Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su šalies turizmo informacijos centrais sudarė patiekalų žemėlapį, kurie yra tapę savotiškais miestų simboliais. Nuo šiol vykdami į vieną ar kitą kraštą turistai jau žinos, kaip jo geriau paragauti visomis prasmėmis. Šiame skonių žemėlapyje - ne tik istorinės virtuvės pavyzdžiai, turintys ilgas tradicijas, bet ir kūrybiški bei žaismingi pasiūlymai gurmanams, padedantys identifikuoti vietoves per išskirtinius patiekalus kavinėse, restoranuose, sodybose ar gastronominėse edukacijose.

Keptos Duonos Tortas: Receptas

Kalbant apie gaminimo laiką, tai šis tortukas užima tikrai nemažai laiko, bet rezultatas, manau, kalba pats už save. Abejingų neliks, o ir stalą papuoš!

Ingredientai dideliam tortui:

• Šviesi duona - 2 kepalai
• Fermentinis sūris - 300 g
• Česnakas - 5 skiltelės (pagal skonį)
• Majonezas - 300 g
• Aliejus duonai kepti
• Druska
• Rūkytos kiaulės ausys - 200 g (nebūtina)

Padažui:

• Pomidorų padažas
• Majonezas
• Česnakas (pagal skonį)
• Krapai (pagal skonį)

Gaminimas:

1. Duoną supjaustome pailgais šiaudeliais ir kepame įkaitintame aliejuje, kol gražiai apskrus.
2. Sutarkuojame fermentinį sūrį smulkia tarka.
3. Į iškeptą duoną įspaudžiame česnaką, apibarstome druska ir gerai pakratome indą, kad pasiskirstytų česnakas su druska.
4. Tada imame duonos šiaudelį, vieną galą iki pusės merkiame į majonezą ir po to - į sūrį.
5. Taip šiaudelius dėliojame ratu sūrio galų į išorę, kol suformuosime apvalų tortą.
6. Kiaulienos auseles supjaustome plonais šiaudeliais ir apibarstome ant viršaus (nebūtina).
7. Padažas pats paprasčiausias - česnakinis. Vienodais kiekiais sumaišome majonezą ir pomidorų padažą, pagal skonį įspaudžiame česnako.
8. Papuošimas priklauso nuo jūsų fantazijos, aš naudojau krapus, alyvuogę ir pomidorą.

Galima pagaminti ir mažą tortą, tuomet reikės tik vieno kepalo duonos.

Duoną supjaustome juostelėmis (iš pradžių paimkite lėkštę, į kurią norėsite dėti duoną, į jos vidurį įdėkite nedidelį dubenėlį, kuriame bus padažas, ir taip atmatuokite, kokio ilgio juostelių jums reikės.). Iškepus duonai šiek tiek palaukiame kol atvės, ir tuomet įtriname česnaku. Paimame duonos juosteles ir iki pusės aptepame majonezu, apibarstome sūriu ir dedame į lėkštę.

Ką Paragauti Kitose Lietuvos Vietovėse?

Akmenė

Jeigu iki šiol Akmenės krašte žinojote tik Marso kanjonus, nuo šiol prisiminkite ir ten gaminamą ypatingą desertą „Karštas bučinys“. Paragauti jo galima vienoje ilgiausiai Akmenės rajone dirbančių kavinių sodyboje „Viliošiai“.

Alytus

Vykdami į etnografinio Dzūkijos regiono sostinę Alytų, nuteikite skrandį dzūkų kulinariniam paveldui. Šiame krašte jį ryškiausiai atstovauja bulvinės bandos. Keptų bulvinių bandų, patiekiamų su spirgučiais ir dzūkiška smetona arba spirgučių ir grietinėlės mirkalu, galima užsisakyti restorane „Dzūkijos dvaras“ (Alytaus r.). Alytaus mieste bulvinėmis bandomis gardžiausiai kvepia „Dzūkų alaus restorane“.

Pasak Alytaus turizmo informacijos centro, tai yra šio krašto desertas iš didžiosios raidės ir primena totorių, atsikėlusių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę dar XIV a., istoriją. Pyrago, kurį totoriai kepdavo daugiausia šventėms, galima įsigyti beveik visose Alytaus bei Alytaus rajono kepyklėlėse.

