Nuo seniausių laikų mėsa buvo svarbi žmogaus mitybos dalis. Vis dėlto, nuomonės apie jos naudą ir žalą nuolat skiriasi. Šiame straipsnyje apžvelgsime mėsos poveikį sveikatai, atsižvelgdami į naujausius mokslinius tyrimus ir dietologų rekomendacijas.
Mėsos nauda
Maždaug penktadalį mėsos sudaro vertingi baltymai, kuriuose yra visos nepakeičiamos aminorūgštys. Organizme jos nesintetinamos, todėl jų turime gauti su maistu. 100 g mėsos žmogaus organizmui suteikia bent trečdalį rekomenduojamos baltymų paros normos. Pastarieji reikalingi kaip ląstelių statybinė medžiaga. Mėsoje esančios aminorūgštys skatina fermentų gamybą, imuninės sistemos ir medžiagų apykaitos veiklą.
- Vitaminai: Mėsoje yra A, B, D ir PP vitaminų. Vyrauja B grupės vitaminai: B1, B2, B12.
- Mineralai: Yra ir mineralinių medžiagų: kalio, fosforo, natrio, geležies, magnio, cinko. Taip pat daug geležies. Mėsos mineralinės medžiagos yra biologiškai aktyvios, dėl to žmogaus organizmas jas lengvai pasisavina. Mėsoje esančios geležies pasisaviname iki 40 proc., o iš augalinio maisto tik nuo 2 iki 14 procentų.
- Sotumas: Be to, mėsa teikia sotumo jausmą, nes yra kaloringa. Jos produktai skrandyje virškinami iki pustrečios valandos.
Mėsos žala
Tiesa, kalbant apie mėsą svarbus ne tik pats mėsos vartojimo faktas, bet ir tai, kokia tai mėsa ir kiek jos yra vartojama.
- Riebalai: Be to, jei kiauliena vartojama kasdien, pasisavinama per daug riebalų. Tai turi įtakos padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje.
- Perdirbta mėsa: Pastebėta, kad valgantieji daug perdirbtos mėsos, taip pat dažniau rūko, yra nutukę ir turi kitų sveikatai kenkiančių įpročių. Be to, perdirbta mėsa didina ankstyvos mirties tikimybę. Mokslininkų nuomone, sveikatai kenkia perdirbtos mėsos galiojimo laikui pailginti naudojama druska ir cheminiai priedai.
Rekomendacijos
Sveikiausia valgyti virtą ir troškintą mėsą ypač liesą jautieną ir vištieną. Jei labiau mėgstate riebią ir keptą, rečiau įtraukite ją į meniu. Nevertėtų mėsos valgyti dažniau nei du - tris kartus per savaitę.
Mėsą valgykite su nekrakmolingomis daržovėmis, jos mažina žalingą mėsoje esančios šlapimo rūgšties poveikį. Tradicinis bulvių garnyras prie mėsos patiekalo - nėra tinkamiausias.
Žaliavalgystė: ar tai sveika?
Žaliavalgystės populiarumas didelis, o teigiamas poveikis sveikatai neįrodytas. Iš esmės žaliavalgystės nauda grindžiama tuo, kad maisto produktai nėra termiškai apdorojami, todėl prieš vartojimą jie nepraranda daugelio vitaminų, mineralinių medžiagų bei fitonutrientų (stiprių antioksidantų). Taip pat manoma, kad terminis maisto apdorojimas sunaikina jame esančius fermentus, o žalias išsaugo enzimus.
Tačiau, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad daug palankiau vartoti virtą mėsą nei žalią. Mat virta mėsa yra lengviau virškinama, o ir terminio apdorojimo metu sunaikinami žalioje mėsoje esantys patogenai.
Alternatyvos mėsai
Grūdų nauda buvo neginčijama, tačiau ryžiai buvo brangūs, o grikiai buvo laikomi šventiniu patiekalu. Tačiau avižų, miežių, sorų, kviečių ir rugių buvo gausu. Grūduose yra „lėtųjų” angliavandenių, taip pat būtinas vitaminų, mineralų ir mikroelementų rinkinys, pvz: cinko, magnio, kalio, kalcio ir fosforo.
Štai keletas grūdų, kurie gali pakeisti mėsą:
- Ryžiai: Ryžiai iš organizmo pašalina vandens perteklių ir toksinus, todėl vegetarams gali pakeisti mėsą. Ryžių košė rekomenduojama tiems, kurie turi virškinamojo trakto problemų, nes ji turi fiksuojamąjį poveikį.
