Stalas švediškas, pusryčiams ir vakarienei galima pasirinkti šviežiai ruoštą ar perdirbtą mėsą (dešreles, vyniotinius, šaltieną ir pan.), žuvį (silkę, garuose virtą ar troškintą lydeką, konservuotą tuną ir pan.), pieno produktus (varškės apkepą, saldintą jogurtą, pasukas, kefyrą, fermentinį sūrį ir pan.), kiaušinius (omletą, virtus, įdarytus ir pan.). Visa tai gali būti valgoma 3 kartus per dieną. Tai reiškia, kad racione vyraus gyvūninės kilmės baltymai, nes toks maistas gali būti valgomas net tris kartus per dieną. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) taip maitintis rekomenduoja ne dažniau nei 3 kartus per savaitę.
„Pasirinkimas tikrai didelis, akyse mirga ir norisi paragauti įvairiausių patiekalų. Ypač gausus šviežių, garuose virtų daržovių, vaisių pasirinkimas. Išskirtinis dėmesys skiriamas lapinėms žalioms salotoms. Degustuotose patiekaluose tikrai nebuvo gausu druskos ar cukraus. Patiekalus galima pagardinti islandinių šalavijų, moliūgų sėklomis, saulėgrąžomis ar žemės riešutais. Taip pat gausus prieskoninių žolelių ir prieskonių pasirinkimas patiekalams skaninti - rozmarinai, raudonėliai, cinamonas ir t. t. Tačiau R. Bogušienė pastebi, kad ant kiekvieno stalo rasite druskos ir pipirų, kuriais sveikatai palankų patiekalą akimirksniu galite sugadinti. Padažų taip pat gausybė - kečupai, pomidorų padažai, garstyčios, krienai ir t .t. Tik valgytojo įpročiai ir mokėjimas atsirinkti sveikatai palankų maistą gali išgelbėti iš tokios gausybės valgių. Bet, kaip neretas pasakytų, juk „viskas įskaičiuota“.Sveikataipalankus.lt įkūrėja Raminta Bogušienė teigia, kad svarbu gebėti pamatyti visumą, kad iš tokios sanatorijos išskristume kupini jėgų, pailsėję ne tik nuo nuolatinio gyvenimo tempo namuose, valgių gaminimo, bet ir įsiklausę, kaip organizmas jaučiasi suvalgius vieną ar kitą patiekalą, koks maisto kiekis suteikia energijos, o koks atima jėgas. Juk iš tokios sanatorijos galite grįžta išsaugojęs normalų kūno svorį arba priaugęs net 10 kilogramų. Viskas priklauso nuo jūsų požiūrio į maistą ir valgymo kultūros. Juk maistas švaistomas ne tik jį išmetant į šiukšlių dėžę, bet ir nesaikingai vartojant. Dėl to laikas, praleistas sanatorijoje, ne padės išsaugoti sveikatą, bet pakenks. Bus atvirkštinis efektas ir „viskas įskaičiuoti“ taps papildomomis išlaidomis vaistams, sporto klubams. Todėl mitybos specialistė R. Bogušienė pataria: klausykite savęs, koks maistas šiandien jums reikalingas, ir suvalgykite jo tiek, kiek reikia, kad išsaugotumėte sveikatą.
Ir būtina žinoti, kad sultys yra laisvasis cukrus. Tai ne gėrimas, o maistas. Patekusios į organizmą jos greitai pakelia gliukozės lygį kraujyje, turi pakankamai kalorijų. Geriausias pasirinkimas yra vanduo, imbierinė arbata su citrina, nedideliu kiekiu medaus ar žolelių arbata. Džiovinti vaisiai taip pat gali būti su cukrumi, rafinuotais riebalais ar net maisto priedais sulfitais bei dažikliais. Todėl jų palankumas sveikatai nėra vienareikšmiškas ir kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai. Datulėje nėra pridėtinio cukraus, riebalų, konservantų.„Sveikatai palankaus valgio lėkštė turėtų atrodyti taip: bent pusę kiekio turi sudaryti šviežios daržovės, likusią dalį baltymingi produktai - garuose virta liesa mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai, ankštinės kultūros ir jų gaminiai bei pilnavertės grūdinės kultūros. Balta duona iš rafinuotų kvietinių miltų netinkamas pasirinkimas. Iš jos gausite tik tuščių kalorijų ir papildomų kilogramų. Desertui ne pyragai ar sausainiai, o švieži ar džiovinti vaisiai be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pusryčiams reikėtų rinktis daugiau angliavandenių turinčiu produktus t. y. košes, bet ne menkaverčius sausus pusryčius, kuriuose cukrų kaip desertiniame pyrage (100 gramų produkto net 40 g cukrų). Sausi pusryčiai dažnai būna valgomi su uogiene ir saldžiu jogurtu. Jei pusryčiams rinksitės riebaluose keptą kiaulienos šoninę ar kiaušinio bei pieno plakinyje apvoliotą ir paskrudintą batono riekę, nesitikėkite išsaugoti sveikatą“, - informuoja R.Maisto derinimas sveikam žmogui nėra būtinybė, bet turite klausytis savo organizmo: kaip jaučiatės suvalgę mėsos su bulvėmis, net nekalbu apie tokius derinius kaip silkė su plakta grietinėle. Saikingumas ir valgymo kultūra, t. y. gerai sukramtytas maistas, valgymas lėtai, susijusi su geresniu virškinimo procesu. Be to, organizmas geriau pasisavina vertingus vitaminus, mineralines medžiagas. Juk surijus net labai sveikus maisto produktus, sutrinka virškinimas, prasideda puvimo procesai. Tuo tikslu įkurta ne pelno organizacija VšĮ „Sveikatai palankus“. Inicijuojame pokyčius visuomenėje, kad būtų išsaugoma sveikata, permainas atsakingose institucijose mitybos, aktyvaus gyvenimo būdo srityse. Juk džiugina, kad sanatorijoje draudžiama rūkyti, net taikomos baudos, informuojama, kad lipimas laiptais gerina širdies darbą. Argi ne puiku, kad atvykus į sanatoriją galima ne tik gydytis, bet tiesiog poilsiauti?
