Daugelio žvejų supratimu, tvenkinys yra dirbtinis darinys, kuris susidaro patvenkus upę, ką ir sako pats tokio vandens telkinio pavadinimas.

Tačiau ichtiologai ir hidrologai turi truputį kitokią nuomonę ir, pasak jų, tvenkinio apibrėžimas platesnis. Tvenkinys nebūtinai susidaro užtvenkus upę. Pagal ichtiologų duomenis Lietuvoje yra 435 didesni nei 5 ha tvenkiniai, įskaitant ir Kauno HAE, iš kurių 354 randasi prie upių, o 81 - susidaręs patvenkus ežerus.

Tačiau didžiausi tvenkiniai susidarę patvenkus upes. Tai, suprantama, būtų Kauno marios (plotas 6350 ha), Antalieptės marios (1572 ha), Elektrėnų marios (1389 ha). Ežeriniai tvenkiniai žuvų rūšimis praktiškai nesiskiria nuo tikrų ežerų.

Tvenkiniuose prie upių dauguma žuvų yra tos pačios kaip ir upėse, išskyrus migruojančias iš jūros arba upių žemupių rūšis.

Pagal grupes tvenkinius galima skirstyti į tris rūšis. Pirmoji būtų patys mažiausi, kurių plotas nesiekia 0,5 ha. Antroji yra tarpinė, tai tvenkiniai, kurių plotas nuo 0,5 iki 5 ha, ir jie susidarę patvenkus nedideles upes.

Apsiribosiu antrąja tvenkinių grupe, dalimi mažesniųjų trečiosios grupės tvenkinių, kadangi juose meškeriotojai tikrai gana dažnai žvejoja, bet esmė net ne tame - būtent šie vandens telkiniai daugiau ar mažiau yra panašūs savo gyliais, dugno reljefu, rūšine žuvų sudėtimi.

Nors kai kurie tvenkiniai susidarė patvenkus gana nedidelį upeliuką ir savo plotu gali būti žymiai mažesni už tuos, pro kuriuos prateka vidutinio dydžio upė, bet jie nebūtinai bus seklūs, todėl juose rasti buvusio upelio vagą sudėtingiau.

Žvejojant iš valties ir turint echolotą, tai nesudarys didesnių keblumų, bet be šio prietaiso kartais tenka netrumpai paklaidžioti po vandens platybes, o spiningaujant nuo kranto - juo labiau.

Išsivingiavusią upelio vagą galima bandyti įsivaizduoti prisiminus, kaip atrodo bet kokio upelio krantai. Vieni jų gali būti visiškai lėkšti, kiti - statūs. Sunkiausiai aptikti upelio vagą ten, kur jis užtvindytas ties lėkštais krantais.

Nereikia manyti, kad vaga yra tartum iškastas tiesus bei vienodai stačiai šlaitais griovys. Tiesa, pasitaiko, kad vagos šlaitas leidžiasi gilyn beveik stačiai, bet taip yra daugiau ten, kur tvenkinio krantas status.

Tačiau daugumoje atvejų vaga turi dvi labiausiai išreikštas pakopas. Taip yra todėl, kad metų laikotarpyje upelio vandens lygis būna pakilęs (pavasarį esant polaidžiui, po staigių liūčių, vėlų rudenį) arba daugiau mažiau pastovus (vasarą, rudens pradžioje, žiemą).

Pirmasis iš šių susidariusių šlaitų yra nuolaidesnis, dažnai jo viršuje yra šiekštų, tai vandens apsemti buvę krūmai, medžiai, o antrasis - status.

Tačiau tai nėra tvirta taisyklė, o tik dažniausiai pasitaikantis variantas. Vasarą, taip pat rudens pradžioje dauguma plėšrūnų laikosi ties pirmuoju, jei ten yra dvi pakopos, šlaitu.

Tačiau įpusėjus rudeniui lydekos ir ypač sterkai labiau mėgsta medžioti giliau, t. y. prie antrojo šlaito. Maždaug rugsėjo pabaigoje tvenkinių plėšrūnai ima ieškoti gilesnių telkinio vietų. Čia jie praleidžia didesnę paros dalį: medžioja, ilsisi ir laukia ateinančios žiemos.

