Gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės teigimu, onkologiniai ligoniai, kaip ir sveiki asmenys, turėtų vadovautis sveikatai palankios ir subalansuotos dietos principais.
Onkologinio ligonio dieta, visų pirma, turi užtikrinti adekvatų energijos ir baltymų suvartojimą, kadangi pati onkologinė liga ir jos gydymas pareikalauja didesnio kiekio energijos ir baltymų.
Svorio kritimas ir mitybos nepakankamumas
Dažnai pacientai, ypač tie, kurie turi antsvorį, nudžiunga, jog susirgus ir gydymo metu jiems mažėja svoris. Gydytojų tai nedžiugina, kadangi svorio kritimas yra nepakankamos mitybos požymis, o mitybos nepakankamumas blogina gydymo rezultatus ir didina neigiamas ligos pasekmes. Svarbu, kad gydymo metu pacientai stengtųsi neprarasti svorio.
Dauguma onkologinių ligonių turi didesnę ar mažesnę riziką mitybos nepakankamumui, tai priklauso ir nuo onkologinės ligos tipo. Mitybos nepakankamumas yra siejamas su blogesniais gydymo rezultatais, dažnesnėmis komplikacijomis, ilgesniu gydymo laikotarpiu, blogesne gydymo tolerancija. Todėl pakankamos ir subalansuotos konkrečiam ligoniui mitybos siekimas yra būdas užkirsti kelią mitybos nepakankamumo išsivystymui.
Ne visais atvejais, ypač kai yra mitybos nepakankamumas, ligoniams pavyksta su maistu užtikrinti pakankamą energijos ir baltymų suvartojimą. Maisto vartojimą dažniausiai riboja apetito pablogėjimas, skausmas, pykinimas ir vėmimas, skonio ir kvapo pasikeitimai, padidėjęs streso lygis ir pablogėjusi nuotaika. Prie apetito stokos taip pat prisideda ir vizitai pas gydytojus, tyrimų gausybė ir kitos intervencijos, kai net jei ir valgyti noras yra, bet nėra galimybės tai padaryti.
Mitybos rekomendacijos onkologiniams ligoniams
Sužinoję diagnozę žmonės dažniau visgi atsigręžia tiesiog į sveikatai palankios mitybos principus. Taip pat rekomenduojama pirmenybę teikti baltymų gausiems aukštos maistinės vertės produktams: paukštienai, žuviai, mėsai, pieno produktams, kiaušiniams. Jeigu yra mitybos nepakankamumas arba išsekimas, šie maisto produktai turėtų būti įtraukti į kiekvieną iš valgymų ir sudaryti didesniąją dalį viso raciono. Kamuojant mitybos nepakankamumui, dietoje išlieka ir augalinės kilmės produktai: kruopos, grūdai, daržovės ir vaisiai bei uogos, bet jų kiekis turėtų būti nedidelis.
Žinoma, kad raudona ir perdirbta mėsa turi sąsajų su onkologiniais procesais, todėl pagrindinė mėsa turėtų būti balta, aišku, nepamirštant vieną ar du kartus per savaitę suvalgyti ir šviežios raudonos liesos mėsos.
Vertėtų prisiminti, kad jūrinė žuvis, kaip baltymų ir omega 3 riebalų rūgščių šaltinis, ypač reikalinga onkologiniams pacientams. Rinkitės sezonines daržoves bei vaisius ir nepamirškite kasdien suvalgyti mažai rafinuotų kruopų. Apskritai, maistas turėtų būti įvairus, spalvotas, skirtingo skonio, tekstūrų, paruošimo būdų tam, kad ligonis gautų kuo platesnį spektrą visų jam reikalingų maisto medžiagų ir maistas būtų nenuobodus.
Nėra draudžiamų ar stebuklingų produktų, tik turi būti tam tikra jų vartojimo tvarka. Dažnai pacientams ir jų artimiesiems sunku patikėti, kad onkologinio ligonio mityba turėtų remtis tik sveikos mitybos principais - tai atrodo per paprasta.
Stoma ir mitybos ypatumai
Stoma vadinama chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė anga. Per stomą išsiskiriantis žarnų turinys skiriasi priklausomai nuo to, kurios žarnos stoma atlikta. Ileostomos (plonosios žarnos stomos) turinys yra skystas, jame gausu fermentų.
- Tuoj po operacijos pacientui skiriama tik skysčiai, o būklei gerėjant - pustirštis švelnus maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų.
- Po 2-4 mėn., atsižvelgiant į savijautą, dieta laipsniškai papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu. Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti vis nauju maisto produktu ir stebėti, kaip šis produktas toleruojamas. Esant netoleravimui (pajutus pilvo pūtimą, pykinimą, sunkumą ar kt.), šio produkto reiktų vengti.
Laikui bėgant tolerancija maistui gali keistis, todėl po kelių mėnesių rekomenduojama tą ar kitą produktą pabandyti vėl. Reikia turėti kantrybės atsirinkti mitybai tinkamus produktus - vieno recepto nėra, nes vieniems tinka vienoks, kitiems kitoks maistas.
Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi. Maitinimosi tvarkos nepatariama sutrikdyti, nes tai daro įtaką išmatų konsistencijai ir dujų susidarymui žarnyne. Po kelių mėnesių tvarkingo maitinimosi išmatų konsistencija sutirštėja, keičiasi jų kiekis ir tuštinimųsi skaičius.
Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto medžiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų. Trintos, pieniškos, skaidrios kruopų (manų, ryžių, grikių, avižinių), daržovių (morkų, bulvių, burokėlių ir kt.) sriubos. Kisieliai iš vaisių, uogų, saldžios uogų ir vaisių sultys, per pusę skiestos vandeniu.