Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) yra svarbi visuomenės sveikatos problema. Aptarsime keletą dažniausiai pasitaikančių LPI: sifilį, gonorėją, chlamidiozę, trichomonozę, ŽIV, ŽPV ir herpes.
Sifilis
Sifilis - tai žmonių užkrečiamoji liga, kurią sukelia blyškioji spirocheta. Infekcijos šaltinis yra sergantis sifiliu žmogus. Šia liga dažniausiai užsikrečiama per lytinius kontaktus. Tikimybė pabendravus su infekuotu partneriu užsikrėsti yra 1:3. Sergamumo sifiliu rodikliai nuolatos svyruoja ir didėja kas 10-14 metų. 1990-1996 m. sergamumas sifiliu Lietuvoje buvo padidėjęs beveik 52 kartus (55,6 atvejo 100 000 gyventojų). Kasmet apie 10 proc. visų užregistruotų sifilio atvejų nustatoma nėščiosioms.
Sifilį sukelia spirochetų grupės Treponema genties spiralės formos gramneigiama bakterija - blyškioji spirocheta. Tai bakterija, kuri prasiskverbia pro mažiausius odos pažeidimus. Liga progresuoja lėtai.
Sifilio stadijos:
- Pirminis sifilis. Inkubacinis laikotarpis trunka nuo 10 iki 90 dienų. Sukėlėjo patekimo vietoje (dažniausiai lyties organuose, tačiau gali būti ir kitur) atsiranda apie 1 cm skersmens kieta opelė. Paprastai tos opelės neskausmingos, lygiais kraštais, pabrinkusios, rausvos spalvos, kietu dugnu, padengtos baltu apnašu ir dirglios. Gali formuotis ir dauginės opos kitose kūno vietose (burnoje, ant liežuvio, pažastyse ir kt.). Padidėja arčiausiai esantys limfmazgiai.
- Antrinis sifilis. Prasideda praėjus 3-6 sav. po pirminės opos atsiradimo. Blyškioji spirocheta pažeidžia daugelį organų. Atsiranda tokių simptomų: bendras negalavimas, galvos skausmas, padidėja limfmazgiai, atsiranda neniežtinčių bėrimų, padų ir delnų papulių, pluoštais ima slinkti arba suplonėja plaukai, atsiranda plačių karpų, sifilitinė angina.
- Vėlyvasis sifilis. Širdies ir kraujagyslių sifilis - sukelia širdies vainikinių kraujagyslių susiaurėjimą, aortos sienelės išplonėjimą (aneurizmą).
Diagnostika ir gydymas
Diagnozuojant ligą tiriamas opelės sekretas. Ieškoma tamsiame regėjimo lauke sifilio sukėlėjo - blyškiosios spirochetos. Atliekami kraujo serumo tyrimai, kurie skirstomi į netreponeminius tyrimus dėl sifilio ir treponemas nustatančius tyrimus. Gali būti tiriamas nugaros smegenų skystis, limfmazgių punktatas, bėrimų išskyros. Lietuvoje dėl sifilio tikrinami kraujo, organų donorai, nėščiosios. Jos šią infekciją gali perduoti naujagimiui.
Sifilis - pagydoma liga. Gydymą reikia stengtis pradėti kuo anksčiau. Pacientas gydomas antibiotikų injekcijomis arba tabletėmis. Gydymo trukmė atsižvelgiant į stadiją - nuo 1 dienos iki kelių savaičių. Sergančio sifiliu žmogaus lytiniams partneriams ir (ar) kontaktams turi būti pranešta ir jie pakviesti pasitikrinti, atlikti LPL tyrimai.
Gonorėja
Gonorėja (gonokokinė infekcija) - tai užkrečiamoji žmonių liga, kurią sukelia bakterijos Neisseria gonorrhoeae. Gonorėjos infekcijos šaltinis - sergantis ūmia ar lėtine gonorėja žmogus. Užsikrečiama tiesioginio sąlyčio būdu, dažniausiai lytiškai santykiaujant, serganti gonorėja motina gimdydama gali užkrėsti naujagimį.