Labai įmanomas dalykas, kad esant minkštam telkinio dugnui, pūvant vandens augalams, kada tvenkinys senas, kai kurios pakopos arba net dauguma jų tiesiog išnyksta ir vaga pasidaro tartum lovys.

Tačiau tas „lovys“ būna ne vienodai nuožulniais šlaitais, o staigiau ar mažiau besileidžiančiais gilyn. Čia irgi galioja panašūs sezoniniai dėsniai atskirų rūšių žuvų buveinėms, apie kuriuos jau kalbėjau.

Paprastai nuolaidžiame šlaite vasarą būna priaugę daug vandenžolių ir ties jų kraštu, kur yra giliau, neretai apstu ešerių bei lydekų. Bet rudenį augalai apmiršta ir tik šiltesnėmis dienomis, kai išlenda saulė, prie tokių nuolaidžių šlaitų pasirodo viena kita lydekaitė ar būrelis dryžuotųjų.

Labai perspektyvi vieta grobuonims būna ties staigiu upelio posūkiu. Svarbiausia, kad vėlų rudenį plėšrūnėms mažai svarbu kiek toli nuo vagos yra tvenkinio krantas, nes tokiu metų laiku joms labiau rūpi gylis bei vagos šlaitų statumas arba jų reljefas. Turiu omenyje, kad šlaitas, žiūrint iš šono, gali būti lygus arba vingiuotas.

Puikios vietos lydekoms medžioti yra užlieti kelmynai arba, kas irgi neretai pasitaiko, palikti pūti nugriuvę į dugną medžiai, nenupjautų krūmų liekanos.

Turint echolotą susiraskime kerplėšyno kraštą, kuris yra šalia vagos. Devyniasdešimt procentų iš šimto, jog čia plaukios būrelis sterkų arba patruliuos aštriadantė. Jei tvenkinyje tokių vietų yra daug, tuomet žuvų paieška bus sudėtinga, labai įmanomas variantas, kad vienoje panašioje vietoje žvynuotųjų rasime apsčiai, o kitoje - žuvų bus labai mažai.

Straipsnyje akcentuoju vagas, jų šlaitus, bet reikėtų paminėti ir dar vieną žuvų paiešką lengvinantį dalyką. Pavyzdžiuose to nesimato, bet turėkite omenyje, kad vėlų rudenį siauri tvenkinių ruožai yra mažiau perspektyvūs už platesnius. Žinoma, daug ką lems ir gylis, bet jei lygintume vienodos gelmės išplatėjusią tvenkinio atkarpą ir siaurą, tikrai garantuoju, kad didesnė tikimybė pagauti daugiau žuvų bus ten, kur krantai labiau nutolę vienas nuo kito.

Visoje eilėje tvenkinių nuo antros rudens pusės spiningavimas nuo kranto tampa beprasmis. Kadangi masalą teks mesti maksimaliai toli, prarasite labai daug vilioklių, nes tvenkinių priekrantės zonoje gausu šiekštų.

Galima pagalvoti, jog nėra svarbu iš kurio taško užmesite plėšrūnui masalą, svarbiausia, kad jis patektų į grobuonies jutiminę zoną. Neretai pasitaiko, jog kažkas lyg ir bandė griebti vilioklį, tačiau labai jau atsargiai ir pakirtome tuščiai.

Tokiu atveju dauguma žvejų nusprendžia, kad plėšrūnės yra mažai aktyvios ir čiumpa masalą „puse lūpų“.

Ties stačiai besileidžiančiu vagos šlaitu valtį geriausiai statyti taip, kad būtų vienodai patogu masalą sviesti bei traukti išilgai to šlaito. Tokiu būdu mes lengvai galime patikrinti šlaito pakopas bet kokiame gylyje ir vesti vilioklį norimame vandens sluoksnyje, jei tai yra status vagos kraštas be pakopų.

Grobuonys antruoju atveju paprastai būna prigludę prie dugno kokiame nors gylyje ir stovi pasisukę galvomis išilgai kranto.

Kuomet vaga turi dvis ar tris plačias pakopas, kurios, jei pasinertumėm iki dugno, atrodytų tarsi nemažos lygios aikštelės, valtį geriau statyti pačioje vagoje apie 50-60 m nuo viršutiniosios pakopos.

