Konsultacijos skirtos moterims, kurios siekia ne tik pagerinti savo sveikatą, bet ir atrasti ilgalaikį gyvenimo balansą. Ši konsultacija skirta moterims, kurios nori aiškiai suprasti savo sveikatos, savijautos ar svorio pokyčių priežastis ir gauti tikslias, mokslo pagrįstas rekomendacijas. Raštu pateikiu išsamią jūsų kraujo tyrimų analizę su rekomendacijomis dėl mitybos, papildų ir gyvenimo būdo. Jeigu atpažinote save bent viename iš punktų, bet dar nesate tikri, kuri paslauga jums tinkamiausia - registruokitės nemokamam skambučiui.

Maisto netoleravimas ir jo diagnostika

Maisto netoleravimas yra labai platus terminas, medicinoje naudojamas apibūdinti nepageidaujamas reakcijas vartojant tam tikrus maisto produktus. Dažniausia priežastis sukelianti šį sveikatos sutrikimą yra trūkumas fermentų, skaidančių maistines medžiagas. Jis dažnai painiojamas su maistinėmis alergijomis, tačiau maisto netoleravimas susijęs su virškinimo sistema ir išsivysto palaipsniui, o maisto alergija - imunine sistema. Ignoruojant bei nesprendžiant maisto netoleravimo problemos, ilgainiui tai gali neigiamai atsiliepti bendrai sveikatos būklei ir gyvenimo kokybei, todėl labai svarbu nustatyti konkrečias organizmo netoleruojamas maisto medžiagas ir produktus bei laikytis gydytojų nustatytos dietos. Šios dietos pagrindas yra iš mitybos pašalinti organizmo netoleruojamus maisto produktus, jų grupes, o kartais - ir visą produktų grupę.

Pagerėjimo galima sulaukti jau po 3-4 savaičių, o su gydytojų priežiūra eliminuoti produktai laipsniškai grąžinami į kasdienę mitybą, todėl maisto netoleravimas nėra nuosprendis visam gyvenimui. Tačiau alergijos atveju grąžinti maisto produktų į racioną nerekomenduojama dėl vis stiprėjančių alerginių reakcijų [4]. Netoleruojamų maisto produktų diagnostika galima keliais būdais, pavyzdžiui, tam tikrą laiką nevalgyti vieno ar kito produkto, registruoti visą tai savo mitybos plane ir sekti pagerėjimus, tačiau tai labai ilgas, daug pastangų ir laiko reikalaujantis kelias [5]. Norintiems kur kas greitesnio ir efektyvesnio rezultato, rekomenduojama rinktis laboratorinius tyrimus, kurių metu galima ištirti maisto netoleravimą net iki 216-ai pačių įvairiausių maisto produktų. Šie tyrimai atliekami vieno kraujo paėmimo metu, gauti rezultatai suteikia galimybę nedelsiant pradėti su gydytoju ir mitybos specialistu suderintą dietą. Leiskite sau mėgautis maistu drąsiai!

Kraujo grupių dieta: ar tai veikia?

Kraujo grupių dieta sulaukė didelio dėmesio mitybos pasaulyje ir jos populiarumas neslūgsta jau daug metų. Šis mitybos metodas aiškina, kad žmogaus kraujo grupė atlieka lemiamą vaidmenį nustatant idealų maistą kūnui ir taip galima pagerinti sveikatą bei bendrą savijautą. Jei iki šiol nesate girdėję apie kraujo grupių dietą, siūlome susipažinti su jos istorija, galima nauda ar žala ir kitais faktais.

Gydytojas natūropatas dr. Peteris D’Adamo pirmą kartą pristatė kraujo grupių dietą savo knygoje, išleistoje dar 1996 metais. Pagrindinė šios dietos idėja yra ta, kad skirtingos kraujo grupės išsivystė skirtingais istorijos laikotarpiais, prisitaikydamos prie skirtingų dietų ir gyvenimo būdo. Dr. P. D’Adamo mano, kad laikantis dietos, pritaikytos savo kraujo grupei, galima optimizuoti virškinimą, pagerinti maistinių medžiagų įsisavinimą ir pagerinti bendrą sveikatą[1]. Jei tikėsime dr. P. D’Adamo sukurta teorija, tam tikruose maisto produktuose yra lektinų arba baltymų, kurie gali neigiamai sąveikauti su tam tikromis kraujo grupėmis ir sukelti virškinimo problemų. Vengdami šių maisto produktų ir sutelkdami dėmesį į naudingus maisto produktus, tam tikrą kraujo grupę turintys asmenys gali pagerinti virškinimą ir sumažinti nemalonų pilvo pūtimą.