Jei vyras turėjo vieną lytinį aktą su užsikrėtusia moterimi, tai tikimybė, kad jis užsikrės, yra 20 proc., t. y. užsikrečia kas penktas vyras. Jei jis su ta pačia moterimi santykiauja iki 4 kartų, tai rizika užsikrėsti padidėja iki 60-80 proc. Mokslininkai mano, kad moterys labiau rizikuoja užsikrėsti, matyt, todėl, kad užkrėsta sperma patenka į makštį. Infekcijos šaltinis dažnai yra moterys, sergančios besimptome gonokokinės infekcijos forma.
Paprastai užkrečiama šlapimo sistema arba genitalijos. Tiesiojoje žarnoje, ryklėje infekcija pasitaiko rečiau, kai užsikrečiama oralinių arba analinių lytinių santykių metu. Gonokokai pažeidžia stulpinį epitelį, kuris dengia šlapimo ir lytinių takų, tiesiosios žarnos, ryklės gleivinę ar akių junginę. Plisdama infekcija vyrams sukelia šlapimo takų, sėklidės, sėklidės prielipo, priešinės liaukos uždegimą, moterims - šlapimo ir lytinių takų ar mažojo dubens uždegiminę ligą.
Simptomai
- Vyrams. Nebūna jokių simptomų, jei infekcija patenka per šlapimo takus - apie 10-15 proc., jei infekcija tiesiojoje žarnoje - apie 85 proc., jei infekcija ryklėje - apie 90 proc. užsikrėtusiųjų. Būdingi simptomai: deginantis, skausmingas arba sunkus šlapinimasis; dažniausiai pūlingos išskyros iš šlaplės ar tiesiosios žarnos. Sėklidžių paraudimas, padidėjimas, skausmingumas, kartais skausmas pilvo apačioje. Negydomi šie požymiai po kelių savaičių praeina (95 proc. ligonių - per 6 mėn.), tačiau liga tampa lėtinė.
- Moterims. Apie 70-80 proc. Negydant infekcija kyla aukštyn, pažeisdama gimdą ir jos priedus, sukelia mažojo dubens uždegiminę ligą. Taip atsitinka l0-20 proc. užsikrėtusių moterų: pakyla temperatūra, skauda pilvo apačioje ir aukščiau. Tolimesni padariniai esti įvairūs - nuo kiaušintakių pažeidimo iki nevaisingumo arba gyvybei gresiančio negimdinio nėštumo. Be gimdos kaklelio, nuo 35 iki 50 proc. Maždaug 40 proc. asmenų, kurie turėjo analinių lytinių santykių, gonorėjos židinys būna tiesiojoje žarnoje - užsikrečiama per analinį lytinį aktą. Požymiai: skausmas, sudirgimas arba nemalonus jausmas tiesiojoje žarnoje, kraujas išmatose. Turėjusiems oralinių lytinių santykių (varpa burnoje) gali atsirasti pakitimų burnoje, ryklėje.
Diagnostika ir gydymas
Diagnozuojant ligą imami mėginiai iš šlaplės, gimdos kaklelio, ryklės, akių junginės ar tiesiosios žarnos, jie dažomi Gramo būdu ir (ar) metileno mėliu. Nustatomi ląstelių viduje esantys diplokokai. Diagnozė patvirtinama atlikus pasėlį arba molekulinius tyrimus (nukleorūgščių amplifikacinis tyrimas dėl gonorėjos). Ėminiai imami specialiais ėmikliais. Dažniausiai gydoma vienkartine antibiotikų doze juos išgeriant, suleidžiant į raumenis ar veną. Kartais gydymas trunka kelias dienas. Gydomi visi su ligoniu turėję lytinį kontaktą asmenys. Dažniausiai gydymas skiriamas ir nuo chlamidijų infekcijos, nes šiomis infekcijomis užsikrečiama kartu. Po gydymo pacientas turi apsilankyti gydymo kontrolei.