Dabar masalą metame maždaug 45° kampu krantui, o tai dažniausiai reiškia, kad ir vagos šlaitui. Nors vėlų rudenį prie lėkštų be pakopų vagos šlaitų, kaip minėjau, grobuonių pasitaiko rečiau, bet jų ten irgi gali būti. Ypač tai tikėtina, jei šiame šlaite randame povandeninį kelmyną, paskendusių medžių liekanas.

Valtį derėtų statyti taip, kad būtų patogu vilioklį užmesti maždaug 75° kampu vagos šlaitui. Taip traukiamas masalas paprastai „pasigriebia“ mažiausiai kliuvinių.

Dar vienas dažnai pasitaikantis atvejis. Kalbu apie tai, jei aptiksite tvenkinyje buvusio upelio vingį. Tikriausiai žinote, kad upės linkio vidinėje dalyje, t. y. prie išsikišusio kranto, paprastai būna gilioji vieta, kadangi upės tėkme atsimuša į šį krantą ir jį nuolatos gremžia.

Todėl čia bus staigus pagilėjimas, prie kurio labai mėgsta laikytis sterkai. Valties inkarą išmeskite taip, kad iš laivo būtų patogu maždaug 30-50 m atstumu patikrinti staigų vagos šlaito nuolydį.

Sterkai bet kokiame vandens telkinyje bus giliau nei ešeriai ir lydekos. Nors pastarosios kartais pakliūva ant kabliuko ir labai didelėje gelmėje, tačiau tik labai išimtinais atvejais ten, kur tuo metu yra sterkų būrys.

Žuvų auginimas tvenkiniuose - tai veikla, apimanti platų spektrą žinių ir įgūdžių. Tai gali būti tiek hobis, tiek pelningas verslas, priklausomai nuo masto ir taikomų metodų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žuvų auginimo tvenkiniuose aspektus, pradedant nuo tvenkinio įrengimo ir baigiant žuvų priežiūra bei derliaus nuėmimu.

Tvenkinio paruošimas ir įrengimas

Pirmas ir svarbiausias žingsnis - tinkamo tvenkinio paruošimas. Tinkamas tvenkinys užtikrins gerą žuvų augimą ir sveikatą. Svarbūs faktoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra:

• Vieta: Tvenkinys turėtų būti įrengtas ten, kur yra pakankamai vandens šaltinių (šaltiniai, upeliai, gręžiniai). Taip pat svarbu, kad vieta būtų apsaugota nuo stiprių vėjų ir saulės kaitros.
• Dydis ir gylis: Tvenkinio dydis priklauso nuo planuojamo žuvų skaičiaus ir rūšies. Gylis turėtų būti pakankamas, kad žuvys galėtų pasislėpti nuo plėšrūnų ir išvengti per didelių temperatūros svyravimų. Rekomenduojamas gylis - 1,5-2 metrai.
• Grunto tipas: Geriausias grunto tipas tvenkiniui yra molis arba smėlis su molio priemaišomis, nes jis gerai sulaiko vandenį. Vengti reikėtų smėlio ir žvyro, nes jie praleidžia vandenį.
• Tvenkinio forma: Optimaliausia tvenkinio forma yra ovali arba stačiakampė su užapvalintais kampais. Tai palengvina vandens cirkuliaciją ir mažina negyvų zonų susidarymą.
• Vandens kokybė: Prieš įžuvinant tvenkinį, būtina patikrinti vandens kokybę. Vanduo turi būti švarus, be teršalų ir su pakankamu deguonies kiekiu.

Tvenkinio įrengimas žingsnis po žingsnio:

• Vietos parinkimas ir žemės paruošimas: Išvalykite pasirinktą vietą nuo augalijos, akmenų ir kitų kliūčių. Išlyginkite paviršių ir suformuokite tvenkinio kontūrus.
• Kasimas: Iškaskite tvenkinį pagal suplanuotus matmenis ir formą. Svarbu užtikrinti tinkamą nuolydį, kad vanduo galėtų lengvai nutekėti.
• Hidroizoliacija (jei reikia): Jei gruntas pralaidus, reikalinga hidroizoliacija. Tam galima naudoti specialias plėveles arba molio sluoksnį.
• Vandens tiekimo ir nutekėjimo sistemos įrengimas: Įrengkite vandens tiekimo sistemą (vamzdžiai, siurbliai) ir nutekėjimo sistemą (perpildymo vamzdis, drenažas).
• Tvenkinio užpildymas: Palaipsniui užpildykite tvenkinį vandeniu. Stebėkite, ar nėra nuotėkių.
• Augalijos sodinimas (jei norima): Pasodinkite vandens augalus, kurie padės palaikyti vandens kokybę ir suteiks žuvims prieglobstį.