Taip pat teigiama, jog skirtingų kraujo grupių medžiagų apykaitos profiliai taipogi skiriasi. Tad vartodami maistą, atitinkantį jų kraujo grupę, žmonės gali pasiekti geresnių svorio valdymo rezultatų ir jaustis energingesni. Dr. P. D’Adamo netgi įsitikinęs, jog tam tikri maisto produktai gali sustiprinti imuninę sistemą ir geriau apsaugoti nuo ligų. Pavyzdžiui, O kraujo grupę turintys asmenys turėtų valgyti liesą mėsą ir žuvį, kurioje gausu baltymų, nes aiškinama, jog tai gali palaikyti gerą imunitetą.

Kraujo grupių dietos minusai ir mokslinis pagrindimas

Kraujo grupių dietos kritikai teigia, jog šis mitybos planas nėra pagrįstas tvirtais moksliniais įrodymais. Dauguma tyrimų, atliktų siekiant įvertinti jo veiksmingumą, davė įvairių rezultatų, o dietos teorijai trūksta biologinio mechanizmo paaiškinimo. Tiesa, visgi jau galima rasti keletą įdomesnių kraujo grupių tyrimų, kuriuose buvo pastebėtas ryšys tarp tam tikrų ligų rizikos[2]. Pavyzdžiui, O kraujo grupės savininkai turi mažesnę širdies ligų riziką, bet didesnę skrandžio opų riziką[3][4]. Tačiau tokie tyrimai vis tiek neįrodo kraujo grupės dietos veiksmingumo.

Be to, ribojantis dietos pobūdis gali privesti prie maistinių medžiagų disbalanso ir jų trūkumo organizme. Labai svarbu užtikrinti, kad būtų suvartojamas pakankamas kiekis visų pagrindinių maistinių medžiagų, nes kitu atveju gali pasireikšti įvairios sveikatos problemos. O dieta pagal kraujo grupes kaip tik skatina nevartoti tam tikrų produktų arba labiau vartoti tik tam tikrus produktus, priklausomai nuo kraujo grupės.

Iš esmės, nors kai kurie specialistai pripažįsta, kad kraujo grupė gali turėti įtakos tam tikriems sveikatos aspektams, visgi kiekvieno žmogaus genetinė sandara yra unikali. O tai reiškia, kad renkantis mitybą svarbu atsižvelgti į visus veiksnius. Pavyzdžiui, alergijas, sveikatos būklę, fizinį aktyvumą ir panašiai.

Mitybos planai pagal kraujo grupes

Kraujo grupių dieta palaiko mintį, jog jokia įprasta dieta nėra gera, nes reikalauja visus žmones maitintis vienodai. Tuo tarpu remiantis Dr. P. D’Adamo teorija, žmonės skatinami klausytis savo kūno ir pritaikyti mitybos įpročius pagal kraujo grupę. Beje, įdomu dar ir tai, jog dietos besilaikantiems žmonėms rekomenduojama rinktis specifinius pratimus ir gyvenimo būdo pakeitimus, kurie taip pat skiriasi priklausomai nuo kraujo grupės. Aiškinama, jog toks elgesys gali pati optimizuoti savijautą, sustiprinti sveikatą ir numesti svorio.

Ši dieta suskirsto asmenis į keturias skirtingas grupes pagal jų kraujo grupę: A, B, AB ir O. Kiekviena kraujo grupė turi skirtingas mitybos gaires, kuriose rekomenduojama vengti tam tikrų maisto produktų arba atvirkščiai - būtinai juos įtraukti į savo mitybos racioną[5].

A kraujo grupės mityba

Asmenims, turintiems A kraujo grupę, rekomenduojama laikytis augalinės dietos principų ir atsisakyti raudonos mėsos. Kai kurie sako, jog ši mityba primena vegetarišką mitybą. Tad A kraujo grupės mitybos planas turėtų susidaryti iš šių maisto produktų:

• Švieži vaisiai ir daržovės. Būtina valgyti įvairius spalvingus vaisius ir daržoves, pavyzdžiui, brokolius, morkas ir kitus.
• Nesmulkinti grūdai. Tam, kad organizmas gautų būtinų maistinių medžiagų ir skaidulų, reikia rinktis nesmulkintus grūdus, pavyzdžiui, ruduosius ryžius, avižas ir panašiai.
• Ankštiniai augalai. Į mitybą reikėtų įtraukti puikų baltymų ir skaidulų šaltinį - ankštinius augalus. Tiks lęšiai, avinžirniai, pupelės ir kiti.

