„Biržų duona“ - sėkmingai veikianti įmonė, kasmet nuosekliai auginanti savo pardavimus, plečianti gaminių asortimentą ir vis atrandanti naujų galimybių augti. Pažvelkime į šios įmonės istoriją, verslo modelį ir sėkmės faktorius.

Istorijos pradžia

„Pati įmonės istorija prasideda 1953 m. Bet miestas plėtėsi, gyventojų skaičius didėjo, tai senesnio tipo kepyklos jau nebeužteko, todėl buvo nuspręsta industriniame rajone statyti didesnį kompleksą. Jį pastatė 1978 m. ir jis tebegyvuoja iki šiol“, - trumpai garsiosios kepyklos istoriją peržvelgia pašnekovas.

1953 m. įkurtas „Biržų pramkombinatas“ į naująjį etapą žengė 1996 m., kai Biržų konservų fabrike dirbęs inžinierius Viktoras Kurganovas buvo pakviestas vadovauti kepyklai naujai įregistruotu pavadinimu - „Biržų duona“.

1953 metais Biržuose įkurta įmonė 2000 metais perėjo į Kurganovų šeimos rankas. Tuomet kepykla buvo arti bankroto. Šiuo metu tai - viena pelningiausių lietuviškų kepyklų.

Šeimos verslo modelis

Besąlygiškai įsitraukęPer kelis etapus privatizavusi „Biržų duoną“, šeima ėmė formuoti visai kitas verslo vertybes ir tradicijas. „Sėkmingas šeimos verslas yra neatsiejamas nuo besąlyginio įsitraukimo. Mūsų atveju verslu visus užkrėtė vyro tėtis Viktoras Kurganovas. Jis žmoną Nijolę prikalbino vadovauti gamybai, vėliau prie „Biržų duonos“ prisijungė ir abu vaikai: mano vyras Andrius, dabartinis vykdomasis direktorius, kepykloje dirba nuo 2003 m., jo sesuo Ineta prisijungė 2006 m. Manau, kad nė vienas po mokslų nebūtų sugrįžęs į šeimos verslą, jeigu nejaustų meilės šitai veiklai“, - pasakoja N.

Marketingo vadovės pareigas einanti N. Kurganovė prisimena, kad prie „Biržų duonos“ pati prisijungė tapusi Kurganovų šeimos dalimi. Nors turėjau reikiamų žinių, praktikos ir patirties, užtruko, kol sutikau prisijungti prie „Biržų duonos“ komandos - tiesiog bijojau, kad tai turės neigiamos įtakos santykiams šeimoje. Dirbame tarp Biržų ir Vilniaus, vyras nuolat važinėja, ir šitas modelis, kai kartu dirbame ir auginame šeimą, mums labai pasiteisino, - vertina N. Kurganovė. - Kitas privalumas, kuris leidžia sėkmingai dirbti kartu, yra sutampančios pamatinės vertybės.

Šeimos versle paprastai nėra lengva atskirti šeimos vertybes nuo verslo vertybių. Tačiau kartais susitapatinimas gali kišti koją tobulėjimui: jeigu versle sprendimą priimi remdamasis tuo, ko asmeniškai niekada nedarytum, gali praleisti progą verslui augti ar pranokti tavo lūkesčius, - mano N.

Iššūkiai ir sprendimai

Kalbėdama apie iššūkius N. Kurganovė sako, kad sunkiausia - negyventi verslu tada, kai reikia skirti laiko šeimai. Jei nesėkmingai investuojame, labai aiškiai suvokiame, kad dega mūsų pinigai. Reikia nebijoti samdyti protingesnių už save“, - tvirtina N.

Anot A. Kurganovo, klaidinga nusistovėjusi nuomonė, kad mentorystė yra kito mokymas, kaip ir ką daryti. Pirma, tai labiau „palaikymas“ nei mokymas, o antra - vienareikšmiškai ši patirtis augina ir tave patį. Be to, dirbant tame pačiame versle daugelį metų atsiranda taip vadinamas „žinojimo prakeiksmas“. Kai tavo paties patirtis ir žinios pradeda riboti matymo lauką ir veiksmų imiesi „iš inercijos". Jauni verslai turi drąsos klysti, jiems visad kyla klausimų „kodėl reikia daryti taip? Kas būtų jeigu..?“, - abipusės naudos įžvelgia A.

