Šiaulių istorijos atspindžiai atskleidžia, kad mieste visada buvo vietų, kuriose galima įsigyti alkoholio, tačiau svarbiausia - dažniau kalbama apie gėrimo kultūrą. Be abejo, kaip po tokios kultūringo gėrimo vietos išskiriami restoranai, kavinės, barai.
Senosios Šiaulių Kavinės: Prisiminimai ir Legendos
Šiandien reta prisimenančių senąsias Šiaulių kavines, jų klientus, įvykius juose. Kavinių muzikantai gana anksti miršta, sunku rasti ir kitų darbuotojų.
Šviesios atminties mokytojas, Šiaulių miesto Garbės pilietis Jonas Krivickas savo prisiminimų knygoje „Praskriejo kaip vėjas“ pasakoja, kaip jis, dar būdamas moksleivis, Milšteino kavinėje dirbo rūbininku. Mokytojas prisimena, kad kavinėje lankydavosi daugiausia teatralai. Kasdien prie to paties staliuko dešrelių valgyti ateidavo aktorės Potencija Pinkauskaitė, Elena Bindokaitė ir aktoriaus Juozo Zubėno žmona - aukšta juodaplaukė moteris su lapės kailiu ant kaklo. Jaunąjį rūbininką žavėjo Potencijos Pinkauskaitės grimasos, skardus juokas, platūs rankų mostai. Iškilmingai atrodydavo Galina Jackevičiūtė. Pagrindiniai Milšteino kavinės lankytojai vyrai buvo aktoriai J. Zubėnas, K. Simaška, režisierius K. Juršys ir kt.
Kavinės ir Restoranai Laikui Bėgant
- 1938 metais mieste veikė penki restoranai: „Metropolis“, „Palanga“, „Šešupė“, „Versalis“ ir „Rambynas“ - pirmasis Šiaulių kabaretas, kuriame šoko dvi šokėjos.
- 1961 metais Šiaulių mieste buvo du restoranai - „Baltija“ miesto centre ir restoranas geležinkelio stotyje.
- 1971-aisiais Šiauliuose veikė restoranas „Baltija“, geležinkelio stoties restoranas, „Rasa“, „Žemaitis“, kavinės „Inga“, „Jaunystė“, „Kregždutė“ prie dviračių gamyklos, vaikų kavinė „Sigutė“, „Elnio“ kombinato valgykla ir kitos maitinimo įstaigos - viso 21.
Legendinės Kavinės: "Baltija", "Gulbė", "Jaunystė" ir Kitos
„Baltija“ - pirmasis pokario restoranas, priešais „Valerijono“ vaistinę. 1956-aisiais restorano pastatui sudegus, „Baltija“ įsikuria naujame pastate Vilniaus ir Dvaro (tuomet Melnikaitės) gatvių sankryžoje. Tą pastatą vis dar tebevadiname „Baltija“.
Dar vienas Šiauliuose sudegęs restoranas - tai „Gulbė“. Restorano viena pusė buvo po stogu, o kita po atviru dangumi. „Gulbė“ buvo įsikūrusi, jei taip galima pasakyti, poilsio zonoje - Kapsuko gatvėje (sovietmečiu taip vadinosi Aušros alėja), priešais miesto parką, Kaštonų alėjos šone (anksčiau šalia tos vietos buvo restoranas „Rambynas“). Lankytojai dažniausiai čia mėgavosi kava, ledais ir rislingu.
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje pastačius Draugystės prospektą, be abejo, prireikė čia ir laisvalaikio praleidimo įstaigų. Viename prospekto gale duris atvėrė kino teatras „Palydovas“, o viduryje - kavinė „Jaunystė“. Raudono mūro pastato pirmame aukšte buvo įrengta valgykla, o antrame - kavinė. Kaip ir „Baltijoje“, grojo gyva muzika.
Kavinė "Dubysa" ir "Inga": Susitikimų Vietos
„Dubysa“ - kavinė priešais autobusų stotį, pasisukus į Stoties (anksčiau Komjaunimo) gatvelę. Dviaukštis pastatas, kurio pirmajame aukšte valgykla, antrajame - kavinė. Nors kainos maitinimo įstaigose tuo metu buvo beveik vienodos, „Dubysoje“ šiek tiek skyrėsi. Buvo pigiau. Gal maistas buvo ruošiamas iš paprastesnių produktų, gal riebumas kitoks. Gal todėl „Dubysą“ labiau mėgo darbo liaudis.
