Žindymo laikotarpis - ypatingas metas tiek mamai, tiek kūdikiui. Nors sveikatos priežiūros specialistams žindymo mitybos rekomendacijos gali atrodyti aiškios, iš tiesų tai gana paini tema, kelianti daug klausimų ir nerimo. Ką valgyti, jeigu kūdikį beria? Ką valgyti, jei naujagimiui pučia pilvelį? Ką valgyti, kad mama pati būtų sveika ir stipri? Ką valgyti, kad pakaktų pieno? Ką valgyti, jei mama žindydama nori numesti ar priaugti svorio?

Pagrindinės taisyklės

Pagrindinė taisyklė - žindyvės mityba nėra niekuo ypatinga, valgyti reikia kuo įvairesnį maistą, laikantis sveikos mitybos principų. Net maitinantis įvairiu ir kokybišku maistu žindančiai mamai gali nepakakti vitaminų ir mineralų dėl mūsų klimatinės zonos ypatumų, todėl dažnai medikai moterims siūlo toliau vartoti papildus.

Žinoma, normalu, kad žindymo metu norisi konkrečių produktų, pvz., saldumynų, nes paprasčiausiai trūksta energijos, miego bei poilsio. Nemažai įtakos konkretiems produktams turi hormonų pokyčiai. Labai svarbu, kad nustotumėte nerimauti ir pasitikėtumėte savimi, juk Jūs tikrai geriausiai žinote, kas tinka Jūsų naujagimiui.

Pradėjusi žindyti, ieškokite patikimos informacijos iš kvalifikuotų savo srities specialistų. Šie žmonės dažniausiai yra šeimos gydytojas, žindymo konsultantas ar akušeris - ginekologas, dietologas. Nepasitikėkite draugių, močiučių rekomendacijomis - skaitykite ir ieškokite naujausių mokslu pagrįstų rekomendacijų, klauskite savo šeimos gydytojo ar žindymo specialisto bei kreipkitės į gydytoją dietologą.

Ką valgyti ir gerti?

Tad svarbiausia taisyklė - valgykite viską, ko geidžia Jūsų organizmas, tik žinoma, saikingai. Jei vartojate produktus, kurie gali provokuoti alergiją, įveskite juos į savo mitybą po truputį, stebėdama, ar neatsiranda alerginių reakcijų. Vartokite pakankamai skysčių - 8-10 puodelių į dieną. Kartą per parą galite išgerti kavos ir tai nesukels neigiamos reakcijos kūdikiui.

Dažnai moterys nerimauja dėl produktų, kurie pučia pilvą, t. y. skatinantys kauptis dujas, tačiau reikia žinoti, kad mamos pienas gaminasi “per kraują”, t. y. jeigu mamai pučia pilvą, kūdikis greičiausiai jokio poveikio nejaus. Stebėkite kūdikio išmatas, jei žarnyne bus pokyčių - išmatos bus putotos, skystos, žalsvos ar su gleivėmis, jei tai sutampa su pavartotais produktais, jų laikinai reiktų nevartoti.

Į visus šiuos klausimus yra paprastas atsakymas - kada tik nori ir ką nori. Nėra priežasčių keisti mitybos, bet žinoma, turite maitintis laikantis sveikos mitybos principų. Valgykite tai, ką valgote visada. Subalansuota vegetarinė mityba taip pat tinka žindančioms moterims.

Žinoma, kiekvienai moteriai žindymo eigoje siūloma atlikti kraujo tyrimą ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, ar Jums nereikia vartoti papildų ar vitaminų šiuo aktyviu gyvenimo periodu.

Svarbiausia taisyklė - laiminga mama lygu sklandus žindymas.

Mitus ir tikrovė apie žindymą

Mano mamai, močiutei ir kitoms šeimos moterims žindyti nepavyko. Žindyti dėl fiziologinių priežasčių (pavyzdžiui, patirtų krūtų traumų ar nepakankamai išsivysčiusių audinių) negali vos iki 10% moterų. Tačiau užsitęsęs, ūmus, stiprus skausmas, skausmingi spenelių pažeidimai nėra normalu.

Krūtų ir spenelių skausmas dažniausiai yra susijęs su netinkama kūdikio padėtimi glaudžiant jį prie krūties, netinkamu apžiojimu, trumpu liežuvio pasaitėliu ir kt. Mano speneliai įdubę. Gimė kūdikis, tačiau pieno visai nėra. Gimus kūdikiui (o kartais dar ir nėštumo metu) ima gamintis priešpienis.