Anykščiai

Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro teigimu, Anykščiai gali pasigirti lietuviškomis arbatomis bei kavomis. Viską apie vaistažolių rūšis, jų paruošimą, panaudojimą sveikatai ir degustaciją galima sužinoti čia rengiamoje edukacijoje „Arbatos kelias Anykščiuose“. Išgirsite ir apie baltiškos arbatos gėrimo meną.

Lauktuvių iš Anykščių krepšį Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras rekomenduoja pripildyti „Marijos trobelės“ obuolių sūriais, tikru Lietuvos kulinarijos paveldo produktu. Anykščiai žinomi kaip obuolių kraštas! O obuolių sūris, pasakojama, puikavosi dar ant Radvilų stalo XVII a., jo receptą galima rasti ir V.

Birštonas

Birštonas ir mineralinis vanduo žodyne turėtų būti įrašyti greta, tai - neatsiejami dalykai. Verčiau užsirašykite į edukacinį užsiėmimą „Kvepiantis Birštono banginiukas“ Birštono sakraliniame muziejuje. Banginuko - formos sausainių iš tešlos pagal XII a. šv. Hildegardos, viduramžių vienuolės ir žolininkės, receptą.

Biržai

Biržai - alaus kraštas. Todėl Biržų turizmo ir verslo informacijos centras būtinai siūlo paragauti alaus sriubos. Šiandien jo variacijos - aštrios alaus sriubos su raudonosiomis pupelėmis ir jautiena - galima paragauti Rinkuškių alaus daryklos restorane „Alaus kelias“. Desertui nepamirškite užsisakyti alaus ledų arba šokoladinio alaus pyrago.

Kas nežino kepyklos „Biržų duona“? Joje būtinai įsigykite „Senolių“ duonos, kuri yra kepama nuo Biržų duoninės įkūrimo laikų, arba legendinių „Skarelių“. Visgi tie, kurie laukia jūsų grįžtančių iš Biržų, be abejo, tikėsis alaus skonio lauktuvių. Rinkuškių parduotuvės asortimente galite rasti ir salyklo miltų sausainių arba alaus karamelės. Tačiau galbūt mažiau kas žino „Biržų šokoladą“. Ne su kakavos pupelėmis, o su ąžuolo gilėmis!

Druskininkai

Pavadinimas „šiuškės“ priverčia išriesti antakius? O švilpikai arba bulvinukai geriau žinomi? Paieškokite būtent šio regioninio patiekalo. „Šiuškės“ - tai bulvių bandelės su padažu ir dzūkiškais baravykais.

„Romnesos“ šakotis - lauktuvė Nr. 1 iš Druskininkų. Tuo neabejoja ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras.

Ignalina

Kaip Ignalinoje, daugiau nei 200 ežerų krašte, be žuvies? Ignalinos rajono turizmo informacijos centras primena, kad Ginučiuose verdama tradicinė aukštaitiška žuvienė. Jeigu Ignalinoje lankysitės gegužės-spalio mėnesiais, nepravažiuokite Bitininkystės muziejuje Stripeikiuose, lankomiausio Aukštaitijos nacionalinio parko objekto!

Jonava

Galbūt ne vienas, pamatęs šį pavadinimą, puls ieškoti internete daugiau informacijos, kas yra monardos. O tai - ryškiais žiedais žydinčios gėlės, kildinamos iš Šiaurės Amerikos. Seniausioje Jonavos gatvėje - gardus kepinių aromatas. Abejingus saldėsiams Jonavos turizmo informacijos centras nukreipia pas vietos ūkininką Petrą Bieliauską.

Joniškis

Joniškis - virtinių kraštas arba, kitaip, virtienių sostinė. Žiemgalos krašto tradicinis patiekalas virtieniai garuodavo tiek ant bajorų, tiek ant valstiečių stalo. Daugiau virtienių rūšių - žymiajame „Virtienių restoranėlyje“.

O jeigu Joniškyje lankysitės vasarą, iš Žagarės vyšnių festivalio būtinai parsivežkite zaptės. Tik Žagarėje! Kitu metų laiku paragauti zaptės galima edukacijų metu pas tautodailininkę, Lėlių namų įkūrėją, Kaliausių fabrikėlio savininkę Aušrą Petrauskienę.

