Kuo pridėtinė vertė svarbi vystomajam bendradarbiavimui? Atsakymas paprastas: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių žmonės, gaminantys žemės ūkio produkciją, tokią kaip soja, palmių aliejus, kakava ar kava, paprastai iš jos daug naudos negauna. Jie sunkiai dirba laukuose, tačiau juos pasiekia tik nedidelė pelno dalis.
Pridėtinės vertės svarba ir jos materializacija
Ūkininkai prideda daugiau vertės tuomet, kai jie ne tik augina kakavos ar kavos pupeles, bet ir perdirba savo produkciją. Pridėtinė vertė materializuojasi papildomų pajamų, darbo vietų ir geresnės mitybos pavidalais, nes sumažėja importuojamų produktų poreikis.
Sachelio regione dėl skurdo ir alkio daugybė žmonių lengvai pasiduoda teroristinių grupuočių verbavimui. Teroristai jiems žada pajamas, kurių kitais būdais tie žmonės negautų. Regione reikia tvaraus žemės ūkio ir didesnės vietinės vertės kūrimo - tik taip galima kovoti su alkiu ir pasiūlyti vietos žmonėms kitokių galimybių. O tam reikalingos klimatui atsparios žemės ūkio praktikos, didesnis produktyvumas, daugiau vietinio perdirbimo ir geresnio produkcijos marketingo.
Konkretūs pavyzdžiai
Burkina Fase Vokietijos vystymosi agentūros yra padėję 138 tūkst. ūkininkų pritaikyti tvarius dirvožemio ir vandens valdymo metodus. Dėl šių ir panašių pastangų laukai tapo atsparesni klimato kaitai, todėl, nepaisant sausrų ir audrų, derliai yra nuspėjami.
Sabine Nana - verslininkė, kurios įmonė per dieną perdirba dvi tonas manijoko, iš kurio gaminamas kuskusas. Norėdama plėsti savo verslą, Sabine dalyvavo Vokietijos vystymosi bendradarbiavimo agentūros surengtuose mokymuose. Ten ji išmoko sudarinėti verslo planus, pagerino savo lyderystės įgūdžius ir pritaikė geresnes technologijas, kad jos manijokas ilgiau išsilaikytų. Šiuo metu Sabine kuskusą tiekia 300 pradinių mokyklų valgykloms. Metiniai jos pardavimai pakilo nuo 120 tūkst. eurų 2019 m. iki 300 tūkst. eurų dabar. Anksčiau ji įdarbino 25 moteris, dabar šis skaičius padvigubėjęs.
Didesnė pridėtinė vertė svarbi ne tik versle - ji taip pat labai aktuali socialine prasme: taip padidinama moterų autonomija ir pagerinamos galimybės jų vaikams.
Klimato kaita ir inovacijos
Kaip ir Sachelio regione, taip ir daug kur kitur pasaulyje klimato kaita yra viena iš pagrindinių skurdo ir bado priežasčių. Toks buvo ir Sumos Begum iš Bangladešo likimas. Per potvynį ji prarado namus ir buvo priversta su šeima bėgti. Neformalioje gyvenvietėje, kurioje jie dabar apsistoję, darbo galimybių - nedaug. Vokietijos vystymosi bendradarbiavimo agentūros mokymų programa Sumai buvo labai naudinga.
Moteris išmoko, kaip auginti daržoves namuose - ir ne tik mažame kiemelyje, bet ir maišuose ant sienų bei stogo. Dabar Suma jau gali išlaikyti savo šeimą, o daržovių perteklių parduoda turguje. Sumos pavyzdys rodo, kaip novatoriški, klimatui atsparūs metodai įgalina žmones gauti reguliarias pajamas nepaisant klimato atšilimo.
Šokolado svarba ir tvarumo iniciatyvos
Be daržovių, žmonių gyvenimą pagerinti gali ir šokoladas. Statistiniais duomenimis, kasmet vienas vokietis suvalgo devynis kilogramus šokolado. Savaime suprantama, iš to neišgyvensi, o situaciją dar labiau pablogina klimato sugadintas derlius, kaip neseniai nutiko Ganoje ir Dramblio Kaulio Krante. Siekdama pagerinti šią situaciją, mano vadovaujama ministerija bendradarbiauja su Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministerija, privataus sektoriaus įmonėmis ir pilietinio sektoriaus organizacijomis - ši partnerystė vadinasi Vokietijos tvarios kakavos iniciatyva.
Jos tikslas - užtikrinti, kad iki 2030 metų mažiausiai 90 % kakavos augintojų pradėtų gauti pragyvenimą užtikrinantį atlyginimą. Šios iniciatyvos rėmuose vietiniai partneriai moko naujausių ne tik kakavos, bet ir kitų augalų veislių auginimo metodų. Be to, ūkininkai skatinami perdirbti ir tas kakavos augalo dalis, kurias anksčiau jie laikydavo atliekomis. Pavyzdžiui, iš kakavos vaisiaus galima pagaminti gaivinantį gėrimą, o kakavos lukštai gali tapti natūralia trąša.
Žaliavas perkančios Europos įmonės privalo užtikrinti, kad jų vertės grandinėje dirbantys žmonės gauna pragyvenimui tinkančius atlyginimus ir dirba padoriomis sąlygomis. Labai svarbu tai, kad ES direktyva dėl korporacijų tvarumo privers įmones pagerinti savo žaliavos įsigijimo politiką ateityje. Nors jos normos dar neprivalomos, tikiuosi, kad korporacijos jas pradės taikyti nedelsdamos.
Aukščiau pateikti pavyzdžiai iš Sachelio regiono, Bangladešo ir Dramblio Kaulo Kranto rodo, kaip vietinės vertės kūrimas padeda kovoti su skurdu ir badu.