Kaip žinoti, kad kūdikis alkanas?

Rekomenduojama stebėti žindomo naujagimio maitinimų dažnį, nes naujagimiai ne visuomet geba aiškiai parodyti alkio ženklus. Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. naktį).

Augimo šuolio metu kūdikis gali ištisą parą „kabėti ant krūties“, o paaugęs kūdikis gali žįsti daugybę kartų per dieną, tačiau prie krūties užtrukti tik kelias minutes ir vėl skubėti pažinti aplinką.

Kūdikio noras visą laiką būti prie krūties kartais gali rodyti, kad kūdikiui trūksta pieno, tačiau tai tikrai nėra pagrindinis rodiklis. Ar mano pienas blogas, per liesas? Motinos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui. Jo sudėtis (taip pat ir riebumas) kinta, priklausomai nuo kūdikio poreikių.

Pieno perteklių pirmaisiais žindymo mėnesiais įprastai lemia hormonų disbalansas. Kūdikiui gali būti sunku žįsti, jeigu krūtys kietos, persipildžiusios, tad reikėtų rankomis ar pientraukiu nusitraukti truputį pieno ir duoti kūdikiui žįsti krūtį.

Labai ilgas, užsitęsęs „čiunkinimas“, „kabojimas ant krūties“ yra vienas pagrindinių augimo šuolių simptomų. Ilgai ir, atrodytų, tuščiai žįsdamas kūdikis išprovokuoja spartesnę ir gausesnę pieno gamybą. Taip pat reikėtų suprasti, kad žindymas ir buvimas prie krūties kūdikiui nėra vien būdas pasisotinti, bet ir galimybė nusiraminti, megzti tvirtesnį ryšį su mama.

Kūdikiui pasisotinus, nurimus ar ėmus snūduriuoti, galite pabandyti švelniai ištraukti krūtį iš jo burnos ir pakalbinti, paglostyti, pasupti, įjungti baltąjį triukšmą, t.y. Žįsdamas kūdikis kandžiojasi. Svarbu išsiaiškinti priežastis ir tuomet spręsti problemą.

Stimuliuojant krūtis (tiek kūdikiui žindant, tiek ir traukiant pieną rankomis ar pientraukiu) jose nuolat gaminasi pienas. Įprastai (ypač žindymo pradžioje) rekomenduojama vieno maitinimo metu kūdikiui paduoti vieną, o kito maitinimo metu kitą krūtį. Augimo šuolių metu, karštomis dienomis, kūdikiui susirgus ir pan.

Skausmingi gumbeliai krūtyse susiformuoja užsikimšus pieno latakėliui. Svarbiausia taisyklė - užsikimšus pieno latakėliams ir toliau žindykite kūdikį arba pieną nusitraukite kaip įprasta.

Mamos liga tikrai nėra priežastis nutraukti žindymą. Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui. Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs žindančioms mamoms bei jų pienu maitinamiems mažyliams. Žinoma, dėl vaistų vartojimo žindymo laikotarpiu reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Motinos pienas yra labai naudingas sergančiam kūdikiui - moksliniai tyrimai rodo, kad kūdikiui susirgus motinos pieno sudėtis pakinta taip, kad mažyliui būtų lengviau susidoroti su infekcija.

Ar papildai, maisto produktai, žolelės ir kt. gali pagerinti laktaciją?

Tradicija laktacijai pagerinti vartojama kmynų arba pankolių arbata, dilgėlių nuoviras, graikiniai riešutai, chalva ir kt. Neabejotinai veiksmingiausia laktacijos gerinimo priemonė yra krūtų stimuliacija, t.y. kūdikio žindymas arba pieno traukimas pientraukiu.

Žindyti nėštumo metu yra saugu, o kai kurios moterys pirmagimio žindymą tęsia ir gimus naujagimiui, t.y. Krūtimi maitinančiai darbuotojai papildomai, ne rečiau kaip kas 3 val. suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui žindyti. Darbuotojai pageidaujant, šios pertraukos gali būti prijungtos prie pietų pertraukos, perkeltos į darbo dienos pabaigą.

Motinos pienas ir vyresniems kūdikiams yra labai naudingas, puikios mitybinės vertės produktas, o žindymo procesas padeda vaikui nurimti, suvaldyti emocijas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) žindyti rekomenduoja bent iki 2-ejų metų.