Chlamidiozė
Chlamidiozė - tai šlapimo ir lytinių takų uždegiminė liga, ją sukelia Chlamidiaceae šeimai priklausanti labai smulki gramneigiama lazdelė Chlamydia trachomatis, kuri patenka į ląstelę. Ja užsikrečiama lytinių santykių metu. Apie 40 proc. vyrų šlaplės negonokokinių uždegimų sukelia chlamidijos. Jos pažeidžia šlaplę dukart dažniau nei gonorėja.
Chlamydia trachomatis, kaip bakterija, išgyventi gali tik kitų organizmų ląstelėse, šiuo atveju žmogaus. 60-70 proc. užsikrėtusiųjų jokių požymių gali nejausti. Chlamidija taip pat gali patekti per rankas į akis ir sukelti akių uždegimą.
Diagnostika ir gydymas
Chlamidiozei diagnozuoti imamas mėginys iš šlapimo kanalo, gimdos kaklelio arba rytinė šlapimo porcija. Kartais mėginys imamas iš akies junginės, tiesiosios žarnos. Chlamidiozė yra pagydoma antibiotikais. Būtina suvartoti visą gydytojo skirtą medikamentų kursą. Lytiniai partneriai turi būti gydomi kartu. Ligos sukėlėjų turi 30-40 proc. užsikrėtusiųjų moterų partnerių. Daugumai vyrų jokie ligos požymiai nepasireiškia, ji išnyksta negydoma.
Trichomonozė
Ligos sukėlėjas - makštinė trichomona - tai vienaląstis žiuželinis pirmuonis. 10-20 proc. moterų, kurios kreipiasi dėl pagausėjusių išskyrų iš makšties ir 50-70 proc.
Gydymas
Liga pagydoma antibakterinėmis tabletėmis. Siekiant gydymo veiksmingumo, patartina visą gydymo laikotarpį nevartoti alkoholio. Negydoma trichomonozė gali pažeisti šlaplę, šlapimo pūslę, vyrams - priešinę liauką. Jei partneriai nesigydo vienu metu, tai liga pasikartoja.
ŽIV
ŽIV liga - lėtai progresuojanti užkrečiamoji liga, jai būdingas progresuojantis imuninės sistemos pažeidimas, kuris negydomas baigiasi mirtimi. ŽIV infekcijos sukėlėjas - 1 ir 2 tipų žmogaus imunodeficito virusas, priklausantis Retroviridae šeimai. Pasaulyje registruojama per 330 mln. užsikrėtusiųjų šia infekcija. Lietuvoje kasmet užregistruojama 100-120 naujų šiuo virusu užsikrėtusių asmenų.
ŽIV infekcijai patekus į žmogaus organizmą, virusas daugindamasis suardo imunines ląsteles. Viena imuninė ląstelė vidutiniškai pagamina 250 naujų virionų ir žūsta. Naujų viruso dalelių kasdien pasigamina milijardai.
ŽIV infekcijos stadijos
- Pirminė ŽIV infekcija - simptomai atsiranda praėjus 2-4 sav. Serokonversija - pasigaminusių prieš ŽIV antikūnų nustatymas - įvyksta vidutiniškai po 3 sav.
- Besimptomė lėtinė infekcija - nebūna jokių klinikinių požymių, trunka 5-10 metų.
- Simptominė ŽIV infekcija - dėl didelio viruso kiekio ir mažo imuninių ląstelių skaičiaus diagnozuojamos ligos: bakterinė angiomatozė; burnos kandidamikozė; plaukuotoji burnos leukoplakija, gimdos kaklelio displazija, viduriavimas, ilgalaikis karščiavimas ir t.