Tuo tarpu riboti reikėtų raudoną mėsą ir pieno produktus. Remiantis kraujo grupių dietos teorija, tokie maisto produktai gali būti mažiau suderinami su A kraujo grupe.

B kraujo grupės mityba

Asmenys, turintys B kraujo grupę, skatinami laikytis subalansuotos mitybos, kurią apima įvairūs maisto produktai. Jiems galima valgyti ne tik augalus, bet ir mėsą (išskyrus vištieną ir kiaulieną). Tad B kraujo grupės mitybos planas turėtų susidaryti iš šių maisto produktų:

• Liesa mėsa ir žuvis. Reikia saikingai įtraukti į mitybą liesą mėsą, tokią kaip paukštiena. Iš žuvų tiks lašiša, menkė ir kitos žuvys.
• Pieno produktai. Rekomenduojama vartoti įvairius pieno produktus, tokius kaip sūris, pienas, jogurtas. Manoma, kad ši kraujo grupė gerai toleruoja pieno produktus, todėl jų nereikia vengti.
• Vaisiai ir daržovės. Tinka įvairūs vaisiai ir daržovės, tačiau didžiausią dėmesį reikėtų skirti daugiau maistinių medžiagų turintiems produktams. Tad tiks špinatai, saldžiosios bulvės, paprikos ir kiti.

Riboti reikėtų suvartojamo perdirbto maisto kiekį, taip pat vištieną. Be to, reikėtų vengti kviečių, kukurūzų, lęšių, pomidorų. Aiškinama, jog tokie maisto produktai gali būti mažiau tinkami B kraujo grupės turėtojams.

AB kraujo grupės mityba

AB kraujo grupę turintiems žmonėms rekomenduojama maitintis sudarant A ir B kraujo grupių mitybos derinį. Tad AB kraujo grupės mitybos planas galėtų būti sudarytas remiantis tokiomis taisyklėmis:

• Liesa mėsa, žuvis ir pieno produktai. Žinoma, juos reikia vartoti saikingai, atsižvelgiant į B kraujo grupei taikomas rekomendacijas.
• Augalinis maistas. Mityboje turėtų būti įvairių daržovių, vaisių ir nesmulkintų grūdų produktų, kurie rekomenduojami A kraujo grupės turėtojams.
• Pusiausvyra ir įvairovė. Reikia siekti subalansuotos mitybos, praturtintos tiek augaliniais, tiek gyvūniniais maisto produktais.

Tiesa, AB kraujo grupę turintys žmonės taip pat turėtų vengti perdirbto maisto, vištienos, jautienos, kukurūzų. Teigiama, jog toks maistas yra mažiau suderinamas su organizmu, kaip ir B kraujo grupės atveju.

O kraujo grupės mityba

O kraujo grupę turintys žmonės šioje dietoje vadinami medžiotojais. Jų mitybos planas turėtų koncentruotis į maistą, primenančią ankstyvųjų žmonių mitybą. O šie, kaip žinia, daugiausia buvo medžiotojai ir įvairių augalų rinkėjai. Tad O kraujo grupės mitybos planas turėtų būti sudarytas laikantis šių principų:

• Liesa mėsa ir žuvis. Reikėtų valgyti įvairią liesą mėsą, tokią kaip jautiena, ėriena ar elniena. Joje gausu baltymų, kurie naudingi raumenų vystymuisi ir bendrai sveiktai. Taip pat rekomenduojama valgyti lašišą, menkę, skumbrę ir panašias žuvis, kurios yra puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis.
• Vaisiai ir daržovės. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti lapiniams žalumynams, brokoliams, kopūstams, tačiau tinka ir kitos daržovės bei vaisiai. Tokie maisto produktai suteikia daug būtinų vitaminų, mineralų ir skaidulų.
• Sveiki riebalai. Į racioną reikėtų įtraukti sveikų riebalų, tokių kaip alyvuogių aliejus, avokadai ir riešutai. Šie riebalai suteikia organizmui itin svarbių riebalų rūgščių ir padeda užtikrinti gerą širdies sveikatą.
• Ankštinės daržovės. Rekomenduojama į mitybą įtraukti įvairių ankštinių augalų, tokių kaip lęšiai, įvairios pupelės. Šios daržovės suteikia organizmui augalinių baltymų ir skaidulų.

