Žuvys - tai vandens gyvūnai, gyvenantys tiek gėlame, tiek sūriame vandenyje. Jos yra svarbi ekosistemos dalis, maitindamos įvairius vandens gyvūnus ir augalus. Žuvys kvėpuoja žiaunomis ir naudoja uodegą bei pelekus judėjimui vandenyje. Žuvys taip pat yra svarbios maisto pramonėje ir populiarios akvariumuose.
Masinis žuvų gaišimas ir jo priežastys
Masinis žuvų gaišimas - tai nenatūrali jų mirtis tam tikrame vandens telkinyje. Masinis žuvų gaišimas dažnai būna pirmasis vizualiai pastebimas požymis, įspėjantis apie neigiamus veiksnius vandens telkinyje. Šis poveikis yra susijęs su gamtinės (natūralios) kilmės pokyčiais žuvų gyvenamojoje aplinkoje arba su žmogaus veikla. Svarbu žinoti, kad ir netiesioginė žmogaus veikla neigiamai veikia vandens telkinio ekosistemą.
Pripažįstama, kad tiek natūralūs, tiek su žmogaus veikla susiję veiksniai turi bendrą vardiklį - tai stresas, veikiantis žuvis.
Deguonies trūkumas
Vandenyje deguonies būna 20-30 kartų mažiau negu tame pačiame tūryje oro. Įvairių rūšių žuvų deguonies koncentracija normaliam vidaus organų ir sistemų darbui užtikrinti yra skirtinga. Ją lemia žuvų amžius, dydis, fiziologinė būklė. Kadangi medžiagų apykaitos intensyvumas priklauso nuo temperatūros, tai ir deguonies suvartojama daugiau, kylant temperatūrai.
Kai trūksta deguonies vandenyje, žuvys pradeda dusti (asfiksija), persotinus vandenį deguonies, vystosi dujų burbuliukų liga. Žuvys gali iškęsti trumpalaikius deguonies sumažėjimo periodus, tačiau, kai deguonies kiekis vandenyje nukrinta žemiau negu 2 mg/l, žuvies organizme prasideda negrįžtamieji procesai. Vienas iš pagrindinių požymių, kad žuvų gaišimo priežastis - ištirpusio deguonies trūkumas vandenyje, yra tas, kad gaišta įvairių rūšių ir įvairaus dydžio žuvys.
Pažymėtina, kad deguonies trūkumas anksčiausiai paveikia dideles žuvis, t. y. jos gaišta pirmos. Tuo tarpu mažos žuvys pirmiau gaudo ir ryja orą vandens paviršiuje.
Ištirpusio deguonies kiekis vandenyje kinta nuolat - vasarą ir žiemą, dieną ir naktį. Natūraliai deguonis į vandenį patenka dviem būdais: iš atmosferos difuzijos būdu ir per fotosintezę.
Vandens temperatūra
Žuvys - šaltakraujai gyvūnai. Jų kūno temperatūrą, taip pat medžiagų apykaitą ir apsaugines organizmo savybes lemia vandens temperatūra. Jeigu kinta optimali temperatūra arba staiga ji pasikeičia net optimalaus lygio ribose, žuvys patiria stresą ar šoką, sumažėja adaptacinės organizmo savybės, gali gaišti pavienės žuvys arba masiškai.
Staigus temperatūros kritimas ar kilimas veikia neigiamai todėl, kad žuvies kūno temperatūra su vandens temperatūra susilygina uždelstai. Fiziologiškai temperatūros svyravimas susijęs su medžiagų apykaitos greičiu. Pavyzdžiui, temperatūros pakilimas 10 oC dvigubai pagreitina medžiagų apykaitos procesus.
Taip pat pakinta kvėpavimo intensyvumas, nes šiltame vandenyje yra mažiau ištirpusio deguonies, kinta kraujo pH, sutrinka osmosinė savireguliacija, fiziologiniai procesai, kuriais palaikomas santykinai pastovus organizmo vidinės terpės (kraujo, limfos, viduląstelinio skysčio) slėgis.
