Keto dieta, arba ketogeninė dieta, yra mitybos režimas, kuris pastaruoju metu susilaukė didelio susidomėjimo dėl savo potencialių naudų svorio metimui ir sveikatai. Šios dietos pagrindinis principas grindžiamas mažu angliavandenių, pakankamo baltymų ir didelio riebalų kiekio suvartojimu.

Keto Dietos Istorija ir Principai

Ši mitybos forma turėjo savo pradžią medicinos srityje, kaip gydymo būdas epilepsijai gydyti, ypač vaikams. Jau nuo XX amžiaus pradžios keto dieta buvo naudojama siekiant kontroliuoti epilepsijos priepuolius, o vėliau, 1920-aisiais, ji tapo įprastu gydymo būdu.

Norint laikytis keto dietos, reikia drąstiškai sumažinti angliavandenių kiekį bei didinti riebalų vartojimą. Tai reiškia maisto produktų, kuriuose yra daug angliavandenių, tokių kaip cukrus, duona, makaronai, grūdai, vaisiai ir gėrimai, išbraukimą. Daugelis žmonių pastebi, kad sumažėjus angliavandenių kiekiui maiste, organizmas pradeda naudoti riebalus kaip pagrindinį energijos šaltinį, o tai gali padėti efektyviau deginti kūno riebalus bei numesti svorį.

Keto Dietos Iššūkiai ir Rizika

Vienas iš pagrindinių keto mitybos iššūkių yra griežtas angliavandenių suvartojimo ribojimas. Angliavandeniai yra svarbus energijos šaltinis organizmui, ypač smegenims ir raumenims. Mažinant jų suvartojimą iki minimalaus lygio, gali būti jaučiamas energijos trūkumas, silpnumas ir nuovargis. Dėl to, keto mitybos rėžimo gali būti sudėtinga laikytis ilgesnį laiką dėl jos griežtų taisyklių. Taip pat, kai kurie žmonės maitindamiesi keto mityba gali patirti nepageidaujamų sveikatos padarinių. Pavyzdžiui, didelis riebalų kiekis maiste gali padidinti cholesterolio lygį kraujyje bei padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Vis dėlto, svarbu suprasti, kad keto mityba toli gražu nėra tinkama visiems. Vieniems ji gali būti naudinga, tačiau kitiems gali sukelti sveikatos problemas, ypač pradėjus jos laikytis be tinkamo mitybos plano ir medicininės priežiūros.

Cukrinis Diabetas ir Angliavandenių Įtaka

Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, kuria serga daugelis žmonių visame pasaulyje. Nors diabetas yra sudėtinga liga, tačiau tinkamas cukraus kiekio kraujyje palaikymas gali sumažinti komplikacijų riziką. Sergant cukriniu diabetu, organizmas negali veiksmingai apdoroti angliavandenių. Kai valgai angliavandenius, jie yra suskaidomi į mažus gliukozės vienetus, kurie kraujyje virsta cukrumi. Jei esi sveikas, kasa reaguoja į pakilusį cukraus kiekį ir gamina hormoną insuliną, kuris leidžia cukrui iš kraujo patekti į ląsteles.

Yra keletas cukrinio diabeto tipų, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra 1 ir 2 tipo cukrinis diabetas. Sergant 1 tipo cukriniu diabetu, autoimuninis procesas sunaikina insuliną kasoje gaminančias beta ląsteles. Sergantys šio tipo cukriniu diabetu turi vartoti insuliną, kad palaikytų sveiką gliukozės lygį kraujyje. Sergant 2 tipo cukriniu diabetu, beta ląstelė gamina pakankamai insulino, tačiau organizmo ląstelės yra atsparios jo veikimui, dėl to cukraus kiekis kraujyje išlieka aukštas.

Iš trijų makroelementų: baltymų, angliavandenių, riebalų - angliavandeniai turi didžiausią įtaką cukraus kiekio kraujyje valdymui. Bendro sutarimo, kiek šia liga sergantis žmogus gali suvartoti angliavandenių, nėra. Tačiau daugelis tyrimų atskleidė, kad cukraus kiekis kraujyje, kūno svoris ir kiti rodikliai pagerėjo, kai buvo suvartojama ne daugiau kaip 20 g angliavandenių per dieną. Optimalus angliavandenių kiekis yra labai individualus. Juk kiekvienas esame skirtingi ir mūsų organizmai taip pat skirtingai reaguoja į angliavandenius. Pasak Amerikos diabeto asociacijos, nėra universalios dietos, kuri tiktų visiems sergantiems cukriniu diabetu.

