Bulvės - perspektyvūs augalai, kurie padėtų spręsti augančios pasaulio populiacijos bado problemą. Šis aspektas tampa itin svarbus prisimenant pandemijas ir pasaulyje augančius geopolitinius konfliktus, kurie trikdo įvairių maisto grandinių, pavyzdžiui, kviečių, funkcionavimą ir lemia didesnes žemės ūkiui svarbių produktų kainas: degalų, trąšų, pašarų (tai irgi didina bado riziką). Ne mažesnę grėsmę svarbių žemės ūkio produktų derliams kelia klimato kaitos poveikis, tačiau bulvės geriau ištveria sausras ir šalčius.
Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos statistikos (FAOSTAT) duomenimis, 2022 m. stambiausios pasaulyje bulvių gamintojos buvo Kinija ir Indija. Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje bulvių vartojimas pastebimai sumažėjo, tačiau Azijos šalyse tendencija priešinga.
Bulvių auginimas Lenkijoje
Pasidomėjome, kokios kaimyninėje šalyje bulvių auginimo tendencijos. Prognozuodami rinkos kainas paprastai žvelgiame į Lenkiją. Aiškėja, kad keletą sezonų bulvių auginimo pelningumas buvo stabilus, palyginti su javais, rapsais ar kukurūzais. Tai ne vieną lenkų ūkininką sudomino valgomųjų gumbų auginimu. Farmer.pl analizuoja bulvių auginimo perspektyvas 2025 metais.
Lenkijoje bulvių auginimo plotai, Centrinės statistikos tarnybos duomenimis, 2024 metais siekė beveik 195 tūkst. ha, o bendras derlius - 5,85 mln. t, lyginant su 5,60 mln. t praėjusiais metais. Tačiau Wojciechas Nowackis iš Lenkijos bulvių augintojų asociacijos teigia, jog šie skaičiai nėra tikslūs, nes nebuvo įvertinti smulkūs pasėliai, skirti savo reikmėms. Jo manymu, realus bulvių derlius Lenkijoje 2024 m. buvo didesnis, apie 6,35 mln. tonų, o auginimo plotas - 205 tūkst.
Bulvių auginimo plotų padidėjimą pirmiausia lėmė aukšta 2023 metais užaugintų bulvių kaina, kuri, esant prastam kitų lauko augalų pelningumui, augintojams tapo dar patrauklesnė. Tačiau 2024 m. pradžioje augintojai susirūrė su tam tikromis problemomis: trūko sėklinių bulvių, jų kainos buvo labai aukštos, taigi dažnai buvo sodinamos neaiškios kilmės ir abejotinos kokybės bulvės.
Iššūkiai ir problemos
W. Nowackis akcentavo svarbiausias praėjusių metų bulvių augintojų problemas: „2024 metų derliaus bulvių prekinė kokybė dėl nepalankių oro sąlygų (karščio, sausros ar kritulių pertekliaus) vegetacijos laikotarpiu nėra pati geriausia ir prekinio derliaus dalis sudaro apie 75 proc. bendro derliaus kiekyje. Daugelis bulvių pasėlių buvo užkrėstos rauplėmis arba rizoktonioze, nes paveikė sausra dygimo laikotarpiu. Taip pat reikėtų atsižvelgti į didelę deformuotų ar sutrūkinėjusių gumbų dalį, o taip nutiko dėl didelių dirvos drėgmės pokyčių gumbams augant, taip pat gana dažną gumbų pažaliavimą. Be to, labai anksti (birželio mėn.) daugelyje bulvių laukų pasireiškė vėlyvasis puvinys, jis taip pat padidins sandėliavimo nuostolius.
Bulvių kainos 2024 m. išliko daugmaž stabilios, nors jos nusileido užpernykštėms. Rudenį turgavietėse kainų lygis buvo apie dešimtadaliu mažesnis lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tačiau palyginti su 2022 m. Didmeninėje prekyboje kainų nuosmukis yra didesnis, o jų lygis (apie 141 PLN/cnt, t. y. 33 eurai) 2024 metų gruodį buvo maždaug 18 proc.