Svarbiausia žinoti, kad motinos pienas arba pieno mišinys yra pagrindinis kūdikio iki 1-erių metų maistas (nepaisant to, kad nuo maždaug 6 mėn. amžiaus kūdikis turėtų būti po truputį primaitinamas kietu maistu). Iš mamos pieno kūdikis gauna visas augimui ir vystymuisi reikalingas maistines medžiagas. Todėl žindančiai mamai ypatingai svarbi tinkama mityba.

Mitybos ypatumai žindymo laikotarpiu

Speciali dieta žindant tėra mitas. Paprasčiausiai mityba turi būti subalansuota ir maistas įvairus, kad visų reikalingų medžiagų užtektų ir mamai, ir kūdikiui. Žindančiai mamai kasdien reikia papildomų 500 kalorijų - tiek sunaudojama pienui gamintis. Skurdi mityba žindymo periodu gali sutrikdyti pačios moters sveikatą.

Valgyti įvairius maisto produktus būtina ir tam, kad vaikas susipažintų su jais per motinos pieną. Manoma, kad tai gali padėti sumažinti alergijos maistui tikimybę. Žindančiai moteriai beveik nėra draudžiamų maisto produktų, tik reikia valgyti nedideliais kiekiais, tada maistas nepakenks nei jai, nei kūdikiui.

Leidžiama valgyti absoliučiai visus vaisius, taip pat ir džiovintus, uogas, bet geriau pirmenybę teikti Lietuvoje užaugintiems vaisiams ir daržovėms. Svarbiausia, kad pati mama nebūtų alergiška šiems produktams. Jeigu pastebėjote, kad nuo kurio nors produkto kūdikiui pučia pilvuką, mažiau jo valgykite, ir tai gali padėti.

Negaminkite maisto iš pusfabrikačių, nes juose yra daug druskos ar cukraus, įvairiausių sintetinių maisto priedų. Nedera piktnaudžiauti saldumynais, nereikalingi žindant visokiausi spalvoti ir gazuoti gėrimai. Žindydama turėtumėte apriboti kofeino kiekį, atsisakyti tam tikrų rūšių riebios žuvies, alkoholio.

Kofeinas patenka į motinos pieną, o dėl didelio jo kiekio kūdikis tampa dirglesnis, sutrinka miegas. Todėl per dieną leidžiama išgerti ne daugiau kaip 2 puodelius kavos. Alkoholis žindančiai mamai nerekomenduojamas - kūdikio kepenys dar nepasiruošę jo skaldyti taip, kaip suaugusiojo. Žindant reikia daugiau skysčių, nes jie būtini ir pienui gamintis.

Maisto produktai, galintys pagerinti pieno susidarymą, pavyzdžiui, arbata su pienu, tėra mitas. Tiesa, kalcio, folio rūgšties, geležies, cinko kiekis motinos piene nepriklauso nuo to, kiek jo bus mamos maiste. Pritrūkus kalcio, nukentės žindančios mamos dantys ir kaulai, nes iš moters organizmo jo pirmiausiai bus imama kūdikio reikmėms. Kalcio šaltiniai yra pieno produktai, žuvys, riešutai, avinžirniai, sojų varškė, kopūstai.

Jeigu žindanti mama serga mažakraujyste, gydytojas būtinai patars preparatą su geležimi. Mėsoje, paukštienoje ir žuvyje yra geriau organizmo pasisavinamos hemogeležies, augaliniai produktai turi ne hemogeležies, kurią pasisavinti padeda mėsoje esančios organinės medžiagos.

Gerai kraujodarai reikia dar ir vitamino B12, kurio šaltiniai yra gyvūninės kilmės maisto produktai. B grupės vitaminų, taip pat C, A ir D, seleno, jodo kiekis žindančios moters maiste lemia ir jų kiekį piene. B grupės vitaminų yra duonoje ir kituose grūdų produktuose, daržovėse, mėsoje, kiaušiniuose.

Vitamino C turi brokoliai, žiediniai ir baltagūžiai kopūstai, kiviai, apelsinai, citrinos, juodieji ir raudonieji serbentai. Kad nepritrūktų jodo, maistą sūdykite joduota druska. Vitamino D, folio rūgšties, cinko, geležies, vitamino B12 ir daugybės kitų mikroelementų papildomas kiekis ypač svarbus vegetarėms.

