Apie šiukšlių rūšiavimą žino visi: popierius ir kartonas, plastikas, stiklinė tara - šias atliekas metame į specialius konteinerius. Augalinio maisto likučiai keliauja į trąšų gamybos punktą - kiekvienas sodininkas savo sklype turi komposto dėžę.

Bulvių lupenos - puiki trąša ir ne tik

Nuskutus bulves, susidaro nemaža krūva lupenų. Jos naudojamos iš karto, o jei sodas toli - galima sudžiovinti arba sušaldyti. Taip, tai papildomas triūsas ir vargas, bet viskas dėl mūsų gerovės - tiek dėl sodo sveikatos, tiek siekiant sumažinti šiukšlių apimtis.

Kaip panaudoti bulvių lupenas?

• Lupenas dėkite į komposto dėžę - pavirs puikia trąša.
• Lupenas galima išbarstyti ant dirvos prieš kasant - greitai suyra, neskleidžia blogo kvapo, o daržas atrodo tvarkingiau.
• Jų nereikėtų palikti paviršiuje (pritrauks armiją pelių), nebent kaip masalą kenkėjams. Pasmaguriauti lupenų naktį atšliaužia sprakšių lervos, šliužai. Ryte jos surenkamos su kenkėjais ir sunaikinamos.
• Užkaskite bulvių lupenų po serbentų krūmais - šiems uogakrūmiams labai patinka krakmolas.
• Per žiemą sukauptas džiovintas bulvių lupenas pavasarį sudėkite į statinę, užpilkite vandeniu ir palaikykite, kol ištiš. Pamaišykite. Šią masę galėsite naudoti sodindami kopūstus, agurkus, moliūgus ir kitas daržoves, išskyrus priklausančias bulvinių šeimai. Išrauskite gilesnę duobutę daigui nei įprastai. Ant dugno padėkite maždaug pusę litro bulvių masės, užpilkite žemės, vėl bulvių masės ir žemės - tada sodinkite. Daržovių nereikės tręšti papildomai - lapai, kurie pirmieji šaukia apie vieno ar kito elemento trūkumą, liudys apie puikią augalų sveikatą. Be to, ši bulvių košė pritraukia ir mūsų mažuosius pagalbininkus sliekus, milijardus dirvoje gyvenančių bakterijų.
• Į krosnį sumestos bulvių lupenos išvalo dūmtraukį.
• Džiovintas ar šaldytas lupenas užpilkite vandeniu, palaikykite parą ir laistykite daržoves. Kad neužsikimštų laistytuvo galvutė, ją nuimkite ir skystį pilkite tiesiai prie šaknų. Tai puiki trąša agurkams, patisonams, moliūgams, aguročiams, svogūnams, kopūstams ir kitoms daržovėms, išskyrus pomidorus, paprikas, baklažanus - visi bulvinių šeimos augalai turi bendrų ligų, todėl rizikuoti neverta.
• Šviežios bulvių lupenos padeda kovoti su kolorado vabalais. Pasirodžius pirmiesiems kenkėjams, jų krūvelių padėliokite keliose daržo vietose. Kolorado vabalus vilioja bulvių kvapas. Kai smalsuoliai susirinks, tereikės susemti su lupenomis ir sunaikinti.
• Jei bulves skutate storai, lupenas su pumpurais galite sodinti (kai laikas tinkamas - lauke, jei dar ankstoka - į vazonėlį). Didelio derliaus nesulauksite, bet eksperimentuoti visada smagu.
• Lupenose gausu maisto medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui. Bulves gerai nuplaukite, nušveiskite šepetėliu, supjaustykite skiltelėmis, pabarstykite druska, pipirais, kitais mėgstamais prieskoniais, apšlakstykite aliejumi ir kepkite orkaitėje - tikrai skanu!

Svarbu žinoti! Bulvių lupenos gali būti užkrėstos ligomis, kuriomis sirgo šios daržovės. Prieš naudodami būtinai perpilkite verdančiu vandeniu.

Svogūnų lukštai: trąša, apsauga nuo kenkėjų ir natūralūs dažai

Svogūnų lukštai padeda įveikti voratinklines erkes. Tereikia pasigaminti antpilo. 20 g svogūnų lukštų ir kitų atliekų užpilama 1 l vandens, palaikoma parą. Skystis perkošiamas, ir juo nuplaunami kenkėjų apnikti kambariniai augalai, ypač kruopščiai apatinė lapų pusė. Po paros nuliejama švariu vandeniu.

