Vaikų mitybos įpročiai formuojasi šeimoje, nes vaikų mitybą lemia šeimos mitybos įpročiai. Ugdant mokinių sveikos mitybos įpročius svarbus tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas. Tyrimas atliktas keturiolikoje Vakarų Lietuvos mokyklų. Apklausoje dalyvavo 490 3-4 klasių mokinių.
Mokinių mitybos ypatumai
Darbo tikslas - atskleisti pradinių klasių mokinių mitybos namuose ir mokykloje ypatumus. Taikyta apklausa raštu. Nustatyta, kad tik apie trečdalis pradinių klasių mokinių valgo 3 ir tiek pat 4 kartus per dieną. Dešimtadalis vaikų laikosi mitybos rekomendacijų ir valgo 5 kartus per dieną. Pusryčius visada valgo šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų, pietus ir vakarienę visada valgo didesnė mokinių dalis. Darbo dienomis mokyklos valgykloje pietauja daugiau kaip pusė apklaustųjų.
Maisto pasirinkimas
Pusryčiams mokiniai dažniausiai renkasi sumuštinius, košes, bandeles, pietums - mėsą, bulves, sriubą, žuvį, o vakarienei - vaisius, virtus arba keptus bulvių gaminius ir mėsą. Šokoladinius saldainius ir traškučius kaip užkandį renkasi dažniau berniukai negu mergaitės. Jie dažniau nei mergaitės valgo picas, dešrainius ir saldumynus. Valgydami mokyklos valgykloje, pusė apklaustųjų renkasi tik antrą patiekalą ir beveik tiek pat mokinių renkasi sriubą ir antrą patiekalą.
Sveikos mitybos įpročiai šeimoje
Apie pusė apklaustųjų kartais su tėveliais kalbasi apie sveiką mitybą ir šeimose patys augina daržoves, vaisius. Apie trečdalis mokinių dažnai arba kartais su tėvais gamina sveiko maisto patiekalus ir perka ekologiškus produktus.
Tyrimų duomenys apie vaikų mitybą
Remiantis kiekybine socialinių tyrimų paradigma, laikomasi požiūrio, kad edukacinė diagnostika leidžia įvertinti ugdymo tikslų įgyvendinimą realybėje. Disertaciniame tyrime edukacinė diagnostika pasitelkiama įvertinti studentų sveikos gyvensenos (kaip ugdymo rezultato) priklausomybę nuo edukacinių, socialinių, aplinkos faktorių bei ištirti jos sąsajas su subjektyviu savo kūno vertinimu. Taikant matematinės statistikos metodus, atskleidžiamas įvairių sveikos gyvensenos komponentų paplitimas studentų populiacijoje ir jo edukaciniai veiksniai. Analizuojant ir pateikiant tyrimo rezultatus, išryškinami lyčių skirtumai. Empirinio tyrimo duomenys rodo nemažą rizikingos sveikatai elgsenos paplitimą tarp studentų. Ryškiausios studentų gyvensenos problemos - neracionali mityba, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, patiriamas stresas, nepakankamas fizinis aktyvumas. Šie ir kiti studentų gyvensenos rodikliai bei atrastos jų sąsajos su ankstesne ugdymo/si patirtimi leidžia kelti prielaidas apie nepakankamą formaliosios švietimo sistemos veiksmingumą ugdant sveikos gyvensenos įgūdžius, konstatuoti, kad ugdymą reglamentuojančiuose dokumentuose deklaruojami tikslai nėra sėkmingai įgyvendinami.
Sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas
Remiantis literatūros analize bei empirinio tyrimo duomenimis, pateikiamos rekomendacijos sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymo tobulinimui formaliojo švietimo sistemoje. Fokusas yra į sveikos mitybos įpročių ugdymą pradinėje mokykloje, pabrėžiant sveikos mitybos įpročių svarbą ir jos ugdymą pradinėje mokykloje. Atlikti tyrimai atskleidė, kad vaikų mityba šiais laikais yra nepilna, nepakankama arba nesaikinga. Tai verčia analizuoti sveikos mitybos įpročių ugdymo prielaidas vaikams ir tirti veiksmingus ugdymo metodus.