Vegetariška mityba žindymo laikotarpiu apskritai nerekomenduojama, o savo ir vaikelio sveikata ypatingai rizikuoja veganės. Jei žindanti mama nevalgys jokio gyvūninės kilmės maisto - nei pieno produktų, nei kiaušinių, nepatenkins nei kūdikio, nei savo poreikių. Kartais sakoma, kad nėštumo metu moteris turėtų valgyti už du, tačiau tai yra netiesa.

Energijos poreikis nėštumo metu išauga, palyginus, nežymiai. Esant nepakankamai, skurdžiai ar stipriai apribotai žindyvės mitybai, jos organizmas naudos savo atsargas tam, kad būtų užtikrinta pakankama pieno gamyba ir optimali motinos pieno sudėtis.

Kada sunerimti?

Kūdikio irzlumas, pilvuko diegliai ar pūtimas, bėrimai, atpylimai - visa tai gali būti ženklas, kad jami netinka tam tikros maisto medžiagos. Kūdikio virškinimo sistema netoleruoja (nėra pasirengusi suvirškinti) tam tikrų medžiagų. Kūdikis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams. Tai rimtesnė problema, nei maisto netoleravimas. Kūdikį veikia tam tikros maiste esančios medžiagos (pvz.

Svarbu pažymėti, kad papildomų kalorijų poreikis išlieka viso žindymo metu, net ir pradėjus primaitinimą bet žindymui retėjant. Iki kūdikio primaitinimo (t.y. ~ pirmuosius 6 mėn.) pieno gamyba yra intensyviausia, vėliau ji kiek nuslopsta, tačiau žindymo pradžioje yra sunaudojama dalis motinos kūno riebalų atsargų ir jie nebegali būti naudojami kaip energijos šaltinis.

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos pateikiamose rekomendacijose teigiama, kad žindančios moterys netenka svorio būtent dėl kūno riebalų atsargų sunaudojamo: per pirmuosius 6 mėn.

Mitybos komponentai

• Baltymai. Nuo antrojo nėštumo trimestro ir žindymo metu baltymų kiekis išauga iki 1,1 g/kg per parą ir turi sudaryti 20 proc.
• Angliavandeniai. Nėščiajai ar žindyvei reikalingas angliavandenių kiekis yra apie 50 proc. suvartojamos paros energijos. Svarbu rinktis lėtai įsisavinamus angliavandenius, o greitai įsisavinamus (t.y.
• Riebalai. Riebalai turėtų sudaryti 30 proc. suvartojamos paros energijos, tačiau svarbu, kad būtų vartojami sveikatai palankūs riebalai. Nėštumo ir žindymo metu ypač svarbios ir naudingos yra omega-3 riebalų rūgštys.
• Skaidulinės medžiagos.
• Vanduo. Nėštumo ir žindymo metu išauga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis. Kai kurių iš jų - ženkliai.
• Vitaminas D.
• Vitaminas B12.
• Folio rūgštis.
• Vitaminas A.
• Vitaminas C.
• Geležis.
• Kalcis.
• Jodas. Jodo poreikis daugumai moterų yra didesnis nei gaunamas su maistu, tačiau ne tik jodo trūkumas, bet ir didelės dozės yra žalingos.

Potencialiai "rizikingi" produktai

Mama neturėtų atsisakyti produkto vien todėl, kad vaikui tai sukėlė pilvuko pūtimą: dauguma „rizikingų“ produktų yra sudėtinė sveikos mitybos dalis ir tikrai ne visiems vaikams dėl jų kyla bėdų. Vienaip ar kitaip, tiek mamų stebėjimai, tiek mokslininkų tyrimai rodo, kad tam tikri produktai gali būti įtraukti į „rizikingų“ produktų sąrašą visai pagrįstai. Pavyzdžiui, 1996 m.