Prognozės
Prognozuojama, kad Lenkijos rinkoje 2024/25 m. sezoną vidutinis bulvių kainų lygis gali siekti apie 2,10 PLN/kg (0,49 euro/kg), palyginti su 2,33 PLN/kg (0,55 euro/kg) praėjusį sezoną, o didmeninės kainos gali siekti apie 156 PLN/cnt (apie 37 eurai/cnt), palyginti su 191 PLN/cnt (apie 45 eurai/cnt) praėjusiame sezone. Artimiausios prognozės vis dar rodo tam tikrą stabilumą, tačiau žemas kitų lauko augalų pelningumas (nuo 2025 m. Augintojams daugėja ir išlaidų, nes be drėkinimo sistemos jau sunku gauti didelį prekinį derlių.
Kaip prognozuoja W. Nowackis, 2025 metais bulvių auginimo plotas gali padidėti iki 210 tūkst. ha, vidutinėmis oro sąlygomis tikėtinas apie 320 cnt/ha derlius, o tai duotų 6,7 mln. Jo nuomone, 2024/25 metų sezoną bulvių rinkos apyvarta gali siekti apie 3,71 mln. zlotų (0,87 mln. eurų) ir būtų maždaug 4 proc.
Didėja bulvių derliaus perdirbimas į bulvytes ir traškučius. Taip pat bulvės dažniau naudojamos krakmolo ir džiovintų bulvių gamybai bei spiritui varyti. Iš viso bulvių pramoninis naudojimas gali būti maždaug 6 proc. didesnis, nei praėjusį sezoną. Tiesioginiam vartojimui skirtų bulvių pardavimas gali padidėti nuo 1,58 t iki maždaug 1,60 mln. Vis dėlto sunku numatyti, kokia bus bulvių rinka kitą sezoną: „Šiuo atveju reikėtų stebėti ir stambių Europos žaidėjų rinką. Vakarų Europos šalyse, turinčiomis lemiamą įtaką Europos bulvių rinkai (Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir Belgijoje), gamyba išaugo apie 0,8 mln.
Bulvių auginimas Lietuvoje
Bulvėmis užsodintas plotas Lietuvoje 2004-2023 m. sumažėjo nuo 79 291 iki 16 365 hektarų. Pernai jų derlius sudarė vos 28,2 proc. 2004 m. lygio. Pokyčiai šalies gyvulininkystės sektoriuje - vienas iš lemiamų veiksnių, kodėl bulvių dalis šalies pasėlių struktūroje mažėjo. Jų sunaudojimas pašarams gaminti 2004-2022 m. smuktelėjo nuo 595 iki 29 tūkst. t, atitinkamai gyventojų vartojimas sumažėjo nuo 420 iki 230 tūkst. tonų.
Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuvos bulvių gamybos apimtys neleido užimti svarbaus vaidmens labai koncentruotoje ES rinkoje, nes 2023 m. bulvių derliaus produkcija nesiekė nė 1 proc. visos ES struktūros, o plotai, skirti bulvėms auginti, 1 proc.
ES kontekstas
Didžiausių ES bulvių gamintojų dešimtuką sudaro Vokietija, Lenkija, Prancūzija, Nyderlandai, Belgija, Rumunija, Ispanija, Danija, Italija ir Švedija, tačiau didelių bulvių plotų derlingumas ne visada buvo geras. Vertinant šalis pagal bulvių derlių, jos pasiskirsto šiek tiek kitaip: Vokietija vis dar užima pirmą vietą, tačiau Lenkija ir Rumunija smukteli žemyn. Šios dvi šalys, prie ES prisijungusios 2004 ir 2007 m., išsiskyrė mažu derlingumu tarp Bendrijos bulvių rinką valdančių senbuvių.