• Šis antpilas puikiai tinka kambariniams augalams tręšti. Pabandykite palaistyti - jų savijauta kaipmat pagerės.
• Nukošę antpilą, tirščių neišmeskite - įterpkite į dirvą. Tai ne tik puiki organinė trąša daržovėms, bet ir veiksminga profilaktinė priemonė nuo ligų ir kenkėjų. Žiemą tirščių galite paskleisti kambarinių augalų vazonuose. Nuimkite viršutinį žemės sluoksnį, uždėkite svogūnų lukštų ir užberkite storiau žeme, kad neskleistų blogo kvapo.
• Nugalėti kolorado vabalus taip pat padės svogūnų lukštai. Paskleiskite jų arti bulvių lauko, truputį užberkite žeme, kad neišnešiotų vėjas. Vabalai suks nosis ir skris tolyn.
• Svogūnų lukštai gelbsti ir tada, kai pradeda gelsti agurkų lapai. Į kibirą įberkite keletą saujų lukštų, užpilkite verdančiu vandeniu ir uždenkite. Kai ištrauka atvės, nukoškite ir ja nupurkškite agurkus.
• Pavasario nuotaiką kartais sugadina daigų žūtis. Ją sukelia juodoji kojelė, pašaknio ligos. Augalai užsikrečia nuo nedezinfekuotos daržo žemės. Galima nukenksminti svogūnų lukštų antpilu. 20 g lukštų užpilama 1 l vandens. Po paros žemė gerai palaistoma šiuo antpilu, kad permirktų. Po 6 dienų procedūra pakartojama - dabar daigams nebaisios pašaknio ligos.
• Svogūnų lukštai - puikūs natūralūs dažai velykiniams kiaušiniams. Iš vakaro jie sudedami į prastesnį puodą, užpilami verdančiu vandeniu. Kitą dieną įpilama truputį acto, sudedami kiaušiniai ir verdami. Kuo daugiau lukštų, tuo intensyvesnė spalva.

Svarbu žinoti! Sausi svogūnų lukštai gydomųjų savybių nepraranda daug metų, todėl tikrai verta juos kaupti. Jei nepanaudosite iš karto, nieko blogo nenutiks. Naudokite tik sveikų svogūnų lukštus.

Kavos ir arbatos tirščiai: nauda sodui ir daržui

Kavos ir arbatos mėgėjai per žiemą gali sukaupti nemažus tirščių kiekius. Kad jie nesupelytų, reikia išdžiovinti.

Panaudojimo būdai:

• Pavasarį sodindami agurkų ir pomidorų daigus į kiekvieną duobutę įdėkite šaukštelį arbatos tirščių.
• Sėdami žirnius ir pupeles, į kiekvieną duobutę įdėkite panaudotą ir vandenyje išmirkytą arbatos pakelį - jis pamažu atiduos drėgmę ir praturtins dirvą maisto medžiagomis.
• Stiklinę panaudotų arbatžolių suberkite į trilitrinį stiklainį, užpilkite verdančiu vandeniu. Po 4-5 dienų šia arbata tręškite augalus.
• Arbatžolės pagreitina komposto irimo procesą. Paruoškite 1 l labai stiprios arbatos ir praaušusia palaistykite krūvą - suaktyvės mikroorganizmų, bakterijų veikla ir kompostas subręs greičiau.
• Kavos tirščius galima naudoti kaip mulčią, berti į kompostą - jie patinka sliekams.
• Kavos tirščių įmaišykite į morkų lysves - šakniavaisiai bus sveikesni. Tik nepadauginkite, nes jie didina dirvos rūgštingumą.
• Kavos tirščių nepakenčia šliužai, sraigės. Pabarstykite jais ir skruzdžių takus. Svarbu, kad tirščiai būtų be cukraus, kitaip vabzdžių tik padaugės.
• Kavos tirščiai pagerina dirvos struktūrą - ji tampa laidesnė vandeniui, puresnė.
• Kavos tirščiai - cheminių elementų turtinga, ekologiškai švari trąša kamelijoms, rododendrams, azalijoms ir kitiems rūgščią dirvą mėgstantiems augalams.
• Jei negalite susitaikyti su tuo, kad kaimynų katė atsliūkina į jūsų sodą pasituštinti, aplink augalus pamėtykite su kavos tirščiais sumaišytų apelsinų žievelių.

Soda - universalus pagalbininkas sode ir darže

Soda - tai ne tik virtuvėje dažnai naudojamas produktas kepiniams, bet ir viena universaliausių priemonių sode bei darže. Dėl savo antibakterinių, dezinfekuojančių ir šarminių savybių soda gali pakeisti daugybę brangių ir cheminių produktų.