Jurbarkas

Retas patiekalas turi jam dedikuotą skulptūrą. O štai kepti žiobriai - turi! Žiobrio kepimas ant žarijų, užmovus žuvį ant karklo vytelės, yra Jurbarko krašto vizitinė kortelė. Pagal Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro informaciją, kartą Žiobrinėse lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

Įsikūrusios šeimos sūrinės „Sūrio džiazas“ sūrių asortimentas. Jų visų galima išragauti iš anksto užsisakius sūrių degustaciją arba užsukus į sūrinės parduotuvę-kavinę.

Kaišiadorys

Jei nesate ragavę kakorų, būtinai užsukite į Kaišiadoris susipažinti su šiuo bulviniu patiekalu, galbūt nepelnytai esančiu cepelinų ar žemaičių blynų šešėlyje. Kitas įdomus Kaišiadorių krašto patiekalas - skaruliniai (nuo žodžio „skarelė“) blynai su spirgučiais ir kiaušiniais. Pagal Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro rekomendaciją, neprašausite įsigiję sūrio „Mėtinis kmynas“.

Kalvarija

Kalvarijos krašto muziejaus atstovai tikina, kad nepasigailėsite Kalvarijoje paragavę kugelio. Sakoma, kad skonis daugeliui primena naminį, močiutės keptą plokštainį. O didelės, sočios porcijos sužavi visus svečius.

Kaunas

Laisvės alėja Kaune be iš legendinės „Spurginės“ sklindančio spurgų aromato - ne Laisvės alėja. VšĮ „Kaunas IN“ neabejoja: šios spurgos yra vizitinė miesto kortelė.

Kazlų Rūda

Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centras primena, kad kropeliai - tradicinis Kazlų Rūdos krašto desertas, kulinarinis paveldas. Ar girdėjote, kad minkštų gardžių šakočių žmonės į Kazlų Rūdą atvyksta iš visos Lietuvos?

Kelmė

Ir sau paskanauti, ir lauktuvių iš Kelmės - Kelmės pyragas. Pristatydamas šį kepinį Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras primena žydų istoriją.

Kėdainiai

Bepigu miestams, kurių pavadinimai yra tapę patiekalo pavadinimo dalimi. Kėdainių blynus tikrai yra girdėjęs ne vienas. Be klausimų iš agurkų sostinės Kėdainių reikia parvežti kažko agurkinio. Paklausite, ko? Agurkų džemas. Jis čia gaminamas iki šiol.

Klaipėda ir Klaipėdos rajonas

Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro, Klaipėdos senamiesčio sūrio piršteliai tapo miesto kulinariniu simboliu daugiausia dėl baro „Klaipėdos senamiestis“. O štai į Klaipėdos rajone esančius Gargždus tegu jus nuveda garuojančių cepelinų kvapas! Juk Gargždai laikomi cepelinų miestu. Be to, jau tradicija tapo Gargžduose organizuojami Cepelinų virimo Lietuvos čempionatai (2024 m. vyko 7-asis).

Kretinga

„Grafo“ šokoladas su spirgais. Šį originalų skonį, kaip identifikuojantį Kretingą ir nerandamą niekur kitur Lietuvoje, išskiria Kretingos rajono turizmo informacijos centras. Būtinai reikia Kretingos žiemos sodo Vandens malūne, kur įsikūrusi „Dvaro saldaininė“.

Juokaujama, kad Salantai garsūs ne tik visoje Lietuvoje žinoma kavine „Pakalnutė”, bet ir Salantų pyragu. Būtinai paragauti keliaujant po Kretingą.

Kupiškis

„Labai ilgai mąstėme ir ginčijomės, kas gi tas Kupiškį identifikuojantis patiekalas šiai dienai būtų? Tai kas gi toks Kupiškio krašte? Senasis pakišuolis?“, - svarsto Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centras. Adomynės krašte nuo seno kepamos ir jau plačiai Kupiškį garsina Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo sertifikatą turinčios „Pagrabinės“ bandelės.

Lazdijai

Dzūkiškos bulvinės bandos - viso Dzūkijos regiono gastronominė pažiba, tad suprantama, jog jomis didžiuojasi ne vienas dzūkų miestas. Juk bandos - senovės dzūkų kulinarinis paveldas. Lazdijų turizmo informacijos centras nustebina iš Lazdijų siūlydamas parsivežti žvynuotų ir uodeguotų lauktuvių.

---