Lyginant ES 2004 ir 2023 m. derliaus produkcijos pokyčius, matyti, kad Bulgarijos ir Lietuvos produkcija sumažėjo labiausiai - šių valstybių bulvių derlius sudarė atitinkamai 21,5 ir 28,2 proc. 2004-ųjų lygio. Per tą patį laikotarpį kritimas iki trečdalio 2004 m. produkcijos lygio ir žemiau fiksuotas Rumunijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir Maltoje.
Lūžio metai ir tendencijos
Lietuvoje 2021 m. liko tik apie penktadalis bulvių pasėlių, palyginti su 2004 metais. 2021-ieji tapo lūžio metais - situacija pradėjo stabilizuotis, o iki 2023 m. plotai simboliškai didėjo 1,9 procento. Šiam procesui įtakos galėjo turėti bulvių kainos pokyčiai, todėl daryti vienareikšmiškas išvadas kol kas per anksti.
Nors išanalizavus 2004-2023 m. derlingumo rodiklius galima daryti prielaidą, kad mažėjančius plotus lydėjo bulvių derlingumo augimas, tačiau realiai laikotarpio parinkimas suklaidina, nes dar 2000 m. derlingumas siekė 16,4 t/ha, todėl 2023 m. Produkcijos sumažėjimą paaiškina kalendorinių metų bulvių balanso svarbiausių rodiklių pokyčiai.
Bulvių suvartojimas
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2004 m. vidaus reikmėms suvartotas bulvių kiekis sudarė 1 440 tūkst. t, o 2022 m. šis rodiklis nukrito beveik 5 kartus - iki 313 tūkst. tonų. Didžiausią vidaus reikmėms suvartojamų bulvių dalį 2004 m. sudarė sunaudojamos pašarams - 41,3 procento. 2022 m. šis rodiklis siekė tik 9,3 procento.
Antras pagal dydį vidaus suvartojimo komponentas - gyventojų suvartojimo fondas, kurio dalis struktūroje nagrinėjamu laikotarpiu išaugo nuo 29,1 iki 73,4 proc., tačiau faktinis bulvių kiekis 2004-2022 m. sumažėjo nuo 419,5 iki 229,9 tūkst. tonų. Viena vertus, pokyčiams įtakos turėjo šalies populiacijos sumažėjimas nuo 3,4 iki 2,8 mln. nuolatinių gyventojų. Kita vertus - bulvių vartojimo mažėjimo fenomenas išsivysčiusiose šalyse yra globali tendencija, kurią lemia daugybė įvairių veiksnių.
Tarp dažniausiai minimų: pasikeitęs gyvenimo būdas, kitų lengvai ir greitai gaminamų produktų bei pusgaminių, kurie dažnai tampa substitutais, paplitimas ir prieinamumas. Auganti gerovė ir gyventojų sąmoningumas, renkantis sveikesnį maistą, irgi turi įtakos bulvių vartojimui.
Bulvių naudojimas sėklai 2004- 2022 m. nukrito nuo 303,8 iki 40,5 tūkst. tonų. Šią tendenciją paaiškina dramatiškas bulvių suvartojimo vidaus reikmėms mažėjimas, į kurį sureagavo ir augintojai.
Importas ir eksportas
Kalendorinių metų bulvių balanso duomenimis, 2004-2022 m. šalyje daugėjo importuotų bulvių, o pastarųjų kelerių metų importo ir užaugintos produkcijos rodikliai rodo, kad Lietuva juda link šalyje išaugintų bulvių pakeitimo importine produkcija. Nors importuotos produkcijos kiekis viršijo eksportuotos kiekį beveik per visą analizuojamą laikotarpį, išskyrus 2010, 2011 ir 2013 m., tačiau užsienio prekybos apimtys didėjo.
2004 m. bulvių importas sudarė 23 tūkst. t, eksportas - 15 tūkst. tonų. 2022 m. importuotos produkcijos kiekis išaugo daugiau kaip 6 kartus - sudarė 147 tūkst. t, kartu šiek tiek daugiau nei 4 kartus padidėjo ir eksportas - siekė 61 tūkst.
