Norintiems pasileisti į kulinarinę kelionę ir geriau pažinti Vokietijos virtuvę, siūlome susipažinti su įvairiais tradiciniais patiekalais. Trumpai pasižvalgius po Vokietijos virtuvę, nesunku suprasti, kad šioje šalyje mėgstami ir gaminami įvairiausi patiekalai.

Pagrindiniai ingredientai ir patiekalai

Vokiečių virtuvės patiekalai nedaug kuo skiriasi nuo kitų europiečių maisto. Jie mėgsta ikrus, paršiuką su krienais, dešras, dešreles, įvairius kumpius, ruošia daug patiekalų iš kiaulienos, jautienos, veršienos, paukštienos.

Patiekalai riebūs, bet neaštrūs, porcijos didelės ir sočios. Iš jūros gėrybių itin paplitę valgiai su unguriais, omarais (Hamburgiška ungurio sriuba).Vokietijos kulinarai yra tikri dešrelių, dešrų gaminimo specialistai.

Mėsa ir dešrelės

Vos tik pagalvojus apie Vokietijos virtuvę, daugeliui iš mūsų prieš akis išdygsta šniceliai su bulvėmis ir raugintais kopūstais, sultingos kiaulienos dešrelės ir dar koks didžiulis bokalas alaus. Nors tradicinės dešrelės su bulvėmis išlieka vokiškos kulinarijos klasika, puikių patiekalų čia tikrai atras ir vegetarai, ir ne tokie dideli mėsos gerbėjai.

Vokietijoje yra 1200 dešrų (wurst) rūšių stebėtinai regioninės, net jei Berlyno karis - kečupu ir aitriosios paprikos milteliais pasmaugtas bratwurst - iš esmės yra nacionalinis patiekalas.

Geriausia dešra priklauso nuo to, kuriai baltos dešros pusiaujo pusei priklausote: į pietus nuo Frankfurto čempionų weisswurst - balta dešra, dažniausiai gaminama iš veršienos. Taip pat pietuose, Regensburge, galite rasti piršto dydžio bratwurst, tūkstantis kepamų 500 metų senumo dešrų virtuvė prie Akmens tilto.

Sotūs patiekalai ir garnyrai

Vokiečiai garnyrui naudoja virtas bulves su lupenomis, bulvių salotas, bulvių tyrę, raugintus kopūstus. Rauginti kopūstai populiarūs ne tik garnyrui, bet kaip ir karštųjų antrųjų patiekalų sudėtinė dalis (Kiaulės kojytės su raugintais kopūstais ir žirneliais).

• Kepta antis su obuoliais ar džiovintomis slyvomis
• Mušti kiaulienos kotletai drebučiuose
• Keptas kepenys

Patiekalas atspindintis vokiečių valgymo tradicijas - kiauliena su raugintais kopūstais arba troškinta jautiena.

Vokiečiai taip pat valgo nemažai įvairių daržovių. Vokišką virtuvę galima skirstyti pagal regionus. Tradiciniai patiekalai 16-oje žemių labai skiriasi.

Regioniniai patiekalai

Vokietijos virtuvė yra kur kas labiau regioninė, nei dažnas įsivaizduoja. Vokietija tokia didelė, jog net negalima įvardinti vieno bendro nacionalinio patiekalo. Čia milijonai regionų, daugybė skirtingų patiekalų. Pavyzdžiui, Bavarijos žemėje bus visai kitas tradicinis maistas, nei žemėje, kurioje gyvename mes. Nuvažiuoji į Kelną už 130 km ir maistas ten jau kitoks, alus irgi kitoks.

Vieni būdingiausių vietinių patiekalų:

• Labskaus: kapota jautienos krūtinėlė ir silkė su burokėliais, bulvėmis ir marinuotomis daržovėmis užpiltu keptu kiaušiniu.
• Weisswürste: baltos veršienos dešrelės su žolelėmis. Valgomos virtos su saldžiomis garstyčiomis.
• Leberkäse: šutintas, traškančią plutelę turintis kiaulienos apkepas. Patiekiamas su garstyčiomis ir raugintais kopūstais.
• Griinkohl mit Pinkel: šutinti lapiniai kopūstai su spirgučiais, lašiniais ir labai riebia dešra.

Sriubos

Pietums ir vakarienei patiekiama sriuba, mėsos ar žuvies patiekalas ir desertas. Trintos sriubos Vokietijoje yra tipiškas žiemos patiekalas. Jeigu vokiečiai valgo sriubą, tai dažniausiai bus trinta sriuba.

Špinatų sriuba

Špinatai Vokietijos virtuvėje karaliauja jau ilgą laiką, todėl ir šventiniai stalai nukraunami patiekalais su špinatais. „Schwarzwald“ kumpis nuo seno labai populiarus visoje šalyje. Todėl daugybė patiekalų yra gardinami bent šio kumpio skrebučiu.

Kaštonų sriuba (Kastainensuppe)

Vokietijoje kaštonų kvapas šaltuoju metų laiku pasklinda plačiai, mat juos ypač populiaru skrudinti ir kaip užkandį pardavinėti kalėdinėse mugėse, gatvės stenduose ar tiesiog patiems gamintis namuose. Vokietijoje ji gaminama iš kaštonų ir įvairių daržovių - morkų, svogūnų, salierų, o tuomet viskas kartu su sviestu ir šiek tiek grietinėlės sutrinama į vientisą kreminę masę. Karšta sriuba ne tik gardi, bet ir puikiai sušildo.