Amoniako ir azoto junginiai
Vandenyje amoniakas būna laisvas (NH3) arba jonizuotas (NH4+). Laisvasis amoniakas yra labai nuodingas žuvims. Laisvojo amoniako kiekis didėja kylant vandens pH, t. y. šarminiame vandenyje jo toksiškumas didėja. Amoniaku dažniausiai apsinuodija žuvys, kai jų tankis didelis, o vandens cirkuliacija lėta. Ūmiai apsinuodijusių amoniaku žuvų žiaunos patamsėja, atsiranda taškinės kraujosruvos.
Azoto junginiai gamtiniame vandenyje kinta pagal sezoną. Amonio jonų koncentracija sumažėja pavasarį ir vasarą, nes vandens augalija per vegetaciją juos intensyviai asimiliuoja. Rudenį ir žiemą jų koncentracija vandenyje padidėja, yrant per vasarą susikaupusioms organinėms medžiagoms. Tokie pat vyksta ir nitratų pokyčiai.
Nitratai yra patvariausi iš visų neorganinių azoto junginių. Per vegetaciją vandenyje lieka dešimtosios miligramo dalys arba visai jų nerandama, o žiemą koncentracija gali padidėti iki kelių miligramų viename vandens litre.
Nitritų koncentracija gamtiniame vandenyje dėl jų nepatvarumo yra labai nedidelė. Švariame vandenyje jie analitiškai neaptinkami arba randamos tik tūkstantosios miligramo dalys. Šiek tiek daugiau jų randama pasibaigus vegetacijai, kai prasideda organinių medžiagų irimas.
Nitritai yra tarpinė nitrifikacijos proceso grandis. Padidėjusi jų koncentracija vandenyje rodo, kad vandens užterštumas yra didelis, sutrikus savaiminiam apsivalymo procesui, nitrifikacijos procesas nevyksta iki galo.
Ką daryti pastebėjus netinkamai parduotuvėse laikomas žuvis?
Žuvis - vienas pagrindinių Advento patiekalų, tad nenuostabu, kad šventiniu laikotarpiu žuvų akvariumai parduotuvėse tampa perpildyti. Deja, dėl išaugusios paklausos ir dėl to suaktyvėjusios prekybos, žuvys neretai laikomos didesniais, nei leidžiama, kiekiais, lengviau susižaloja ir dūsta pritrūkusi...
Žuvys parduotuvių akvariumuose dažnai laikomos ne pagal reikalavimus. Jos būna labai suspaustos, dažnai žaizdotos, kartais net leisgyvės. Tokiame mažame kiekyje vandens neištirpsta tiek deguonies, kiek šioms žuvims reikėtų, todėl jos pamažu dūsta.
„Jau ne pirmus metus viešiname tyrimus iš gyvų žuvų akvariumų, ir matome, kad situacija prieš šventes kaip niekad prasta. Šiais metais bendradarbiaujame su VMVT ir stengsimės, kad visi pažeidimai būtų užfiksuoti, o prekybininkai - atitinkamai nubausti. Bet tam reikia ir kitų žmonių įsitraukimo,“ - komentuoja Meda Simanavičiūtė, gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ aktyvistė.
Tad jeigu negalite užsimerkti prieš gyvūnų kentėjimą ir norite imtis daugiau veiksmų, apie galimus gyvūnų gerovės pažeidimus informuokite VMVT. Kaip tai padaryti, sužinosite šioje „Tuščių narvų“ aktyvistų paruoštoje atmintinėje.
- Nufotografuokite arba nufilmuokite žuvų akvariumą. Kadre užfiksuokite sužeistas žuvis ar perpildytą akvariumą. Jeigu parduotuvės personalas ką nors jums sakys, pasakykite, kad žuvų laikymo sąlygos galimai pažeidžia gyvūnų gerovės (ar maisto saugos) teisės aktus. Įstatymai nedraudžia fotografuoti ar filmuoti teisės pažeidimo. Net jei neturite nuotraukų, vis tiek galite pranešti apie situaciją - sekite kitus žingsnius.