Žuvų rūšių pasirinkimas

Žuvų rūšies pasirinkimas priklauso nuo kelių faktorių: klimato, vandens temperatūros, tvenkinio dydžio ir jūsų tikslų (pvz., maistui, dekoratyviniais tikslais). Populiariausios žuvų rūšys auginamos tvenkiniuose:

• Karpiai: Karpiai yra vieni populiariausių žuvų auginimui tvenkiniuose dėl jų greito augimo ir atsparumo įvairioms sąlygoms. Jie yra visaėdžiai, todėl lengvai prisitaiko prie įvairaus maisto.
• Amūrai: Amūrai yra žoliaėdės žuvys, kurios puikiai tinka tvenkiniams, kuriuose auga daug vandens augalų. Jie padeda kontroliuoti augalijos augimą ir palaikyti vandens švarą.
• Lydekos: Lydekos yra plėšrios žuvys, kurios gali būti auginamos tvenkiniuose, norint kontroliuoti kitų žuvų populiaciją. Tačiau reikia būti atsargiems, kad jos nesunaikintų visų kitų žuvų.
• Upėtakiai: Upėtakiai yra vertingos žuvys, kurios reikalauja švaraus ir deguonies prisotinto vandens. Jie tinka auginti tvenkiniuose su nuolatiniu vandens srautu.
• Šamai: Šamai yra atsparios žuvys, kurios gali augti įvairiose sąlygose. Jie yra visaėdžiai ir lengvai prisitaiko prie įvairaus maisto.
• Ešeriai: Ešeriai yra plėšrios žuvys, kurios gali būti auginamos tvenkiniuose kartu su kitomis žuvimis. Jie padeda kontroliuoti smulkių žuvų populiaciją.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad ne visos žuvų rūšys gali būti auginamos kartu. Plėšrios žuvys gali sunaikinti kitas žuvis, o skirtingų rūšių žuvys gali konkuruoti dėl maisto ir erdvės.

Žuvų įžuvinimas

Prieš įžuvinant tvenkinį, būtina atlikti kelis paruošiamuosius darbus:

• Vandens kokybės patikrinimas: Patikrinkite vandens temperatūrą, pH lygį, deguonies kiekį ir kitus parametrus.
• Žuvų aklimatizacija: Prieš paleidžiant žuvis į tvenkinį, būtina jas aklimatizuoti. Tai reiškia, kad žuvis reikia palaipsniui pritaikyti prie tvenkinio vandens temperatūros ir cheminių savybių.
• Įžuvinimo tankumas: Įžuvinimo tankumas priklauso nuo žuvų rūšies, tvenkinio dydžio ir vandens kokybės. Per didelis įžuvinimo tankumas gali sukelti vandens kokybės pablogėjimą ir žuvų ligas.

Įžuvinimo tankumo rekomendacijos:

Žuvų rūšis	Rekomenduojamas tankumas (žuvų/ha)
Karpiai	1000-2000
Amūrai	500-1000
Lydekos	50-100
Upėtakiai	2000-5000
Šamai	1000-2000
Ešeriai	500-1000

Žuvų maitinimas

Žuvų maitinimas yra vienas svarbiausių žuvų auginimo aspektų. Tinkamas maitinimas užtikrina gerą žuvų augimą ir sveikatą. Yra du pagrindiniai žuvų maitinimo būdai:

• Natūralus maitinimas: Natūralus maitinimas pagrįstas natūraliais maisto šaltiniais, esančiais tvenkinyje (dumbliai, planktonas, vabzdžiai). Šis maitinimo būdas tinka žuvims, kurios yra visaėdės arba žoliaėdės.
• Dirbtinis maitinimas: Dirbtinis maitinimas pagrįstas specialiais žuvų pašarais, kurie yra subalansuoti ir atitinka žuvų mitybos poreikius. Šis maitinimo būdas tinka žuvims, kurios reikalauja daugiau baltymų ir kitų maistinių medžiagų.

