Didžioji zylė (Parus major) yra vienas iš labiausiai paplitusių ir atpažįstamų paukščių Lietuvoje ir visoje Europoje. Šis mažas, bet energingas paukštelis yra puikiai prisitaikęs prie įvairių aplinkos sąlygų, todėl jį galima pamatyti tiek miškuose, tiek parkuose, tiek ir miesto soduose.

Išvaizda

Didžioji zylė pasižymi ryškia išvaizda, kuri padeda ją lengvai atskirti nuo kitų paukščių. Štai pagrindiniai išvaizdos bruožai:

• Dydis: Tai gana smulkus paukštis, maždaug 14-16 cm ilgio.
• Spalvos: Galva ir kaklas yra juodi su melsvu atspalviu, skruostai balti. Nugara žalsvai gelsva, o pilvas geltonas, su juodu dryžiu, kuris tęsiasi nuo krūtinės iki uodegos. Patinų dryžis platesnis nei patelių.
• Sparnai ir uodega: Sparnai ir uodega pilkšvai mėlyni.
• Snapas: Snapas trumpas, tvirtas, juodos spalvos, pritaikytas lesinti sėklas ir gaudyti vabzdžius.

Elgsena

Didžiosios zylės yra labai aktyvūs ir judrūs paukščiai. Štai keletas jų elgsenos ypatumų:

• Socialumas: Dažnai laikosi poromis arba nedidelėmis grupėmis, ypač ne veisimosi sezonu.
• Vikrumas: Puikiai laipioja medžių šakomis, gali kabėti žemyn galva ieškodami maisto.
• Smalsumas: Yra labai smalsūs ir drąsūs paukščiai, dažnai lankosi šalia žmonių, ieškodami maisto lesyklose.
• Garsai: Didžioji zylė turi platų garsų repertuarą, įskaitant įvairius čiulbėjimus, švilpimus ir trelius. Gali pamėgdžioti kitų paukščių garsus.

Mityba

Didžiosios zylės yra visaėdės, jų mityba priklauso nuo metų laiko ir prieinamumo. Štai pagrindiniai maisto šaltiniai:

• Vasarą: Vabzdžiai, vikšrai, vorai ir kiti smulkūs bestuburiai. Jie yra svarbūs jauniklių auginimui, nes yra turtingi baltymais.
• Žiemą: Sėklos, riešutai, uogos ir vaisiai. Dažnai lankosi lesyklose, kur lesa saulėgrąžas, lašinius ir kitą žmonių siūlomą maistą.
• Lesinimas: Didžiosios zylės yra protingi paukščiai ir gali išmokti atidaryti pieno butelių dangtelius ar kitus konteinerius, kad pasiektų maistą.

Didžiosios zylės yra svarbūs ekosistemos dalyviai, padedantys kontroliuoti kenkėjiškų vabzdžių populiacijas ir platinti sėklas. Jų stebėjimas yra puikus būdas mėgautis gamta ir pažinti paukščių pasaulį.

Kai pirmą kartą išgirstu kikilio giesmę, tai jau reiškia pavasarį. Bet šiemet dėl šiltos žiemos šis laikotarpis džiugina mažiau, jis nėra toks išskirtinis.

Dar įdomu, kad paukščiai vieni kitus mėgdžioja. Pavyzdžiui, kėkštas kopijuoja suopio balsą, gali net arklio žvengimą pamėgdžioti. Strazdas giesmininkas mėgdžioja kitus paukščius, gyvenančius jo aplinkoje, pavyzdžiui, erškėtžvirblį. Didžiosios zylės jau po perėjimo kartoja kitų paukščių garsus. Varnėnai kaimo vietovėse pamėgdžioja vištas, gali ir volunges pakartoti. Pasitaiko, kad kai kas dėl to ir suklysta - mano, jog išgirdo kitą paukštį, nors iš tikrųjų buvo varnėnas.

---