- Paprašykite parduotuvės darbuotojų ištraukti ir išskrosti sužalotus gyvūnus. Parduotuvės darbuotojai turėtų nepriimti sužalotų žuvų iš tiekėjų, o jeigu jau priėmė - nedelsiant jas ištraukti ir išdoroti. Neleiskime gyvūnams plaukioti kančioje.
- Praneškite Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Įsiminkite arba užsirašykite tikslų parduotuvės, kurioje užfiksavote pažeidimą, adresą. Raskite teritorinės VMVT, kuriai priklauso tikrinti šią parduotuvę, el. paštą. Prisekite nuotraukas ar video (jei turite). Būtinai paprašykite, kad skundui pasitvirtinus, VMVT nurodytų pagal kokį teisės aktų straipsnį ir kokia skirta nuobauda. VMVT turi atsakyti į skundą per 20 darbo dienų (jei atsakymo nesulaukiate, parašykite VMVT darsyk). Jeigu VMVT darbuotojai Jums paskambintų informuoti apie patikrinimą, paprašykite, jog jie Jums atsiųstų atsakymą ir el. laišku. El. laiškas laikomas oficialiu raštu.
- Persiųskite ir savo laišką VMVT (su nuotraukomis), ir jų atsakymą. Ši informacija mums labai svarbi, kad galėtume sekti kelintą kartą prekybos subjektas buvo baustas už žuvų laikymo pažeidimus. Už pakartotinius pažeidimus nuobaudos turi didėti!
Žuvų ligos ir jų gydymas
Dauguma žuvų ligų, pasitaikančių gyvavedžių žuvų tarpe gana lengvai atpažįstamos. Tai dažniausiai parazitinės ir bakterinės žuvų ligos, kurių požymiai išoriniai. Dažniausiai laiku nustatyta ir gydyti pradėta žuvis išgyvena be didelių problemų. Tačiau yra ir vidinių organų ligų, kurias, kaip ir žmogui, gydyti sudėtinga.
Nustačius diagnozę, perkelkite sergančią žuvį į kitą akvariumą ar talpą. Jei žuvis serga nepagydomai, arba matote kad nepavyks jos išgydyti, atsikratykite žuvimi taip, kad suteiktumėt kuo mažiau skausmo.
Dažni simptomai
- Apetito praradimas.
- Vangumas. Žuvis gali tapti vangi, mažai plaukioti.
- Greitas žiaunų judėjimas. Šį simptomą turinti žuvis greičiausiai bus vandens paviršiuje arba prie vandens ištekėjimo iš filtro.
- Spalvos nublukimas. Stresuojanti žuvis dažnai išblunka, todėl nereiktų manyti kad ji jau serga.
- Kūno formos pakitimas.
- Kasymasis.
- Nenormali laikysena.
Parazitinės odos ligos
Dauguma parazitinių odos ligų nesunkiai atpažįstamos. Užsikrėtę žuvys nerimsta ir bando kasytis į akmenis, šakas ar kitus paviršius (nemaišykite natūralaus kasymosi, ypač kai žuvys valgo). Jų spalvos atrodo lyg apiplautos, pilkos ar išblukę. Akys lyg apsitraukę permatoma plėvele. Jei žuvys liks negydytos, praras apetitą, pelekai taps nuplyšę ir nušiurę bei atsiras uždegimas (kai kur kūnas gali parausti) ar netgi atsiras skylių.
Bakterinės odos ligos
Bakterinės odos ligos, tokios kaip columnaris, gali pakeisti kai kurias kūno vietas baltomis dėmėmis, kartais net su matomais siūleliais. Kitom rūšim ta pati liga gali pasireikšti kaip odos erozija, pvz.
Žiaunų ligos
Pastebėti žiaunų ligą nėra taip paprasta. Serganti žiaunų liga, žuvis pirmiausiai praranda apetitą, laikosi vandens paviršiuje, šalia filtro ar aeracinio akmenuko, trumpai tariant ten, kur daugiausia deguonies. Serganti žuvis judina žiaunas daug dažniau nei įprastai. Stenkitės stebėti žuvį ir įmatyti kaip atrodo jos žiaunos. Jei jos ištinę, papilkėję, turi šviesių ar tamsių dėmių ar netgi žaizdų ir išpuvimų, jūsų žuvis serga.