Žuvų pašarai gali būti įvairių formų: granulės, dribsniai, tabletės. Svarbu pasirinkti pašarą, kuris atitinka žuvų rūšies ir amžiaus poreikius. Taip pat svarbu nepermaitinti žuvų, nes tai gali sukelti vandens kokybės pablogėjimą.

Maitinimo dažnumas priklauso nuo žuvų rūšies, amžiaus ir vandens temperatūros. Jaunas žuvis reikia maitinti dažniau nei suaugusias žuvis. Taip pat, esant aukštesnei vandens temperatūrai, žuvys aktyviau maitinasi.

Vandens kokybės palaikymas

Vandens kokybė yra vienas svarbiausių faktorių, turinčių įtakos žuvų sveikatai ir augimui. Bloga vandens kokybė gali sukelti žuvų ligas ir net mirtį. Svarbiausi vandens kokybės parametrai, kuriuos reikia stebėti:

• Deguonies kiekis: Deguonies kiekis vandenyje turi būti pakankamas, kad žuvys galėtų kvėpuoti. Žemas deguonies kiekis gali sukelti žuvų dusimą.
• pH lygis: pH lygis turėtų būti neutralus arba šiek tiek šarminis (6,5-8,5). Per žemas arba per aukštas pH lygis gali būti žalingas žuvims.
• Amoniako ir nitritų kiekis: Amoniako ir nitritų kiekis vandenyje turi būti minimalus. Šios medžiagos yra toksiškos žuvims.
• Temperatūra: Vandens temperatūra turėtų būti tinkama žuvų rūšiai. Per aukšta arba per žema temperatūra gali sukelti žuvų stresą.
• Drumstumas: Vandens drumstumas turėtų būti minimalus. Drumstas vanduo gali trukdyti žuvims maitintis ir kvėpuoti.

Vandens kokybę galima palaikyti keliais būdais:

• Vandens keitimas: Reguliarus vandens keitimas padeda pašalinti teršalus ir atnaujinti deguonies kiekį.
• Aeracija: Aeracija padeda prisotinti vandenį deguonimi. Tam galima naudoti aeratorius arba fontanus.
• Vandens augalai: Vandens augalai padeda valyti vandenį ir gaminti deguonį.
• Filtras: Filtrai padeda pašalinti teršalus iš vandens.

Žuvų ligos ir jų prevencija

Žuvys, kaip ir visi gyvi organizmai, gali sirgti įvairiomis ligomis. Ligos gali būti sukeltos bakterijų, virusų, parazitų arba netinkamų laikymo sąlygų. Svarbu žinoti dažniausias žuvų ligas ir jų prevencijos būdus:

• Ichtiroftiriozė (manų liga): Tai dažna žuvų liga, kurią sukelia parazitai. Ligos simptomai: smulkūs balti taškeliai ant žuvų kūno. Gydymas: specialūs vaistai nuo parazitų.
• Grybelinės ligos: Grybelinės ligos dažniausiai atsiranda ant žuvų sužeidimų. Ligos simptomai: baltos arba pilkos apnašos ant žuvų kūno. Gydymas: specialūs vaistai nuo grybelio.
• Bakterinės ligos: Bakterinės ligos gali sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo bakterijos rūšies. Ligos simptomai: opos, pūliai, kraujosruvos. Gydymas: antibiotikai.
• Parazitinės ligos: Parazitinės ligos gali sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo parazito rūšies. Ligos simptomai: svorio kritimas, apetito praradimas, trūkčiojimas. Gydymas: specialūs vaistai nuo parazitų.

Ligos prevencijos būdai:

• Gera vandens kokybė: Palaikykite gerą vandens kokybę, kad žuvys būtų atsparios ligoms.
• Tinkamas maitinimas: Maitinkite žuvis subalansuotu pašaru, kad jos gautų visų reikalingų maistinių medžiagų.
• Karantinas: Prieš įleidžiant naujas žuvis į tvenkinį, laikykite jas karantine, kad įsitikintumėte, jog jos neserga.
• Dezinfekcija: Reguliariai dezinfekuokite įrankius ir įrangą, kad išvengtumėte ligų plitimo.