Individualus Mitybos Planas Sergant Cukriniu Diabetu

Geriausia yra sudaryti asmeninį mitybos planą ir nustatyti asmeniškai tinkamą angliavandenių suvartojimą. Norint išsiaiškinti galimą suvartoti angliavandenių kiekį, reikėtų pasimatuoti gliukozės kiekį kraujyje prieš valgį ir 1-2 val. po valgio. Viskas priklauso nuo tavo asmeninės tolerancijos angliavandeniams. Tiesiog atmink, kad ribojami mityboje angliavandeniai valdys cukraus kraujyje padidėjimo riziką. Be to, norint sudaryti sveiką mitybos planą, nevertėtų visiškai atsisakyti daržovių, uogų, riešutų ir sėklų. Rinkis mažai angliavandenių turintį visavertį maistą, kuris yra turtingas maistinėmis medžiagomis. Sergant cukriniu diabetu, vertėtų vengti dietinių maisto produktų, nes juose yra naudojami saldikliai kaip maltitolis, ksilitolis, eritritolis ir sorbitolis.

Tinkama mityba yra svarbi cukrinio diabeto dalis. Jei sergi cukriniu diabetu, pritaikytas asmeninis mitybos planas gali padėti suvaldyti cukraus kraujyje padidėjimo riziką, išvengti ligos komplikacijų. Angliavandenių ribojimas nuo senų laikų yra būdas suvaldyti gliukozės kiekį kraujyje, sergant šia liga.

Insulinas ir Jo Įtaka Svorio Augimui

Didelio insulino kiekio išskyrimas ilgą laiką asocijavosi su nutukimu: nutukusių žmonių organizmas išskiria daug daugiau insulino nei tų, kurie yra normalaus svorio. Turinčių antsvorio asmenų insulino lygis yra beveik 20 proc. didesnis nei įprasta. Šis pakilęs rodiklis yra itin susijęs su tokiais svarbiais rodikliais kaip padidėjusi liemens apimtis ir liemens-klubų apimčių santykis.

San Antonio Heart atliktame tyrime aukštas insulino lygis nevalgius taip pat buvo susietas su svorio padidėjimu per kitus aštuonerius metus. Mes jau žinome, kad ryšys tarp padidėjusio insulino kiekio ir nutukimo buvo aiškiai nustatytas. Šį ryšį galime patikrinti eksperimentu, kurio metu grupei žmonių bus skiriamas insulinas, o vėliau pamatuojama ar jie priaugo svorio. Trumpas atsakymas yra kategoriškas "TAIP!".

Pacientai, kurie dėl sveikatos priežasčių reguliariai vartoja insuliną ir gydytojai, kurie išrašo insuliną, jau žino bjaurią tiesą: kuo didesni insulino kiekiai, tuo didesnis viršsvoris. Insulinas yra viršsvorio priežastis. Daugybė tyrimų, atliktų su pacientais, sergančiais cukriniu diabetu, tai patvirtino.

1993 m. Diabeto Kontrolės ir Komplikacijų tyrimo metu tyrėjai lygino standartinę insulino dozę su didelėmis dozėmis, kurios buvo skirtos griežtai kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje 1 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Dalyviai, kuriems buvo skiriamos didelės insulino dozės vidutiniškai priaugo apie 4,5 kg daugiau svorio nei tie, kuriems buvo skiriamos standartinės insulino dozės. Daugiau nei 30% pacientų, gavusių didesnes insulino dozes, "žymiai" daugiau priaugo svorio!

Ilgalaikiai 2 tipo cukrinio diabeto tyrimai atskleidžia tą patį nutukimo efektą, susijusį su insulinu. Jungtinės Karalystės Perspektyvi Diabeto Tyrimo Grupė, sukurta 1970 m., tuo metu atliko didžiausią ir ilgiausiai trukusį tyrimą, skirtą 2 tipo diabetui. Intensyvaus gydymo grupė vidutiniškai priaugo apie 3,1 kg. Tie, kurie buvo gydomi insulino injekcijomis priaugo dar daugiau, vidutiniškai apie 4 kg.,Dėl insulino injekcijų ir vaistų vartojimo padidėjęs insulino lygis įtakojo ženklų svorio padidėjimą.