Ichthyophthirius multifiliis
Tai dažniausiai pasitaikanti liga akvariumuose. Kažin ar sutiksite bent vieną akvariumininką, kuris nesa susidūręs su šia liga. Lietuvoje dar žinoma kaip ‘manų kruopų’ liga. Lietuviškas pavadinimas gerai apibūdina šią ligą - tai baltos iškilę dėmės, kuriuo skersmuo gali būti net iki vieno milimetro. Užsikrėtusi žuvis pradžioj turės keletą baltų dėmių, negydoma - dešimtis ar net šimtus, priklausomai nuo žuvies dydžio. Pastebėjus sergančią žuvį, dažniausiai būtina gydyti visą akvariumą. Akvariumų parduotuvėse galima nusipirkti tam skirtų vaistų, arba naudoti druską.
Dactylogyrus
Tai sunkiai pastebima liga. Visgi galima pastebėti naudojant padidinimo stiklą ar mikroskopą. Ligos požymiai kaip ir kitų žiaunų ligų. Šie parazitai tarsi įsikabina į žiaunas ir keliauja po membranas. Gydoma formalinu. Užsikrėtusi žuvis įleidžiama valandai arba trumpesniam laikui į formalino tirpalą (0.2ml 35% formalino - litrui vandens). Tai pilnai išžudo suaugusius parazitus. Tuo tarpu akvariumą taip pat reikia gydyti, kadangi trematodai padeda kiaušinius akvariumo dugne, kurie atsparūs gydymui kol neišsiritę.
Gyrodactylus
Šie Dactylogyrus giminaičiai gyvena ant žuvų odos. Būdamas gyvavedis parazitas Gyrodactylus turi kitokį gyvenimo ciklą ir kiekvienas suaugęs parazitas gali turėti keletą kartų. Gydymas pagrinde sėkmingas, kadangi ši liga neturi tos gyvenimo stadijos, kada esti atsparus vaistams. Šis parazitas užauga iki 0.8mm ilgio ir gali būt matomas plika akimi.
Kiti parazitai
Chilodonella, Cyclochaeta [Trichodina], Costia [Ichthyobodo]. Gydymas efektyvesnis ankstyvose stadijose. Akvariumų parduotuvėse galima įsigyti specialių medikamentų arba gydyti druska. Užsikrėtę žuvys turėtų būti patalpintos į druskos tirpalo vonią. Naudokite 30gr - 1 litrui vandens (6 arbatiniai šaukšteliai).Dėmesio tai turi užtrukti vos keletą sekundžių! Patį akvariumą galima dezinfekuoti arba įpilti mažą kiekį druskos, kuris nekenksmingas žuvims.
Oodinium limneticum
Šis parazitas labai mažas, tačiau gali būti pastebėtas kaip auksinės spalvos dulkės ar dėmės ant žuvų odos. Įsiskverbia į odos ląsteles ir dažnai atakuoja žiaunas, todėl žiaunų ligų požymiai gali matytis pirmiausiai. Šis parazitas turi pigmentą įvairiose ląstelėse, pavyzdžiui augalų, todėl gali naudoti šviesą kaip alternatyvų energijos šaltinį. Gydymui reiktų naudoti specialius vaistus, kurių galima rasti akvariumų parduotuvėse.
Vidinės bakterinės ligos
Kai kurioms vidinėms bakterinėms žuvų ligoms gydyti reikia specialių preparatų, tokių kaip nifurpirinolis ar įvairūs antibiotikai. Tačiau yra eilė antibakterinių pasiruošimų, kurie efektyvus kovojant prieš bakterines infekcijas. Nešvarios akvariumo sąlygos: supuvę augalai, nesuėstas maistas, žuvų išmatos - skatina bakterijų augimą ir vystymąsi.
Pelekų puvimas
Dažniausiai šią žuvyčių ligą sukelia pačios žuvys, ypač jei akvariumas nešvarus. Tai gali būti žuvų tarpusavio kovos, šiaip atsitiktiniai sužeidimai ar netgi sužeidus žuvį begaudant tinkleliu. Tačiau, pelekų puvimas gali išsivystyti paprasčiausiai vien nuo didelės nešvaros jūsų akvariume. Gydymas visiškai nesudėtingas. Reikia pilnai išvalyti akvariumą, pakeisti vandenį.