Derliaus nuėmimas

Derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo žuvų rūšies ir auginimo tikslų. Paprastai, žuvys auginamos iki tam tikro dydžio, kuris yra tinkamas prekybai arba vartojimui. Derliaus nuėmimo būdai:

• Tinklai: Tinklai yra vienas populiariausių derliaus nuėmimo būdų. Tinklai gali būti įvairių dydžių ir formų, priklausomai nuo žuvų rūšies ir tvenkinio dydžio.
• Elektrinė žvejyba: Elektrinė žvejyba yra būdas, kai žuvys apšvitinamos elektros srove, kad jas būtų lengviau sugauti. Šis būdas yra efektyvus, bet gali būti žalingas žuvims.
• Tvenkinio išleidimas: Tvenkinio išleidimas yra būdas, kai vanduo išleidžiamas iš tvenkinio, kad žuvys būtų lengviau sugaunamos. Šis būdas tinka mažiems tvenkiniams.

Svarbu derliaus nuėmimo metu elgtis su žuvimis atsargiai, kad jos nebūtų sužeistos. Taip pat svarbu užtikrinti, kad žuvys būtų laikomos tinkamomis sąlygomis po derliaus nuėmimo.

Žuvų auginimo verslas

Žuvų auginimas tvenkiniuose gali būti pelningas verslas. Tačiau, norint sėkmingai vykdyti šį verslą, reikia atsižvelgti į kelis faktorius:

• Rinkos analizė: Atlikite rinkos analizę, kad nustatytumėte, kokios žuvų rūšys yra paklausios ir kokia yra jų kaina.
• Verslo planas: Sukurkite verslo planą, kuriame būtų numatyti visi svarbiausi aspektai: investicijos, išlaidos, pajamos, pelnas.
• Finansavimas: Ieškokite finansavimo šaltinių: bankų paskolos, ES parama, privatūs investuotojai.
• Leidimai: Gaukite visus reikalingus leidimus ir licencijas.
• Marketingas: Sukurkite marketingo strategiją, kad pritrauktumėte klientus.

Žuvų auginimo verslas gali būti pelningas, jei yra tinkamai suplanuotas ir valdomas.

Polikultūra

Norint pasiekti maksimalų rezultatą, būtina rinktis ne vienos rūšies žuvis, o derinti keletą jų. Rekomenduojame pasirinkti bent penkias žuvų rūšis. Jos viena kitą papildo. Būdamos kartu jos priaugs daugiau svorio ir palaikys švaresnį vandenį, apsaugos telkinį nuo žolių.

Geriausia polikultūrai rinktis iš šių 5 Lietuvoje siūlomų ir nesudėtingai auginamų žuvų:

• Karpiai: Jei tvenkinyje drumstas vanduo ir nekantraujama žvejoti, kaip pagrindines žuvis rinktis patariama didesnius karpius.
• Amūrai: Jei tvenkinys žolėtas, bet žolės yra nereikalingos - padės stambesni amūrai. Maži amūrai, deja, ėda tik vabaliukus ir smulkias švelnias žolytes.
• Plačkakakčiai: Jei norima, kad tvenkinyje būtų skaidrus vanduo - reikėtų rinktis plačiakakčius, kurie tvenkinį išvalys nuo planktoninių melsvadumblių, sukeliančių labai nepageidautiną vandens žydėjimą.
• Lydekos bei Šamai: Jei norima atsikratyti smulkių nepageidautinų žuvų, kad geriau galėtų augti naujai įsigytos stambesnės - reikės lydekų arba šamų. Abi žuvys yra plėšrios, tad suės mažesnes žuveles, kurios dažnai būna senesniuose tvenkiniuose. Deja, lydekos griebia net ir savo dydžio žuvis.
• Lynai bei Karosai: Jei esate patenkinti savo tvenkiniu ir norite jam skirti kuo mažiau laiko - lynai ir karosai tokioms sąlygoms tinka geriausiai. Bet kartu su karosais nepavyks užauginti kitų žuvų, nes karosų prisidaugins labai daug ir visoms žuvims vandens telkinyje taps ankšta - trūks maisto ir deguonies.
• Eršketai, vaivorykštiniai upėtakiai, europiniai unguriai, karpio-karoso hibridai.

---