„Inga“ įsikūrė vieno A. Kleinerio (dabar Trakų) gatvės namo pusrūsyje, „Inga“ lankytojų nestokojo ir tapo tarsi bohemos susitikimų vieta, nors ką reiškia žodis „bohema“ anuomet nedaugelis ir žinojo. Legenda apie kavinės vardo atsiradimą byloja, kad „krikšto vardo nešiotoja“ buvo svajinga ir žvitri abiturientė, kurios žavesys buvo įamžintas pavadinime, nes interjero architektas simpatizavo merginai.
Kadangi „Ingoje“ vakarus bei dienas leisdavo daug, ano meto terminu, „neaiškaus jaunimo“, čia vis prisėsdavo ir atitinkamų struktūrų vyrai. Regis, tokia tarnyba jiems patikdavo, nes ką išgirsti neišgirsti, pamatai nepamatai, bet už valdiškus pinigėlius paūlioji. Ir į šią bohemišką kavinukę kartais užklysdavo Zoknių karininkai.
Kavinės Vaikams ir Lauko Kavinės
„Sigutė“ - pirmoji ir bene vienintelė vaikų kavinė. Būtų galima jos atsiradimą priskirti madai, nes visai neseniai Vilniuje buvo atsiradęs „Nykštukas“, Kaune - „Pasaka“, Klaipėdoje - „Du gaideliai“. Baldai buvo pritaikyti vaikams, nors prie jų ir ant jų galėjo sėdėti ir suaugusieji.
„Saulutė“ - rekonstruotose aludės „Apynėlio“ patalpose miesto centre įsikūrusi kavinė (Tilžės, anuomet Lenino gatvėje, visiškai šalia Vilniaus gatvės). Be abejo, aludė miesto centre nederėjo, tad toje vietoje jauki kavinukė puikiai įsirašė.
„Skalsa“ - pirmoji Šiaulių miesto lauko kavinė. Kavinė radosi bulvaro pabaigoje, priešais didžiąją universalinę parduotuvę, tad praeiviai stebėdavosi išvydę žmones sėdinčius lauke prie stalelių ir gurkšnojančius kavą, vaisvandenius, skanaujančius ledais.
Naktinis Baras "Geluva" ir Nauji Restoranai
„Geluva“ - 1973 m. nuošaliau, Varpo gatvėje, bet vis tiek netoli bulvaro duris atvėręs pirmasis Šiauliuose naktinis baras su programa.
Vėliau mieste iškilus viešbučiui „Šiauliai“, atsirado ir to paties pavadinimo restoranas pirmajame jo aukšte, kūrėsi nauji restoranai kylančiuose pietiniuose miesto rajonuose, bulvare, o šiuo metu prekybos centruose.
Lauko Terasos Šiauliuose Šiandien: Iššūkiai ir Apribojimai
Po pusmečio suvaržymų kavinėms, restoranams ir barams leista atidaryti lauko terasas. Šiauliuose tokių drąsuolių vos keli. Kiek tiksliai, neatskleidė - verslo paslaptis.
Pagal Vyriausybės nutarimą, barams lauko terasose leista dirbti nuo 7 iki 21 val., tarp staliukų išlaikant 2 m atstumus, prie vieno stalo leidžiant sėdėti ne daugiau dviem skirtingų namų ūkių asmenims.
Todėl kai kurie barai neatsidarė protestuodami dėl apriboto darbo laiko nuo 7 iki 21 val.
„Tokių principų rodyti dabar nederėtų. Visų pirma, tai būtų neatsakinga dėl darbuotojų, kurie yra didžiausias turtas, iškentėjęs karantiną iš prastovų“, - įsitikinusi restorano „Kapitonas Morganas“ bendrasavininkė Odeta Volungevičienė.
Kitas iššūkis Šiaulių bulvare - jokios terasų dangos su įtvirtinimais! Vadinasi, jokių uždarų terasų su stogu. Bulvaro barų savininkai susitelkė ir rengia vieningą naujus reikalavimus atitinkantį lauko terasų konstrukcijų projektą, kurį ruošiasi pateikti savivaldybės architektams.
Statybos Leidimai ir Savivaldybės Pozicija
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pozicija - lauko terasoms su stogo konstrukcija privalomas statybos leidimas.
Šiaulių miesto savivaldybės duomenimis, Šiauliuose kol kas yra išduoti tik 4 leidimai verstis lauko prekyba.