Sodos panaudojimas:

1. Sodo augalai, ypač agurkai, pomidorai, serbentai ar rožės, vasarą dažnai kenčia nuo miltligės - baltų, miltuotų dėmių ant lapų.
   • Kaip naudoti: Į 1 litrą vandens įmaišykite 1 arbatinį šaukštelį sodos ir kelis lašus skysto muilo (pvz., ūkiško muilo).
2. Amarai, tripsai ar voratinklinės erkės - dažni sodo svečiai, kurie silpnina augalus, siurbdami jų sultis.
   • Kaip naudoti: Į 1 litrą vandens įdėkite 1 arbatinį šaukštelį sodos ir 1 arbatinį šaukštelį skysto muilo.
3. Kai kurie augalai, pavyzdžiui, kopūstai, burokėliai ar špinatai, nemėgsta rūgščios dirvos.
4. Komposto dėžė - puikus sprendimas natūralioms trąšoms, bet vasarą gali skleisti nemalonius kvapus, ypač jei į ją patenka per daug virtuvės atliekų.
   • Kaip naudoti: Kartą per savaitę pabarstykite komposto krūvos paviršių saujele sodos.

Garstyčios - ne tik prieskonis, bet ir pagalba sode bei namuose

Garstyčios - pikantiškas prieskonis, kuris puikiai papildo ir pabrėžia mėsos, žuvies, daržovių patiekalo skonį. Plačiai naudoti garstyčias žmonės išmoko dar senovėje: Senovės Graikijos gyventojai aukojo jas dievams, o Indijos gyventojai jų sėklas naudojo kulinarijoje.

Garstyčių nauda ir panaudojimas:

• Garstyčios - puiki natūrali priemonė indų plovimui, jos gali pašalinti riebalų dėmes nuo lėkščių ir šaukštų net šaltame vandenyje. Tam, kad kokybiškai išplautumėte indus, garstyčių miltelius reikia atskiesti vandeniu iki grietinės konsistencijos. Gauta pasta kempine ištepkite nešvarius indus ir palikite 5-10 minučių.
• Tam, kad pašalintumėte nemalonius kvapus, įsigėrusius į pjaustymo lentelę, plastikinius indus ir kitus virtuvės rakandus, tiesiog patrinkite paviršių sausais garstyčių milteliais ir nuskalaukite tekančiu vandeniu. Jei iš pirmo karto kvapų pašalinti nepavyko, pakartokite dar kartą. Garstyčios taip pat padeda pašalinti kvapus iš spintų, komodų ir kitų baldų vidaus.
• Garstyčios puikiai tinka ir skalbimui: jos pašalina nešvarumus ir nepageidaujamus kvapus. 50-100 g garstyčių miltelių (priklausomai nuo nešvaros lygio) reikia suberti tiesiai į skalbyklės būgną. Garstyčios taip pat padeda pašalinti riebalų dėmes iš audinio. 200 g garstyčių miltelių reikia užpilti 10 l vandens ir palikti 3 val. Tada skystį nupilkite (be nuosėdų), įkaitinkite iki +35 °C ir skalbkite jame riebalų dėmes.
• Garstyčios taip pat taikomos ir liaudies medicinoje, nes jos pasižymi priešmikrobinėmis, šildančiomis ir uždegimą slopinančiomis savybėmis. Gydymo tikslais dažniausiai naudojamos visiškai subrendusios garstyčių sėklos. Labai svarbu, kad jos būtų teisingai išdžiovintos (neteisingai džiovinant jos netenka dalies gydomųjų savybių). Taip pat pageidautina, kad sėklos būtų kuo šviežesnės.
• Garstyčios neutralizuoja toksinus ir padeda normalizuoti skrandžio bei žarnyno veiklą. O dar jos kelis kartus padidina seilių gamybą, todėl stimuliuoja apetitą. Jos unikalios savybės panaudojamos gydant aterosklerozę ir tulžies pūslės uždegimą.
• Garstyčių trauklapiai naudojami kosuliui gydyti. Kelioms sekundėms jie pamerkiami į šiltą vandenį, po to 8-10 uždedami ant nugaros ar krūtinės.
• Garstyčios padeda išgydyti slogą peršalus. Į karštą vonelę kojoms reikia įberti garstyčių miltelių (4 valgomuosius šaukštus 6-7 litrams karšto vandens) ir kaitinti kojas apie 15 min. Ne mažiau veiksmingas peršalus ir sauso ištrynimo garstyčių milteliais metodas: į kojines reikia įberti po 1 arb. šaukštelį garstyčių miltelių ir užsimauti jas prieš miegą.
• Dezinfekuojančios garstyčių savybės padeda nuo smulkių įpjovimų. Ištrauka gaminama taip: sumaišykite 10 g susmulkintų garstyčių sėklų ir 150 ml etilo spirito.
• Baltosios garstyčios, augančios šalia pomidorų, bulvių ir ankštinių augalų, neleidžia plisti fitoftorozei ir kt. Susmulkinta ir ant žemės užbarstyta garstyčių žaluma yra puikios organinės trąšos. Garstyčios pritraukia į sklypą bites ir kitus vabzdžius, kurie apdulkina augalus.

Svarbu! Garstyčias naudoti reikia labai atsargiai, jos kaip ir bet kokia kita gamtinė priemonė turi kontraindikacijų: per daug vartojant, garstyčios gali sudirginti virškinamojo trakto gleivinę.

---