Naujesnės rūšies ilgalaikio veikimo insulinas taip pat sukelia svorio priaugimą. 2007 m. atlikto tyrimo metu buvo palyginti trys skirtingi insulino protokolai. Tyrime teigiama: "Nepaisant taikyto protokolo, visi dalyviai priaugo svorio".

Įrodyta, kad kalorijų mažinimas šiuo atveju nėra veiksmingas. Ypač įdomioje studijoje, kuri buvo atlikta 1993 m., aukštos insulino dozės leido normalizuoti cukraus kiekį kraujyje 2 tipo diabetu sergantiems pacientams. Nepaisant to, kad valgė mažiau nei bet kada, svoris pacientams didėjo itin greitai. Insulinas taip pat turi įtakos ir cukriniu debetu nesergančių asmenų svoriui.

Rezultatai nekintantys. Vaistai, kurie padidina insulino gamybą ir išsiskyrimą, įtakoja ir svorio priaugimą. Vaistai, kurie neturi įtakos insulinui - neturi įtakos ir svoriui. Vaistai, kurie mažina insulino gamybą ir išsiskyrimą - mažina svorį. Įtaka svoriui yra nepriklausoma nuo cukraus kiekio kraujyje.

Insulinas įtakoja nutukimą, o tai reiškia, kad insulinas yra vienas iš pagrindinių kūno svorio valdiklių. Kai insulino kiekis padidėja, padidėja ir kūno svoris.

Ir kaip mes sustorėjame? Mes sustorėjame, nes mūsų nustatytas kūno svorio termostatas yra per didelis. Kodėl? Hormonai yra svarbiausias veiksnys siekiant suprasti nutukimą. Metabolizmas, įskaitant ir kūno svorį, yra kontroliuojamas hormonų.

Nutukimas yra hormonų, kurie atsakingi už riebalų kaupimą, reguliacijos sutrikimas. Vaikų viršsvorio specialistas Dr. Robert Lustig teigia, kad aukštas insulino lygis trikdo hormono leptino veikimą, kuris yra atsakingas už sotumo signalo siuntimą.

Ketonai, Ketozė ir Ketoacidozė

Ketonai yra alternatyvus energijos šaltinis, gaunamas iš riebalų. Kai ląstelėse trūksta gliukozės, organizmas kūno riebalus kepenyse suskaido ir jie virsta ketonais - būtinu maistu ląstelėms. Ketonų atsiradimą gali nulemti ketogeninė mityba, protarpinis badavimas ar netgi intensyvus sportas.

Ketoze yra vadinama būklė, kai kraujyje padaugėja ketoninių kūnų (ketonų). Tai yra visiškai normali būklė, kai organizmui trūksta angliavandenių, pavyzdžiui, nubudus ryte (juk visą naktį negauta maisto) arba vartojant mažai angliavandenių, arba laikantis ketogeninės mitybos, kurios pavadinimas ir pasako, kad dėl angliavandenių stygiaus kraujyje atsiranda ketonų. Taip pat jei intensyviai sportuojate ir sudeginate daugiau kalorijų, nei gaunate su maistu, greičiausiai turėsite ketonų.

Ketoacidozė yra sunki diabeto komplikacija, kai dėl didelio insulino trūkumo ima gamintis ketoniniai kūnai. Į nepakankamą insulino kiekį organizmas reaguoja per greitai skaidydamas riebalus į ketonus. Ketonai yra rūgštinės molekulės, kurios stipriai pakeičia normalų kraujo pH - jis tampa organizmui nuodingai rūgštus, todėl sutrinka visų organų veikla.

Kaip ketoacidozę gydyti būnant namuose?