Tuo tarpu grūdai turėtų būti vengiami. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su kviečių produktais, nes jie gali sukelti virškinimo problemų. Vietoj to geriau rinktis įvairius grūdus be glitimo: kvinoją, ryžius, burnočius. Taip pat reikėtų riboti pieno ir perdirbto maisto vartojimą. Tokia mityba iš esmės yra gan panaši į paleo dietą.

Ar individuali dieta gali duoti teigiamų rezultatų?

Galima rasti daugybę teigiamų atsiliepimų, todėl kraujo grupių dietos populiarumas neslūgsta ir kasmet tokį mitybos planą išbando išties daug žmonių. Tačiau, kaip jau minėta, nėra rimtų mokslinių tyrimų, kurie padėtų pagrįsti kraujo grupių dietos veiksmingumą.

Tie teigiami rezultatai daugeliu atveju nėra susiję su konkrečia kraujo grupe ir veikiausiai reikėtų dėl to kaltinti pasikeitusią mitybą ir sveikesnius maisto produktus. Juk iš raciono yra išmetamas įvairus nesveikas, perdirbtas maistas, tad natūralu, jog po to galima pastebėti tirpstančius kilogramus ar pagerėjusią sveikatą.

Mitybos genetika: ar mūsų DNR koduoja idealų mitybos planą?

Mitybos genetika yra viena iš populiaresnių šiuolaikinio mokslo atšakų nagrinėjanti ryšį tarp žmogaus genų ir mitybos bei bandanti surasti atsakymą į metų metus mokslininkus kamuojančią mįslę: “Ar mums pats tinkamiausias mitybos variantas yra užkoduotas mūsų DNR ir ar genetiniai tyrimai gali padėti jį išsirinkti?”

Teorija yra paprasta - kiekvienas iš mūsų, lyg kokios kompiuterinių programų kodavimo kalbos, esame „suprogramuoti“ būti tokiais, kokie esame. Ši „programa“ nulemia kokios spalvos yra mūsų akys, plaukai, oda. Kitaip tariant, nustato ir apibrėžia mūsų genetinius atributus. DNR kodas, kurį nusprendėme čia pavadinti „programa“, taip pat nulemia ir tai, kaip mes reaguojame į vienus ar kitus vaistus - turbūt visi esame susidūrę su situacija kuomet mums patiems ar mūsų artimiesiems tenka „atitaikyti“ vaistą, kuris yra tinkamiausias tam tikrai problemai spręsti.

Natūraliai kyla klausimas: tai galbūt kiekvieno mūsų unikaliame DNR kode yra „užprogramuota“ ir tai, koks maistas mums yra tinkamiausias? Nuo pat 2006-ųjų metų, kuomet technologinės galimybės pirmą kartą leido perskaityti visą žmogaus DNR seką, būtent šis klausimas genetiką nagrinėjančius mokslininkus ir kamuoja. Ir nors pelno siekiančios įmonės savo teikiamose paslaugose jau kuris laikas siūlo galimybę sudaryti personalizuotus mitybos planus pagal unikalią DNR informaciją, turime pažymėti, kad kol kas mokslinė bendruomenė negali vienbalsiai atsakyti į klausimą ar tokio mitybos plano sudarymas iš tiesų yra naudingas.

Argumentai UŽ ir PRIEŠ mitybą remiantis genetiniais tyrimais

Pozicija/argumentai UŽ

Visi žinome atvejų kuomet kažkoks mitybos planas ar netgi konkretus maisto produktas idealai tinka vienam žmogui, tačiau visiškai netinka kitam. Pavyzdžiui, vienas žmogus savo racione naudoja pieno produktus ir neleidžia nei dienai praeiti be jų, o kitas apie pieno produktų skyriaus siūlomus gaminius negali turėti net minčių. Tokio tipo atvejus galima paaiškinti laktozės (pieno cukraus) netoleravimu, kuris gali būti nulemtas būtent genetinio kodo skirtumų.

Analogiška situacija pastebima ir tame, kaip organizmas apdoroja kitus maisto produktus, ne tik pieno. Moksliniais tyrimais jau ne kartą įrodyta, jog individualūs genetiniai skirtumai nulemia tai, kaip vieno ar kito žmogaus organizmas apdoroja geležies turinčius produktus, kaip gerai sugeba įsisavinti B grupės vitaminus, kaip sugeba apdoroti suvalgytą riebesnį maistą bei kaip greitai „susitvarko“ su alkoholiniais gėrimais.

Dėl šių priežasčių, mokslininkai, kurie pasisako UŽ mitybos planų sudarymą remiantis DNR duomenimis, tiki, jog panašios tendencijos gali galioti ne tik kalbant apie vitaminų ar mikro elementų pasisavinimą, bet ir nustatant absoliučias kiekvieno žmogaus mitybos rekomendacijas. Nors tokie spėjimai negali būti atmesti, kol kas juos patvirtinančių įrodymų irgi trūksta.

