Šiandien po daugiau kaip mėnesį trukusių rekonstrukcijos darbų atidaryta gerokai atnaujinta „IKI“ parduotuvė Biržuose, adresu Vytauto g. 27. Bendrovės „Palink“, valdančios prekybos tinklą „IKI“, investicijos į parduotuvės atnaujinimą siekia 804 tūkst. Eur. Šiemet tai jau 8-oji rekonstruota prekybos tinklo parduotuvė, dar dvi naujos atidarytos Vilniuje.
Atnaujintos "IKI" parduotuvės Biržuose apžvalga
Atnaujintos „IKI“ Biržuose parduotuvės plotas - 900 kv. m. Pirkėjams duris atvėrė gerokai jaukesnė ir modernesnė parduotuvė, skirta patogiam apsipirkimui. Biržiečiai ir miesto svečiai parduotuvėje ras daug platesnį šviežio maisto pasirinkimą, gerokai praplėstas pieno produktų, sūrių bei dešrų prekių skyrių asortimentas.
„Norime būti geriausiu pasirinkimu pirkėjams, todėl nuolat atnaujiname tinklo parduotuves ir plečiame šviežio ir kokybiško maisto asortimentą.
Vykdant prekybos tinklo plėtrą, šiemet Vilniuje, Antakalnio raj., adresu Nemenčinės pl. 2, ir Naujamiesčio raj., adresu Geležinio vilko 9 a., buvo atidarytos dvi naujos prekybos tinklo parduotuvės. „IKI“ yra daugiausia parduotuvių turintis prekybos tinklas Lietuvoje. Jam šiuo metu priklauso 238 parduotuvės daugiau kaip 60 - yje Lietuvos miestų.
Darnaus judumo iniciatyvos Vilniuje
Vilniaus miesto savivaldybė pasidalino nuveiktais darbais ir ateities planais, kurių esminis tikslas - kad Vilnius taptų draugišku ir patogiu miestu gyventi bei keliauti nepaisant to, kaip judėsite - viešuoju transportu, dviračiu, pėsčiomis automobiliu ar kitaip. Didžiausi iššūkiai - centrinėje miesto dalyje.
„Pagrindinės kasdieninės kelionės Vilniuje yra į darbą ir iš jo. Todėl ypač svarbu bendradarbiauti su įmonėmis, kad kartu galėtume rasti geriausius judumo sprendimus“, - sakė „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Jau ketvirti metai vykdomos apklausos miesto įmonėse apie keliavimo į darbą įpročius. Tai atskleidžia realius poreikius vilniečių kelionėms į darbą ir iš jo.
„Vien šiemet apklausėme daugiau nei 6,5 tūkst. darbuotojų iš 221 įmonės, įsikūrusios visuose miesto rajonuose. Vis dėlto daugiausia bendrovių veikia centrinėje miesto dalyje. Dėl to čia kyla didžiausi iššūkiai judumo paslaugų teikimui. Atlikę apklausas, įmonėms pateikiame rezultatus ir pasiūlome idėjų naujoms motyvacinėms priemonėms - galbūt kompensuoti savo darbuotojų ilgalaikius viešojo transporto bilietus, gal įrengti daugiau dviračių stovų ar kitų“, - sakė M.Gusarovienė.
Naujausia ir ryški tendencija - vis daugiau vilniečių kelionėms į darbą renkasi dviračius ir elektrinius paspirtukus. Jie jau tapo ne pramoga, bet kasdienai skirtu transportu.
„Apskritai kelionės laiką labai lemia darbo pradžia. Todėl įmones skatiname, kad darbo grafikas būtų lankstesnis - nebūtinai nuo 8 val. Nes dabar dauguma įstaigų centrinėje Vilniaus dalyje darbą pradeda būtent šiuo metu. Todėl tuomet keliaujant žmonės įstringa kamščiuose ir jų kelionė trunka ilgiausiai. Žinoma, pandemija tvarką pakeitė, tačiau pokyčiai bus svarbūs ir jai pasibaigus“, - atkreipė dėmesį „Susisiekimo paslaugos“ vadovė.
M.Gusarovienė atkreipė dėmesį, kad viešajam transportui keliami lūkesčiai auga: jei prieš keletą metų svarbiausia buvo autobuso ar troleibuso švara, dabar jau svarbu ir tai, ar jame yra wifi ryšys, galimybė pasikrauti išmaniuosius įrenginius, keleiviams rūpi ir ekologija.
