t.y. metaforinio lyginimo pagrindas ne visur vienodai aiškus.
Frazeologizmų motyvacija yra blankesnė, kai lyginimui imama ne vienas koks situacijos bruožas, o bendras jos pobūdis. Pavyzdžiui, dvi situacijos gali būti sugretintos dėl jų pavojingumo: žaisti su ugnimi - “rizikuoti, lįsti į pavojų”; kitas dvi situacijas leidžia sugretinti jų beprasmiškumas: galva sieną pramušti - “stengtis padaryti neįmanomą dalyką”; dar kitos dvi panašios savo absurdiškumu: pilstyti iš tuščio į kiaurą - “tuščiai kalbėti”.
Yra ir tokių frazeologizmų, kurių motyvacija vos vos jaučiama. Dažnai ji yra labai individuali, paremta gana netikėtomis ar sudėtingomis asociacijomis. Tokie frazeologizmai gali būti laikomi ir idiomomis, ir metaforiniais frazeologizmais. Kai kurie tyrinėtojai vadina juos pereinamojo pobūdžio frazeologizmais. Pavyzdžiui, frazeologizmo dantį užkalbėti - “stengtis įtikinti, kalbant nuraminti” reikšmė iš pirmo žvilgsnio atrodo nemotyvuota.
Tačiau labiau įsigilinus, jo vaizdo turinys vis dėlto teikia galimybių kilti šiokioms tokioms asociacijoms. Palyginus frazeologizmą dantį užkalbėti su pasakymu Dančio sopę užkalba, kur veiksmažodis užkalbėti reiškia “burtažodžiais pagydyti”, lyg ir aiškėja, kodėl frazeologizmas reiškia “įkalbėti, kalbant nuraminti”.
Metoniminiai frazeologizmai
Metonimija yra toks tropas, kurio reikšmės perkėlimo pagrindą sudaro loginis sąvokų ryšys. Kitaip sakant, vieno dalyko pavadinimas perkeliamas kitam, remiantis tuo, kad šie yra vienaip ar kitaip susiję vietos, laiko, priežasties, kiekybės ir kitokiais santykiais. Tačiau frazeologizmais virsta toli gražu ne visos metonimijos.
Kitoks reikšmės perkėlimo pobūdis metoniminiuose frazeologizmuose palyginti retas. Metoniminių frazeologizmų yra nepalyginamai mažiau, negu metaforinių. Jie kur kas paprastesni, turi mažiau išmonės, tačiau vartojami labai dažnai. Nedidelis jų kiekis ir vartosenos dažnumas lemia tai, kad didžioji dalis metoniminių frazeologizmų yra daugiareikšmiai arba turi daugybę reikšmės atspalvių.
Pavyzdžiui, frazeologizmai, turintys bendrą reikšmę “vykti, eiti, važiuoti”, dažniausiai teikia ir papildomą charakteristiką “greitai, skubiai” arba “sunkiai, vos vos”: nešti kulnis - 1. “eiti”, 2. “sprukti”; kulnus pavilkti - “sunkiai paeiti”; frazeologizmai, reiškiantys prisidėjimą prie kokio nors veiksmo, kišimąsi, dažniausiai turi menkinamąjį atspalvį: kišti nosį - 1. “įkyriai lįsti”, 2. “domėtis ne savo reikalais”, 3.
Ne visada galima tropinius frazeologizmus suskirstyti į metaforinius ir metoniminius. Yra nemažai frazeologizmų, kuriuose metoniminės reikšmės perkėlimas glaudžiai susipynęs su metaforiniu.
Lyginamieji frazeologizmai
Antroji motyvuotos reikšmės frazeologizmų grupė yra lyginamieji frazeologizmai. Lyginamieji frazeologizmai yra frazeologiniai junginiai, turintys palyginimo formą. Palyginimas yra stilistinė priemonė, vartojama vienam daiktui ar reiškiniui sugretinti su kitu, norint pabrėžti, išskirti ar patikslinti kurį nors to daikto ar reiškinio požymį.
Palyginimai gali būti laikini, arba situaciniai, ir pastovūs, arba tradiciniai. Pavyzdžiui, sakinyje Laikrodis mosavo švytuokle lyg arklio uodega palyginimas yra sukurtas tik tai situacijai, vadinasi, yra laikinas, situacinis, o sakinių Tutkus .rytą įstaigoje sėdėjo lyg ant adatų ir Žiūrėkit, kad jokių vaidų nebūtų ir viskas eitų kaip iš pypkės palyginimai yra atkurti iš atminties, paimti jau susiformavę iš kalbos lobyno. Vadinasi, jie yra pastovūs, tradiciniai.
Lyginamiesiems frazeologizmams būdingos visos frazeologinių junginių ypatybės. Jau buvo minėta, kad tai yra atkuriami, o ne naujai kalbėjimo procese kuriami palyginimai.
Frazeologizmai apie norą valgyti
Frazeologizmai, susiję su valgymo tema, dažnai atspindi stiprų alkį arba sotumo būseną. Štai keletas pavyzdžių iš pateikto teksto:
- Žarna žarną ėda - labai norisi valgyti.
- Pilna gerklė - sotus, prisirijęs.
- Akis valgyti - įdėmiai žiūrėti.
- Daug košės valgęs - patyręs.
- Atšipinti dantis - pavalgius ko rūgštaus.
Šie frazeologizmai vaizdžiai iliustruoja žmogaus santykį su maistu ir alkio jausmą.
Ištraukos iš žodyno
Pateiktos frazės iš žodyno iliustruoja, kaip įvairūs posakiai, susiję su gerkle, gali atspindėti įvairias būsenas ir situacijas, įskaitant ir tas, kurios susijusios su valgymu ar gėrimu:
- Gerklę gniaužti - graudinti.
- Gerklę išdėrgti - būti neskaniam.
- Gerklę niežti - norisi išgerti.
- Gerklę nulieti - išgerti.
- Gerklę nušveisti - atgaivinti.
- Gerklę pavilgyti - išgerti svaigalų.
- Gerklę praplauti - išgerti (svaigalų).
- Gerklę praskalauti - pavaišinti (svaigalais).
- Gerklę prikišti - patenkinti, prisotinti.
- Gerklę pripilti - pavaišinti (svaigalais).
- Gerklę prisipilti - prisigerti (svaigalų).
- Gerklę skalauti - gerti (svaigalus).
- Gerklę suėdė - pragėrė.
- Gerklę suvilgyti - išgerti svaigalų.
- Gerklę užkimšti - priversti tylėti, nutildyti.
- Gerklę užpilti - papirkti (vaišėmis).
- Gerklę užrišti - netekti apetito.
- Gerklė užsikiša - pasisotina.
- Gerklė be dugno - didelis girtuoklis.
- Į gerklę kimšti - duoti.
- Į gerklę kišti - duoti kyšį.
- Į gerklę suvaryti - pragerti.
- Per gerklę išeiti - būti pragertam.
- Per gerklę išleisti - pragerti.
- Per gerklę pravaryti - pragerti.
- Per gerklę traukti - gerti (svaigalus).
- Pro gerklę pravaryti - pragerti.
Apibendrinimas
Frazeologizmai apie norą valgyti ir su juo susijusius veiksmus yra svarbi lietuvių kalbos dalis, atspindinti kultūrinius ir socialinius aspektus. Jie padeda išreikšti įvairias emocijas ir būsenas, susijusias su maistu ir alkio patirtimi.