• Pirmiausiai susileiskite korekcinę insulino dozę nauju švirkštikliu.
• Gerkite elektrolitų. Elektrolitai yra šarminės medžiagos, kurios neutralizuoja rūgštis (ketonus) bei papildo organizmą trūkstamų mikroelementų.
• Gerkite ir kitų skysčių (vandens, arbatos), tačiau geriau pamažu ir dažnai nei daug ir vienu mauku.
• Venkite fizinės veiklos, geriau ramiai atsigulkite ar nusnauskite.
• Kai gliukozės kiekis kraujyje ims artėti prie normos, suvalgykite angliavandenių turinčio maisto ir susileiskite insulino.

Kada dėl ketoacidozės kreiptis į medikus?

• Niekada nenustokite leistis insulino.
• Naudokite gliukozės jutiklius arba matuokite gliukozės kiekį kraujyje ne rečiau nei kas 2 valandas.
• Matuokite ketonų lygį kas 2-4 valandas.
• Gerkite daug skysčių. Greičiausiai ketonus išplauna elektrolitai.
• Jei pakartotinai vemiate, nedelsdami kreipkitės į skubios pagalbos skyrių.
• Jei gliukozės kiekis yra 14 mmol/l ir daugiau bei yra ketonų, būtina susileisti papildomai insulino.

Asmeninė Patirtis ir Mitybos Pokyčiai Sergant Prediabetu

Žmogaus organizmas angliavandenius, įskaitant pupeles, kukurūzus, avižas, taip pat makaronus ir cukrų, suskaido į gliukozę, kuri patenka į kraujotaką. Kasa išskiria hormoną insuliną, kuris padeda gliukozei pasiekti širdį, smegenis, raumenis ir kitus audinius, kur ji virsta energija.

„Dažniausiai prediabetui ir diabetui galima užkirsti kelią ir net jį apgręžti“, - sakė Stanfordo enokrinologijos klinikos vadovė, daktarė Marilyn Tan. Standartiniai sveikos gyvensenos patarimai ne visiems yra veiksmingi. M. Tan sako, kad jai pačiai buvo diagnozuota prediabetinė būklė, nors ji per dieną nueidavo 20 tūkst. žingsnių ir stebėdavo angliavandenių vartojimą. Jos atveju pernelyg didelę įtaką turėjo diabeto atvejai jos šeimoje.

Mitybos pokyčiai yra kritiškai svarbūs, jei norima apgręžti diabeto progresavimą, bet „visiems tinkančios dietos nėra“, pažymi R. Kalyani. Iš mitybos pašalinus beveik visus angliavandenius, jaučiamas nuovargis, troškulys ir nerimas. Tačiau didelei nuostabai, po keturių dienų kančios baigėsi - noras užvalgyti kažko saldaus išnyko.

Kitiems pacientams padėjo riebalais arba baltymais paremta keto ar Atkinsono dieta, taip pat protarpinis badavimas ar veganiška mityba, sakė M. Tan. Diabeto specialistė ir Čikagos universiteto profesorė, daktarė Celeste Thomas mėgsta Viduržemio jūros mitybą, kurioje yra daug vaisių bei daržovių, ankštinių augalų ir alyvuogių aliejaus, taip pat šiek tiek žuvies, vištienos ir sūrio.

Maisto Produktai ir Gliukozės Kiekio Reakcija

Viena iš priežasčių, kodėl nustačius prediabetą, žmonėms padeda įvairios mitybos strategijos, yra ta, kad organizmo atsakas į įvairius maisto produktus yra labai individualus, sako M. Tan. Taigi ji pataria žmonėms tikrintis, kaip jų cukrus kraujyje reaguoja į vieną ar kitą produktą.

Matuoklio duomenys taip pat parodė, kad vakarais per daug kišama nosį į šaldytuvą. Naktimis organizmas skaido cukrų, saugomą kepenyse, ir energiją, sukauptą riebalų ląstelėse, aiškino C. Thomas. Papildomas kuras krekerių ir sūrio pavidalu pernelyg apkrauna naktinę cukraus skaidymo sistemą. C. Thomas patarė nakties metu daryti 11 - 12 valandų pertraukas nuo maisto, kad organizmas turėtų galimybę atlikti savo darbą ir neatsilikti.