- AIDS - įgyto imuniteto nepakankamumo sindromas - diagnozuojamos AIDS indikacinės ligos: tuberkuliozė, Kapoši sarkoma, citomegalo viruso sukelti susirgimai, pneumocistinė pneumonija, navikai ir t.
Diagnostika ir gydymas
Diagnozuojant tiriamas kraujo serumas, seilės ar kraujo lašas, ieškoma antikūnų prieš ŽIV. Nustačius antikūnus, atliekami patvirtinamieji tyrimai dėl ŽIV. Šiandien ŽIV infekcija yra lėtinė liga, kuri gydoma antivirusiniais vaistais visą gyvenimą.
ŽPV infekcija
ŽPV infekcija - labiausiai pasaulyje paplitusi lytiškai perduodama infekcija. Įvairių tyrėjų duomenimis, tam tikru gyvenimo laikotarpiu ŽPV gali sirgti 70 proc. lytiškai aktyvių moterų, daugiausia iki 35 m. amžiaus. Didelės onkogeninės rizikos ŽPV tipai nustatomi 5-30 proc. sveikų ir 99,7 proc. gimdos kaklelio vėžiu sergančių moterų.
Žmogaus papilomos virusas perduodamas lytinių santykių metu, per odą ir mažąsias gleivinių traumas. Šiuo metu žinoma apie 200 šio viruso tipų. 15 jo tipų gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Užsikrėtus šiuo virusu stiprus organizmas pats išsivalo per vienerius dvejus metus, tačiau jei virusas išlieka, jis gali sukelti gimdos kaklelio vėžį.
Genitalijų karpų atsiranda praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo ir tai tik 2-5 proc. asmenų. Moterims jos išauga prie įėjimo į makštį, pačioje makštyje ir (arba) ant gimdos kaklelio, vyrams - ant varpos. Ir vyrams, ir moterims jų gali atsirasti apie išangę. Iš pradžių atsiranda kelios mažos karpos, kurios ilgainiui didėja ir plečiasi.
Gydymas ir profilaktika
Karpoms gydyti vartojami tirpalai arba tepalai. Kartais jos pašalinamos šalčiu, radijo bangomis, aukšta temperatūra, lazeriu ar chirurginiu būdu. Karpos gali ataugti, todėl būtina kuo anksčiau pradėti jas gydyti. Nėščioji infekciją gali perduoti vaisiui. Profilaktika - saugesnis lytinis elgesys. Stiprinkite imunitetą, gyvenkite sveikai. Merginos, anksti pradėjusios lytinį gyvenimą ir dažnai keičiančios lytinius partnerius, turi atlikti gimdos kaklelio citologinį tyrimą (PAP tepinėlį). Šiandien yra sukurta vakcina, kuria pasiskiepijus galima 60-70 proc.
Herpes
Herpesu užsikrečiama lytinių santykių arba gleivinių kontakto metu. Virusas patenka į nervines ląsteles ir išlieka jose visą gyvenimą. Iš pradžių infekcija dėl savo požymių pastebima, vėliau - po 2 ar 3 sav. - požymiai išnyksta. Kliniškai gali pasireikšti menstruacijų metu, susirgus kokia nors kita infekcija, streso metu, nusilpus imuninei sistemai. Simptomai dažniausiai pasireiškia tose pačiose vietose, tik jie mažiau ryškūs. Kai kuriems žmonėms jie kartojasi keliskart per metus, kitiems - kartą ar dar rečiau.
Diagnostika, gydymas ir profilaktika
Diagnozuojant ligą tiriamas pūslelių turinys. Jis sėjamas į specialias terpes, ir auginamas virusas. Herpeso infekcija dažniausiai išnyksta savaime. Nėra tokio gydymo, kuris visai sunaikintų virusą ir būtų galima išvengti ligos pasikartojimo. Yra tablečių, tepalų, kurie sumažina klinikinių požymių trukmę, jų gausumą. Profilaktika - vengti lytinių santykių esant herpetiniams bėrimams.