Marketingo strategijos

Įvaizdžio rinkodarą, kaip aiškina ji, galima prilyginti reguliariam fiziniam aktyvumui: „[...] Nes mes kaip ir sportuojame, bet ryškaus rezultato iš karto neturime - neužsiimame kultūrizmu, tiesiog mankštinamės, bet žiūrime, kad atrodome sveikiau, jaučiamės geriau, labiau pasitikime savimi, sulaukiame ir daugiau komplimentų. O kai reikia lipti į kalną, žiūrėk, ir nebepadūstame, ir lengvai užlipame. Tai visa tai yra apie įvaizdžio rinkodarą.“

Pagrindiniai motyvuojantys veiksniai, anot N. Kurganovės, yra trys. Pirmasis - konkurencija. Antrasis - komanda. Trečiasis motyvuojantis veiksnys - krizės.

Turint tikėjimą verslo sėkme, reikia įtikinamos istorijos. Istoriją puikiai papasakoti gali žmogus. Tai gali būti įmonės įkūrėjas, gali būti ir visa komanda, kuri šventai tiki vystoma idėja.

Vis dėlto, N. Kurganovės teigimu, iš pradžių kiekvienas verslas turi atsakyti į svarbiausius klausimus: kodėl mes darome tai, ką darome? Kas mums svarbu? Kokios yra mūsų vertybės? Kokias spalvas naudojame? Kokius šriftus ir logotipus? Kur yra mūsų ribos - ką mes toleruosime ir ko mes niekada netoleruosime? Kas yra įmonės veidas? Kas pasisako viešumoje ir kiek to viešumo mes toleruosime?

Kaip sako N. Kurganovė, prieš pradedant komunikuoti reikėtų nepraleisti ir higienos etapo. Atlikus visus šiuos veiksmus, laikas ieškoti įmonės ir kliento sąlyčio taškų, kuriuos galima išnaudoti komunikacijoje.

Dar viena sėkmingos komunikacijos paslaptis, pasak rinkodaros specialistės, - žaibiška reakcija.

Sėkmės faktoriai

„Vienas iš sėkmės faktorių yra tai, kad nepamirštame lietuviškų šaknų, bet vis tiek vieni pirmųjų Lietuvoje atsivežame naujovių iš užsienio rinkų. Mums labai pasisekė, kad „Biržų duonos“ savininkas Viktoras yra įsitraukęs ir dalyvauja priimant sprendimus.

„Pribrendome prie aiškaus bendrovės identiteto. Šiuo metu „Biržų duona“ puoselėja Lietuviškas gamybos tradicijas, gamina produkciją, naudodama unikalias, per šimtmečius išsaugotas technologijas.

A. Kurganovas džiaugiasi, kad šio skanėsto kepyklėlės jau net nespėja kepti. Žmonės užsisako jų iš anksto arba laukia eilėje. Ištikimų gerbėjų turi ir prancūziškos kanelės, juoda ruginė duona. Jis nuoširdus, ne dirbtinis, ne sukurtas lojalumo kortelėmis ar nuolaidomis, o tiesiog tikrai kokybiška produkcija ir malonia emocija, nuoširdumu, atvirumu. Klientai grįžta tų pačių produktų, o mes darome viską, kad pateisintume jų lūkesčius“ , - sako A.

Anot „Biržų duonos“ komercijos vadovo, šiuo metu ženkliai auga sveikuoliškų produktų paklausa. Mums labai svarbi juoda ruginė duona, kurią darome pagal tradicinę biržietišką technologiją. Parą laiko fermentuojame raugą, tada duoną iškepame, leidžiame jai kelias paras subręsti ir tik tuomet raikome ir vežame parduoti.

Pagrindiniai faktai apie "Biržų duoną":

Faktas	Informacija
Įkūrimo metai	1953 m.
Privatizavimas	2000 m.
Darbuotojų skaičius	Beveik 400
Prekybos vietų skaičius	Per 20 firminių prekybos vietų

---