Flexibacter columnaris
Pasireiškia ant žuvies kūno baltomis dėmėmis arba įvairiomis žaizdomis. Visgi dažniausiai tai panašios į grybelinę ligą baltos dėmės (lyg su pūkeliais). Sergančią žuvį reikia perkelti į kitą akvariumą, kuriame vykdysite gydymą. Perkeldami stenkitės nenaudoti sietelio žuviai pagauti - bet koks lengvas odos sužalojimas dar labiau paskatins ligai vystytis. Geriausia įvyti žuvį į polietileninį per matomą maišelį.
Septicaemia
Dar vadinama kraujo apnuodijimu. Bakterija patenka į kraują ir cirkuliuoja, patekdama į įvairius organus, įskaitant širdį. Ligą atpažinti nėra sudėtinga, nes žuvų oda įgauna raudonų dėmių, kurios netgi varva. Liga gali išsivystyti negydžius odos infekcijas, pvz. pelekų puvimą arba išsivysto laikant stresuojančias žuvis blogomis sąlygomis. Gydymas sudėtingas. Didesnėms žuvims antibiotikai gali būti suleisti kaip injekcija, mažesnėms - per maistą ar paskutiniu atveju per vandenį.
Tuberculosis
Susirgusi šia liga, žuvis dažniausiai maitinasi normaliai, tačiau toliau praranda svorį dėl pažeistų vidinių organų. Dėmesio. Ši liga pavojinga ne tik žuvims bet ir žmonėms. Todėl būtina imtis maksimalios higienos tvarkant akvariumą ar gaudant sergančią žuvį. Svarbu nusiplauti rankas po kontakto su žuvimi ar vandeniu, taip pat venkite naudoti žarną vandeniui iš akvariumo traukti, kad netyčia neįtrauktumėt vandens į burną. Pagydyti praktiškai neįmanoma. Jei žuvis didelė, galima nešti pas veterinarą ir bandyti gydyti antibiotikais, tačiau šansų nebus daug. Realiausia žuvimi atsikratyti, aišku nesuteikiant jai skausmo.
Vandenligė
Ligą sukelia bakterijos, vėžys ar parazitai, pažeidę vidinius organus. Vidiniuose organuose ar po oda susikaupia skysčiai, kurie nenormaliai pakeičia žuvies formą. Jei žuvis išsipūtus nenatūraliai, greičiausiai ji serga. Jokiu būdu nemaišykite storų patelių prieš nerštą - jos tikrai ne tokios storos kaip kad sergančios vandenlige žuvys. Gydymas sudėtingas ir veikiausiai tik veterinaras galėtų pagelbėti, tačiau tik didesnėm žuvim.
Saprolegnia
Tai viena dažniausiai sutinkamų grybelinių ligų akvariumuose. Tai atrodo kaip pluoštas purvinų žalių vatinių dėmių ant žuvies kūno. Žalia spalva dėl to, kad dumbliai auga ant grybo. Tai dažniausiai antraeilė liga, atėjusi po negydytos pelekų puvimo, ‘manų kruopų’, odos ar žiaunų trematodų ligų. Gydymas gana sudėtingas ir reikalauja specialios medicinos.
Camallanus
Tai parazitiniai 8-10mm raudoni kirminai, turintys stiprius žandikaulius. Jie įsikanda ir čiulpia storosios žarnos audinį, taip paskatindami kraujavimą. Camallanus gyvavedžiai parazitai, kurių lervos gali persikelti per gyvą maistą, per žuvis kanibalizmo atveju ar net paprasčiausiai per kontaktą. Gydymas gana sudėtingas, reikalaujantis specialių vaistų, tokių kaip levamisolis. Maitinant žuvis, maistą prieš tai reikėtų pamirkyti antibakteriniame skystyje, pvz.
Vėžys
Kaip ir žmonės, žuvys gali susirgti vėžiu. Tai neužkrečiama, tačiau nepagydoma liga.