Sportas ir Kova su Prediabetu

Sportas padeda kontroliuoti diabetą ne tik dėl to, kad padeda sulieknėti. Net jei sportas dar nepadėjo numesti svorio, „savo pacientams sakau, kad jie nesijaudintų, nes nuo sporto vis tiek keičiasi kūno sandara“, teigė R. Kalyani. Kai atsikratai riebalų ir padidini raumenų masę, šie raumenys tampa jautresni insulinui, todėl geriau mažėja gliukozės kiekis kraujyje.

Amerikos diabeto draugija rekomenduoja sportuoti bent 30 minučių per dieną, penkias dienas per savaitę. Jei jūsų šeimoje yra sirgusių diabetu, būtų gerai sportuoti nuo 45 iki 60 minučių per dieną, sako Braihamo ir Moterų ligoninės Prevencinės medicinos poskyrio vadovė bei Harvardo medicinos fakulteto profesorė JoAnn E. Manson.

Keto Dietos Pradžia ir Tikslai

Keto dieta, dar žinoma kaip ketogeninė mityba, atsirado 1920 metais. Ją sukūrė gydytojas Russellas Wilderis kaip epilepsijos gydymo būdą, kai vaistai nebuvo tokie veiksmingi kaip šiandien. Pastebėta, kad ši dieta padeda sumažinti priepuolių skaičių, ypač vaikams.

Nors ketogeninė dieta iš pradžių buvo naudojama medicininiais tikslais, vėliau ji tapo populiari ir kaip svorio metimo metodas. 1960-aisiais ją išpopuliarino dr. Atkinsas savo knygoje „Atkinsono dieta“. Ši dieta pabrėžė riebalų ir baltymų vartojimą, ribojant angliavandenius.

Keto dieta - tai mitybos planas, kuriame gausu riebalų ir labai mažai angliavandenių. Šiuo metodu siekiama priversti organizmą patekti į ketozės būseną, kurios metu energijai gauti vietoj gliukozės (angliavandenių) naudojami riebalai (ketonai).

Siekiant pasiekti ir išlaikyti ketozę, būtina griežtai laikytis rekomenduojamo maistinių medžiagų balanso: apie 70-80% kalorijų iš riebalų, 20-25% iš baltymų ir tik 5-10% iš angliavandenių.

Gliukozės kiekis kraujyje

Amerikos diabeto asociacija nurodo, kad priešdiabetinę būklę galima nustatyti pamatavus gliukozės kiekį kraujyje:

Būklė	Gliukozės kiekis kraujyje (mmol/l)
Norma	3,9-5.5
Priešdiabetinė būklė	5.6 -7.0
Diabetas	daugiau nei 7.0

Anksčiau diabetikams ar diagnozavus priešdiabetinę būklę būdavo skiriama mažai riebalų ir daug angliavandenių turinti dieta. Angliavandeniai (grūdai, duona, bulvės ir kt.) neretai sudarydavo net 60 proc. ar daugiau dienos raciono. Tačiau tai nedavė rezultato. Žmonės ne tik nenumetė svorio, bet jo ir priaugo. Dieta be riebalų suveikė priešingai.

Gera žinia ta, kad pakeitus mitybą įmanoma kontroliuoti insulino išskyrimą ir pakeisti organizmo veiklą į teigiamą pusę. Tam labiausiai tinka Viduržemio jūros dieta (kai kuriais atvejais, Paleo arba Keto dieta). Svarbu yra valgyti mažiau angliavandenių.

Pusryčiams rinktis žemo glikeminio indekso produktus - taip užtikrinsite ilgą sotumo jausmą. Puikus pasirinkimas yra kiaušiniai su daržovėmis, avokadai, riebi žuvis. Savaitgaliais ar dienomis, kuomet keliamasi vėlai, rekomenduojama valgyti tik du kartus - sočius pusryčius ir pavakarius. Tokiu būdu galės pailsėti imuninė sistema, mažiau energijos bus skiriama virškinimui.

Jei diabetu sergama ilgą laiką - prireikia ilgesnio laiko tarpo. Kaip bebūtų - gera žinia yra ta, kad pakeitę įpročius galime pagerinti savo sveikatą ar net išvengti ligos, jei nustatyta priešdiabetinė būklė.

Taigi, prieš pradedant laikytis keto dietos, būtina pasitarti su gydytoju arba mitybos specialistu, ypač jei turite sveikatos problemų arba vartojate vaistus.

---