Desertas

Vokiečiai yra smaližiai. Švarcvaldas - riebus, plakta grietinėle suteptas šokoladinis tortas. Iš austrų pasiskolintas Sacher Torte - tamsus vaisinis tortas, apipiltas šokoladu, kuris visada valgomas su plakta grietinėle. Iš senų laikų atkeliavo paprotys - kepti saldumynus su kokiais nors atvaizdais, figūrėlėmis.

Pagrindinis kalėdinio stalo saldumynas Vokietijoje - meduolis (Lebkuchen). Marcipanai Vokietijoje gaminami nuo senų laikų. Iš pradžių šiuo skanėstu buvo leidžiama prekiauti tik vaistinėse ir tik vėliau leidimą jį gaminti gavo konditeriai.

Saksonijos meduoliai

Saksonijos kulinarijos meno viršūne laikomi meduoliai. Jau XVI amžiuje Saksonijos kunigaikščiai dovanodavo savo draugams šiuos iš miltų, cukraus, sviesto ir razinų pagamintus skanėstus, „kurie galėjo būti suolo ilgio “. Kučių naktį jie dovanojmi daugelyje šeimų. Šiuos meduolius šeimininkės kepa vėlių vėliausiai savaitė prieš kalėdas ar net dar ankščiau. Tokie meduoliai gali būti išlaikomi iki šešių savaičių.

„Rote Grutze“ vyšnių ir aviečių desertas su vaniliniais ledais

Tai lengvai gaminamas tačiau be galo gardus desertas! Mano pats mėgstamiausias tradicinis vokiškas desertas. Su vyru Johannu kartais serviruojame jį šiltą. Man jis primena lietuvišką tirštą kisielių, tik pagardintą šaltais ledais. Kuo daugiau uogų, tuo desertas skanesnis!

Gėrimai

Dažnai po valgio geriami virškinimą gerinantys gėrimai, pavyzdžiui, Schnapps - tai stiprus alkoholinis gėrimas, panašus į „Trejas devynerias“, kuris kartais paskaninamas cinamonu, pipirmiete, persikų ar kitomis ištraukomis.

Jagermeister

Jagermeister gaminamas net iš 56 įvairių žolelių, vaisių, šaknų ir prieskonių, tokių kaip saldymedžio šaknys, anyžius, imbiero šaknys, levandos žiedlapiai ir kt. Ši žolelių kompozicija mirkoma spirite, o gautas koncentratas 12 mėnesių laikomas ąžuolinėse statinėse. Žodis „jägermeister” išvertus iš vokiečių kalbos reiškia „medžiotojų vadovą„.

Vokiškas alus

Vokiečiai mėgsta eiti į smuklę išgerti alaus, dažnas turi savo Bierkeller - alaus rūsį. Maistas smuklėse paprastas - įvairiausių rūšių, Wurst arba kiaulės kojos su kopūstais ir bulvėmis. Alus čia yra taip mėgstamas, kad kartais vadinamas tiesiog flüssiges Brot (skysta duona).

Vokietijoje yra 4000 skirtingų alaus firminių etikečių. Deutsches Reinheitsgebot (Vokietijos alaus grynumo įstatymas) pirmą kartą priimtas 1516 metais ir nuo tada nebuvo keičiamas. Šis įstatymas reikalauja, kad alus būtų daromas tik iš keturių sudėtinių dalių - salyklo, apynių, miežių ir vandens.

Tarp populiariausių vokiško alaus rūšių yra: Pilsner (kartusis ir šviesusis), Alt (tamsusis ir vaisinis), Weizen (į kurį pridedama kviečių), Maibock (gegužinis, tamsusis ir salyklinis), Weihnachtsbock (gaminamas kalėdiniu laikotarpiu), Rauchbier (rūkytas), Berliner Weisse (pasaldintas aviečių sirupu) ir Malzbier (turintis mažai alkoholio).

Vokietijos alaus sostinė - Miunchenas. Šis miestas - alaus meka, tuo galima įsitikinti visus metus.

Alaus gamyba nuo seno buvo vienuolių verslas. Kiekvienai alaus daryklai tądien rūpi ne tik išpilstyti daugiau gėrimų. Pranokti viena kitą jos stengiasi į gatves paleisdamos arklių kinkinius traukiančius išpuoštus senovinius aludarių vežimus.

Vokiškas vynas

Vynuogynai Vokietijoje auginami jau nuo Karolio Didžiojo laikų. Dauguma vokiško vyno yra „grynaveislis“, t.y. gaminamas tik iš vienos rūšies vynuogių. Pagrindinis vyno skirstymo į atitinkamas kokybės grupes kriterijus yra vynuogių cukringumas jų derliaus rinkimo metu.

Visame pasaulyje žinomas prie Mozelio upės slėnio augančių vynuogių vynas. Viduramžiais vynuogynai išplito net iki Baltijos jūros ir apėmė tris kartus didesnius plotus nei šiandien yra Vokietijoje.

Labiausiai į pietus nutolęs Vokietijos vynininkystės kraštas - Badenas, kurio ilgis daugia nei 400 kilometrų. Prie Maino gyvenančių frankų vyno pasaulis visiškai kitoks. Čia ilgą laiką dominavo Silvaner vynas, tačiau jį vėliau išstūmė, sukryžminus Silvaner ir Riesling rūšių vynuoges, gautas Muller-Thurgau.

---