Pagrindinis tikslas - kad visuomenė suprastų, kas yra sveikatai palanki mityba. Juk tyrimai rodo, kad netinkama valgis net 30 proc. lemia vėžines ligas. Maisto technologė ir mitybos specialistė R. Bogušienė inicijuoja, kad maisto pramonė, viešojo maitinimo sektorius, žemės ūkis kurtų ne tik saugius, bet ir sveikatai palankius maisto produktus bei patiekalus.Maisto įvairovė Etiopijoje
Su vietine kelionių užtvirtiname internetu sulygtą susitarimą dėl visureigio nuomos - 88 eurai parai, įskaitant vairuotojo paslaugas bei kurą; pasirašome sutartį, sumokame didžiąją dalį pinigų ir vykstame atšvęsti sandorio į „Tedž“ restoraną. Gėrimas „Tedž“ skambiai vadinasi medaus vynu, bet iš tiesų šis skystis labiau panašus į alkoholinę medaus girą ir yra geriamas iš kolbų.Taip vadinamam restorane entuziastingai nutariame susipažinti su visais etiopiškais patiekalais vienu metu. Bet kai mūsų vairuotojas Mesfinas pradeda rankomis valgyti žalią mėsą ir dedą ją ir mums į burnas, iš karto gauname kulinarinį bei kultūrinį šoką. Nors šoką kiek nuplauna keistasis „Tedž“, draugiškai sutariame, kad rytoj nuo tokių patiekalų jau turbūt būsime mirę.
Etiopai mėgsta valgyti žalią jautieną, tai laikoma prabangiu patiekalu, restorano viduryje didesniuose miestuose įrengtos netgi mėsinės. Etiopai visada valgo tik rankomis ir visada labai panašų maistą, dažniausiai iš vienos lėkštės-padėklo. Ant metalinio apvalaus padėklo klojama indžera - vietinė rūgšti, ploną blyną primenanti bespalvė duona - ant jos išverčiami troškinti arba skrudinti mėsos gabaliukai arba troškiniai iš subproduktų ir priberiama čili pipirų. Tada dešine ranka imama indžera, mėsa, viskas padažoma į pipirus ir valgoma. Svečio maitinimas laikomas ypatingos pagarbos ženklu ir atsisakyti šio pasiūlymo yra nemandagu. Ne tik valgymas rankomis, bet ir metami ant stalo arba žemės kaulai neleidžia atsikratyti jausmo, kad tai - laukinis kraštas.Retsykiais indžera pakeičiama paprasta duona, bet šis keistas maistas įsipyksta mums po poros dienų. Tiesa, baidydamiesi visokių bacilų, periodiškai, net ir prieš pusryčius, darome „vidinę dezinfekciją“ - tam puikiai pasitarnauja šlakelis stipraus gėrimo. Šviežių daržovių prie mėsos nesulauksi, paprašęs pomidorų pamatysi tik išpūstas akis, nes daržovės yra laikomo prasčiokų maistu.Etiopai mėsą kerta neįtikėtinais kiekiais, bet du kartus per savaitę - trečiadienį ir penktadienį - pasninkauja ir tada jau valgo tik indžerą su daržovėmis ir įvairiomis pupų putromis. Mus labiausiai pradžiugindavo, kai pasninko dieną užsukę į kavinę gaudavome ir mėsos, ir daržovių. Bet šiaip jau pasninkaujama šioje šalyje nemažai: vien tik prieš Velykas - apie 50 dienų. Mat dominuojanti šalies religija - stačiatikybė. Pažinti ypatingos šios Afrikos šalies krikščionybės paminklų mes ir atvykome.