- Grikiai: Kaip ir ryžiai, iš organizmo šalina toksinus, cholesterolio perteklių ir sunkiuosius metalus. Jis laikomas rekordininku tarp kitų grūdinių kultūrų pagal geležies kiekį, todėl stiprina kaulus. Ši košė gydytojai rekomenduoja ją diabetikamsnes grikiai turi mažą glikemijos indeksą - maisto poveikis cukraus kiekiui kraujyje.
- Avižos: Kruopos, kurias visi mitybos specialistai rekomenduoja valgyti pusryčiams. Joje yra daug ląstelienos, todėl ji išplauna cukrų iš kraujo ir pašalina toksinus. Jo sudėtyje yra kalio, kalcio, magnio, jodo, fluoro. ir kitų naudingų mikroelementų. Normalizuoja virškinimo procesą.
Kiauliena: mitai ir faktai
Kiauliena iš dalies užsitarnavo prastesnę reputaciją dėl perdirbtų mėsos gaminių. Be to, sveikatai kenksmingi ir kai kurie įprasti kiaulienos gaminimo būdai.
Liesiausios ir sveikatai labiausiai palankios kiaulienos dalys yra išpjova ir kumpis. Dietistė pasakoja, kad liesa kiauliena yra vienas geriausių baltymų šaltinių - jos išpjova turi 22 g, o kumpis 20 g baltymų 100 gramų mėsos gabalėlyje, kai tuo pačiu vištienos krūtinėlė turi 22-24 g baltymų. Šioje mėsoje yra 9 amino rūgštys, būtinos audinių augimui ir palaikymui, tiaminas, kurio mažai kitoje raudonoje mėsoje, selenas, cinkas, vitaminai B12, B6, niacinas, fosforas, geležis ir kitos organizmui reikalingos medžiagos.
Geriausias būdas ruošti liesą kiaulieną - virti bei troškinti, gaminti garuose, trumpai kepti ją orkaitėje, karšto oro gruzdintuvėje bei vengti riebių ar saldžių padažų, derinti kartu su nekrakmolingomis daržovių salotomis.
Jautiena: nauda sveikatai
Kad ir kokia mūsų nuomonė apie raudonąją mėsą, štai kaip jautiena naudinga mūsų sveikatai:
- L-karnitinas: Jautienoje yra daug L-karnitino, kuris atlieka svarbų vaidmenį riebalų metabolizme.
- Glutationas: Jautienoje yra superantioksidanto glutationo, kuris padeda apsaugoti kiekvieną kūno ląstelę nuo pažeidimų, kurie gali sukelti daugybę chroniškų ligų.
- Baltymai: Jautienoje daug baltymų, ji padeda padidinti raumenų masę.
- Mineralai: Jautienoje yra labai daug mineralų, tokių kaip kalcis, varis, geležis, magnis, kalis, fosforas, selenas ir cinkas.
- Geležis: Jautienos vartojimas gali padėti išvengti mažakraujystės (anemijos).
- Karnozinas: Jautienoje yra stiprios amino rūgšties karnozino.
- Vitaminai: Jautienoje yra labai daug svarbių maistinių medžiagų, kurių tarpe yra ir B grupės vitaminai.
Išvados
Mėsa gali būti vertinga mitybos dalis, tačiau svarbu atsižvelgti į jos rūšį, kiekį ir paruošimo būdą. Subalansuota mityba, kurioje mėsa derinama su daržovėmis ir grūdais, gali padėti išvengti neigiamų pasekmių sveikatai.
Mėsos rūšis | Nauda | Žala | Rekomendacijos |
---|---|---|---|
Liesa jautiena | Baltymai, geležis, vitaminai, mineralai | Riebalai, cholesterolis | Valgyti saikingai, virtą arba troškintą |
Vištiena | Baltymai, vitaminai | Priklauso nuo paruošimo būdo | Valgyti be odos, virtą arba keptą orkaitėje |
Kiauliena | Baltymai, tiaminas, selenas, cinkas, vitaminai | Riebalai, cholesterolis | Rinktis liesas dalis, virti arba troškinti |
Perdirbta mėsa | - | Didelis druskos, riebalų, cheminių priedų kiekis | Vengti |