Anot pašnekovės, labai svarbu, kad įmonės skatintų ir sudarytų galimybes savo darbuotojams keliauti viešuoju transportu - minėta apklausa parodė, kad virš 30 proc. jos dalyvių dažniau judėtų viešuoju transportu, jei darbdaviai juos motyvuotų.
Keičiant judumo įpročius svarbūs ir kiti dalykai: susisiekimo greitis, patogūs atsiskaitymo už kelionę būdai bei tinkamas informavimas.
Anot M.Gusarovienės, galima pasirūpinti, jog įmonėje ar netoli jos atsirastų ekranai, kuriuose matytųsi informacija apie viešojo transporto atvykimo ir išvykimo laikus, taip pat pasiūlyti darbuotojams dirbti lanksčiu darbo grafiku. Žinoma, ir apmokėti keliones, kompensuojant jų išlaidas viešojo transporto bilietams.
"Wix.com" patirtis skatinant darnų judumą
Būtent šioje srityje - skatinant darbuotojus dažniau rinktis keliavimą į darbą ir iš jo viešuoju transportu - turėjo ką papasakoti kita idėjų mugės dalyvė - bendrovės „Wix.com“ darbuotojų patirčių specialistė Indrė Grigaliūtė.
Įmonė įsikūrusi Vilniaus senamiestyje, tad natūralu, jog vienas pagrindinių klausimų darbuotojams atėjus į darbo pokalbį būdavo: „ar bus kur parkuoti automobilį?“.Šiuo metu „Wix.com“ biure Vilniuje dirba 200 darbuotojų. Darniau judėti juos skatina pati bendrovė, siūlanti darbuotojams rinktis vieną iš 7 motyvacinių paketų. Tarp jų yra ir kelionių viešuoju transportu kompensavimas. Visi „paketai“ sukurti išanalizavus darbuotojų keliavimo įpročius ir poreikius. Tokią praktiką įmonė taiko ne vienus metus.
Nors kol kas kelionės į darbą viešuoju transportu tarp įmonės darbuotojų nėra populiariausios, nemažai darbuotojų iki karantino jas derindavo kartu su kitais keliavimo būdais.
Vis dėlto iš 200 darbuotojų jokios alternatyvos keliavimui automobiliu nėra pasirinkę vos keli procentai - visi kiti atrado sau tinkamus būdus.
Pasikeisti „motyvacinį“ judumo į darbą planą darbuotojai gali kas mėnesį. Taigi, ir išbandyti vis naujas judumo alternatyvas.
"Verslas juda. Darni patirtis" apdovanojimai
- UAB „DPD Lietuva“ - už darnaus judumo iniciatyvą tvariems judumo sprendimams veikloje.
- UAB „Walk15“ - už darnaus judumo iniciatyvą skatinti darbuotojus žingsniuoti.
- UAB „Danske bank“ - už darnaus judumo iniciatyvą skatinti darbuotojus važiuoti dviračiais.
- UAB „Wix.com“ - už darnaus judumo iniciatyvą skatinti darbuotojus važiuoti viešuoju transportu.
Miesto plėtros vizija
Trys miestai viename su skirtingais iššūkiais. Skirtinga, bet draugiška aplinkai ir darni viso Vilniaus plėtra, siekiant išsaugoti jau esamus kvartalus centrinėje miesto dalyje ir atrasti bei naujam gyvenimui prikelti pramoninius miegamuosius rajonus.
Apie tai kalbėjęs Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis akcentavo, kad planuojant plėtrą atsižvelgiama į daug dalykų. Jo teigimu, Vilniuje telpa trys skirtingi miestai, tad ir kylantys plėtros iššūkiai - skirtingi.
Esminiai dalykai, kurie svarbūs kiekvienam gyvenančiam Vilniuje, nepriklausomai nuo to, ar namai Naujamiestyje, ar Naujojoje Vilnioje, yra patogus susisiekimas, būsto kaina, švarus oras, turtingas laisvalaikis. To miestas ir siekia.
„Norime, kad centro pojūtis plėstųsi ir į Žirmūnus, Naujininkus, Šnipiškes. Siekiame mažinti miesto susiskaidymą: gyvename vienoje zonoje, dirbame - kitoje. Kol kas trūksta paslaugų ir darbo vietų gyvenamuosiuose rajonuose, o centre - būsto. Tai skatiname įvairiais būdais - ir infrastruktūros, ir kitais projektais", - kalbėjo vyriausiasis Vilniaus miesto architektas.