Pozicija/argumentai PRIEŠ

Kol kas daugiau mokslinių įrodymų linksta link to, kad genetikos įtaka tam, kaip mes turėtume maitintis, yra labai maža. Šiai pozicijai dar daugiau legitimumo prideda ir vos šiemet pristatyti pirmieji PREDICT tyrimų rezultatai. Šiuose, vis dar besitęsiančiuose kol kas didžiausios apimties tokio tipo tyrimuose mokslininkai studijuoja daugiau nei 1000 dalyvių. Dalyviams maitinantis lygiai tokiu pat maistu ir nuolatos atliekant kraujo tyrimus pastebėta, kad iš tiesų, tas pats maistas skirtingai veikia dalyvių sveikatą.

Bene įdomiausias pastebėjimas buvo padarytas analizuojant tiriamajame projekte dalyvavusių identiškų dvynių rezultatus. Pastebėta, kad tas pats maistas visiškai skirtingai veikė net ir genetiškai identiškų dvynių sveikatą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pozicija jog, genetika turi labai mažai įtakos tam, kaip mes reaguojame į vieną ar kitą maisto produktą, ko gero, pasitvirtina. O sudarinėti mitybos planus pagal genetinius tyrimus tikriausiai nėra tikslinga.

Genetika neturėjo didelės įtakos tam, kaip dalyviai reagavo į maistą, tad PREDICT mokslininkų grupei kilo klausimas KAS, visgi, turėjo? Kodėl net identiškų dvynių organizmai į tą patį suvartotą maistą reaguoja kardinaliai skirtingai? Siekiant atsakyti į šį klausimą, PREDICT projektas tęsiamas ir toliau, tačiau pirminės įžvalgos leidžia manyti, kad tokius skirtumus nulemia ne kas kitas, o kiti gyvenimo būdo faktoriai, tokie kaip miego kokybė, užtikrinamas adekvatus jaučiamo streso lygis (ar sugebame savo darbo rūpesčius palikti darbe?), alkoholinių gėrimų vartojimas (mėgaujamės retai ir su saiku ar pasilepiname gėrimu kiekvieną dieną?), fizinis aktyvumas, bei mūsų žarnyno bakterijų sveikata (kuriai daugiausiai įtakos turi tas pats miegas ir jaučiamas stresas).

UŽ ir PRIEŠ pasvėrus

Apibendrinant, galima pasakyti tik tiek, kad kol kas nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų drąsiai tarti „UŽ mitybą pagal genetiką” arba tvirtai laikytis pozicijos „PRIEŠ mitybos genetiką”. Tačiau, šiuo metu daugiau įrodymų tikina, jog genetika mūsų mitybai reikšmės praktiškai neturi.

Vilniaus dietologijos centras

Vilniaus dietologijos centre sudaromi individualūs mitybos planai, padedantys atsikratyti papildomų kilogramų ir leidžiantys jaustis geriau. Pagal moksliškai patvirtintus metodus, konsultacijų metu tiek vyrams, tiek moterims paskiriamas asmeninis mitybos planas metant svorį. Jis pritaikomas prie paciento bendrosios sveikatos būklės, gyvenimo ritmo, fizinio aktyvumo galimybių ar kitų sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų. Centre dirbančių profesionalų dėka, svorio metimas tampa kur kas lengvesnis.

Šaltiniai

• Tuck J. C, Biesiekierski J. R., Schmid-Grendelmeier P, ir Pohl D, 2019. Food Intolerances.
• Jörg Kleine-Tebbe, Anja Waßmann-Otto & Hubert Mönnikes (2016) Food Allergy and Intolerance. Distinction, Definitions and Delimitation, Bundesgesundheitsblatt - Gesundheitsforschung - Gesundheitsschutz, psl.
• J. Schnedl J. W., Meier-Allard N., Lackner S., Enko D. ir kt. (2020). Increasing Expiratory Hydrogen in Lactose Intolerance Is Associated with Additional Food Intolerance / Malabsorption.
• Lomer M. C. E (2014). Review article: the aetiology, diagnosis, mechanisms and clinical evidence for food intolerance. Alimentary pharmacology and Therapeutics.
• Barrett J. S., Gibson P.R. (2012). Fermentable oligosaccharides, disaccharides, monosaccharides and polyols (FODMAPs) and nonallergic food intolerance: FODMAPs or food chemicals?

---