Konkurencija ir kainos
Bulvių auginimo verslo perspektyvoms neigiamą įtaką darė ir stambių gamintojų (Lenkijos ir Vokietijos) kaimynystė. Analizuojant Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Vokietijos kainas po euro valiutos įvedimo, matyti, kad pavienių šalių kainoms įtaką daro stambių gamintojų kainų svyravimai ES rinkoje.
Visose rinkose galima pamatyti gana akivaizdžių sezoninių svyravimų, bet Vokietijos naujo derliaus kainų šuoliai yra didžiausi. Pastaraisiais metais Lietuvos augintojų kaina bendrame kontekste yra aukščiausia.
Lietuviškų bulvių kokybė
Pagrįstai didžiuojamės lietuviškomis bulvėmis čia, Lietuvoje, ir užsienyje. Tai trisdešimties su viršum metų nuoseklaus darbo rezultatas. Lietuviai pasižymi atsakingu požiūriu į savo darbą, ne išimtis ir bulvių auginimas. Nuodugniai buvo diegiamos naujausios technologijos, statomos modernios saugyklos, į tai investuojamos didžiulės lėšos. Prie to prisidėjo ir griežta fitosanitarinė bulvių kontrolė, augintojų ryžtas auginti ir sertifikuoti bulves pagal Nacionalinę maisto kokybės sistemą (NKP), sertifikuoti ūkius pagal GLOBALG.A.P. reikalavimus.
„Kokią konkurenciją patiria mūsų bulvių augintojai iš lenkų pusės? Kaip tai paveikia mūsų augintojų bulvių kainas?“ - Konkurencija su lenkiškomis bulvėmis vyksta tik ankstyvųjų ir nekokybiškų bulvių segmente, kai tos bulvės į Lietuvą patenka nelegaliai pas nesąžiningus prekeivius prekyvietėse. Kokybiškų bulvių lenkai neužsiaugina pakankamai savo pačių rinkai. Pikta, kai tos bulvės „sulietuvinamos“, apgaudinėjami vartotojai. Labiausiai tie nesąžiningi veiksmai paveikia augintojų ankstyvųjų bulvių kainas, nes Lietuvoje tuo metu dar tik atsiranda pirmosios bulvės, o iš Lenkijos pietinės dalies jau vežama pilnu tempu ankstyvoji produkcija. Jas bulvių supirkėjai naudoja kaip svertą derybose su vietos augintojais dėl kainos, nes jie gauną į valias pigesnių bulvių. Nebūtų taip pikta, jei jos ir būtų pardavinėjamos kaip lenkiškos. Vėliau kainų konkurencija išlieka tik prastesnės kokybės bulvių segmente. Dėl geros kokybės bulvių augintojai nesileidžia į šias manipuliacijas, nes šių bulvių laukia užsienio pirkėjai. Kiek lenkiškų bulvių patenka į rinką, sunku apskaityti, nes didžioji jos dalis yra šešėlyje.
„Kokio derliaus tikitės šiemet?“ - Dabartinėmis klimato sąlygomis iš anksto niekas negali prognozuoti derliaus. Tačiau neraminančių ženklų jau yra. Pirmiausia, tai sertifikuotų sėklinių bulvių trūkumas. Jų šiemet rinkai taip pat pateikiama mažiau. Tai užprogramuoja mažesnį derlingumą, prastesnę bulvių kokybę, aukštesnę jų kainą. Be to, pirmiausia pritrūksta populiariausių, derlingiausių, atspariausių, skaniausių bulvių veislių sėklos. Todėl tenka rinktis ir mažiau derlingas, augintojų neišbandytas, vartotojų nepamėgtas veisles. Praėjusių metų derlius buvo prastesnis, nei daugiametis vidurkis, todėl bulvių kainos šiemet aukštesnės.
Mūsų šalies bulvių rinkos tendencijos rodo apsirūpinimo bulvėmis problemą ir didėjančią šalies maisto sistemos priklausomybę nuo ilgų maisto grandinių. Nors Lietuvos bulvių gamybos mažėjimas atitinka pasaulines tendencijas, tačiau šių augalų išsaugojimas pasėlių struktūroje yra svarbus.