Pasak architekto, tai efektyviau nei statyti naujus rajonus - geriau prikelti pramonines ir humanizuoti jas.
NT atstovai: verslas neina prieš srovę
Darnaus judumo temai vis daugiau dėmesio skiria ir nekilnojamojo turto vystytojai.
„Lūžis įvyko, kai pradėjome suprasti, kad žmones traukia žmonės ir tam, kad erdvė būtų gyvybinga, reikia kurti pastatą ir aplinką taip, kad mums patiems ten būtų malonu“, - sakė Vadim Babij, bendrovės „DO Architects" architektas, pateikęs ir konkrečius pavyzdžius, kuriuose pavyko suderinti užsakovų, būsimų nuomininkų ir kitų miesto gyventojų poreikius.
Architektai pasiūlė maždaug 1,5 km gatvės paversti viena didele vieša erdve. Pasak V.Babij, idėja kilo dėl to, kad pati gatvė buvo labai aktyvi - joje įsikūrusios ugdymo įstaigos, kavinės.
„Tačiau trūko kokybiškos ir žalios viešosios erdvės, kur galėtum pasivaikščioti, pavedžioti šunį, atsigerti kavos. Todėl mūsų sprendimas buvo sukurti čia promenadą - su apšvietimu, medžiais, suoliukais, dviračių stovais, kur skubantis žmogus galėtų prisėsti ir nurimti“, - pasakojo architektas.
Jis džiaugėsi, kad architektai šiame projekte turėjo ne tik užsakovų, bet ir miesto atstovų palaikymą. Tai padėjo idėjoms virsti realybe.
„Turint vienodai mąstančią komandą gatvė pavirto vieša erdve, skirtam visiems žmonėms: ji gali tapti bendruomenės švenčių, turgaus, poilsio vieta“, - sakė V.Babij, svajojęs, kad Vilniuje atsirasti daugiau daugiasluoksnių viešųjų vietų ir gatvių.
Todėl atsiras įvairių idėjų poreikis, sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius. Kai kurios iniciatyvos jau sėkmingai veikia. Pavyzdžiui, verslo centre „Quadrum“ įrengti 36 elektromobilių krovimo taškai.
Jis priminė, kad NT verslas darnaus judumo ir miesto plėtros iniciatyvas remia finansiškai.
„Matosi vis didesnis spaudimas iš darbuotojų turėti darbo vietą, į kurią galima atvykti daugeliu judumo būdų. Sporto inventorius, žaidimų kambariai - jau praeitis. Patogus darbo pasiekiamumas - praktinis dalykas, kuris tampa būtinybe“, - sakė M.Statulevičius.
Įsitraukė šimtai darbuotojų
Visi „Verslas juda. Darni patirtis“ pranešėjai neišvengė pandemijos temos. Vis dėlto daugelis pabrėžė, kad pasikeitusi situacija nesustabdė visų darnaus judumo iniciatyvų, gyvavusių įmonėse iki karantino.
Visuose banko pastatuose Vilniuje yra įrengtos parkavimo vietos ir dviračių gardai daiktams, elektriniams paspirtukams ir dviračiams. Įrengti dušai, persirengimo kambariai su spintelėmis, veikia dviračių dirbtuvės.
Prie asmeninių ar įmonės vaikščiojimo iššūkių prisijungė darbuotojai iš tokių įmonių kaip „Vakarų medienos grupė“, „Palink“, „Drogas“ ir kt.
Kiek kainuoja būti tvariam ar ekologiškam?
„Pagrindinis iššūkis - sprendimas įmonės viduje, nes tai visuomet yra susiję su pinigais“, - sakė bendrovės „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila, pristatęs savo įmonės patirtį, skatinant darnaus judumo idėjas.
Šie metai, nepaisant pandemijos, bendrovei buvo išskirtiniai: išbandytas elektrinis triratis, tačiau didžiausias postūmis ir taip pat investicija buvo paštomatai.
„Paštomatai - daugiausia miestą švarinantis siuntų pristatymo būdas. Kurjeriui užtenka vienu nuvežimu nuvežti keliasdešimt siuntų ir tiek pat paimti. Jeigu kalbėtume skaičiais, tai paštomatų plėtrai šiemet buvo išleista beveik 3 mln. Eur. Už juos buvo įrengtas 271 paštomatas. Daugiausia - didmiesčiuose“, - sakė T.Vaišvila.
Planuojama, kad nuo kitų metų Vilniuje įmonė visą savo transportą pakeis elektriniu.