• Kava, šokoladas, juoda ir žalia arbata, kofeinas. Šiuo atveju problemą sukelia ne patys produktai, o juose esantis kofeinas. Jei geriate daug kavos, kofeino patenka ir į kūdikio organizmą (beje, iš ten kofeinas pasišalina lėčiau, nei iš jūsų organizmo). Stenkitės kofeino turinčių gėrimų gerti kuo mažiau, gerkite juos tuoj po žindymo - kad iki kito maitinimo kofeino koncentracija kraujyje būtų minimali. Rinkitės kavą be kofeino, o juodą šokoladą pakeiskite pienišku - jame kofeino yra mažiau. Kavą, juodąją ar žaliąją arbatą galite pakeisti raudonąja arbata - joje nėra kofeino.
• Pieno produktai. Karvės pienu kūdikių iki vienerių metų maitinti nerekomenduojama. Mažylio organizmas gamina per mažai fermentų, reikalingų karvės pieno baltymams suskaldyti. Sprendimas: sumažinkite pieno produktų vartojimą, arba kuriam laikui visai jų atsisakykite. Stebėkite, ar pagerės kūdikio savijauta.
• Citrusiniai vaisiai, braškės, pomidorai. Citrusiniuose vaisiuose - apelsinuose, greipfrutuose, citrinose, mandarinuose, pomelo - yra rūgščių, kurios dirgina vis dar besiformuojančią, jautrią kūdikio virškinimo sistemą. Sprendimas: Kelis pirmus mėnesius atsisakykite citrusinių vaisių.
• Daržovės iš kryžmažiedžių (arba kitaip bastutinių) šeimos žindymo metu. Bastutinės daržovės yra žinomos kaip skatinančios pilvo pūtimą. Sprendimas: tikrai ne visos žindančios mamos šį faktą galėtų patvirtinti - kai kurios valgo kopūstus be jokio „šalutinio poveikio“ kūdikiui. Tinkamos šios daržovės judviem ar ne, galite nustatyti tik bandymo būdu.
• Alkoholis. Specialistų teigimu, tikimybė, kad kūdikiui pakenks kartais prie pietų stalo išgeriama vyno taurė, yra nedidelė. Tačiau didesni kiekiai neigiamai veikia jo raidą, aktyvumą ir augimą. Yra ir daugiau priežasčių, kodėl vertėtų vengti alkoholio: tai sumažina jūsų budrumą, didina buitinių traumų tikimybę, taip pat ir tikimybę sužaloti kūdikį.
• Cukrus. Vartojant daug cukraus, jo kiekis motinos piene padidėja, o tai gali paveikti insulino lygį kūdikio kraujyje.
• Prieskoniai ir prieskoninės daržovės. Kaip kūdikis reaguos į čili pipirą ar česnaką, priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, nuo to, kokį maistą valgydavote nėštumo metu. Dažniausiai žindomiems kūdikiams nepatinka aitrioji (čili) paprika, pipirai, česnakas (taip pat ir jo kvapo „įsigėręs“ motinos pienas, pakitęs pieno kvapas ir skonis net gali lemti krūties streiką).
• Mėta, petražolės, šalavijai. Šios prieskoninės žolelės slopina pieno gamybą. Būtent mėtų arbata rekomenduojama kaip natūrali priemonė pieno gamybai nutraukti, kai kūdikis yra atjunkomas nuo krūties. Petražolių pertekliaus taip pat vertėtų vengti. Tiesa, jei pagardinsite mėgstamą patiekalą žiupsneliu šių kvapnių prieskoninių žolelių - nieko blogo nenutiks.
• Žuvis. Kaip ir nėštumo metu, reikėtų vengti didelių plėšrių jūrinių žuvų, kuriose yra didesni gyvsidabrio kiekiai: skumbrės, ryklio, kardžuvės, jūrinių ešerių, tuno.
• Gazuoti gėrimai. Juos reikėtų vartoti saikingai ne tik nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Gazuotuose gėrimuose (taip pat ir gazuotame vandenyje) yra daugiau natrio, nei reikia normalioms organizmo funkcijoms palaikyti.

Žindymo svarba

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) kūdikių ir vaikų mitybos ekspertų rekomendacijos vienareikšmės - pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius motinos pienas yra pats geriausias maistas kūdikiui. PSO rekomenduoja kūdikius maitinti vien tik motinos pienu iki 6 mėn. amžiaus, o maitinant papildomu maistu iki 2 m. Ilgalaikis žindymas užtikrina visavertę kūdikio mitybą.

Motinos pienas yra pats geriausias natūralus kūdikio maistas, kuris skatina gerą naujagimio augimą ir fizinį vystymąsi, protinį brendimą. Jis patenkina visus kūdikio poreikius pirmąjį gyvenimo pusmetį. Motinas pienas yra pirmoji kūdikio imunizacija. Maitinimas krūtimi yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas maitinant raminamai veikia abu, atsiranda glaudus tarpusavio ryšys.

Taip pat žindymas turi įtakos taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi bei išdygusių dantukų apsaugai nuo ėduonies.

---