Kad ir koks bebūtų vaiko ūgis, svoris ir augimo tempas - tėvai linkę nuolat nerimauti dėl jo mitybos. Gal kartais jis valgo per daug? O gal per mažai? O gal yra toks išrankus, kad jo mitybą būtų sunku pavadinti subalansuota?

Augimo tempas ir energijos poreikiai

Pradėkime nuo to, kad po pirmojo gimtadienio vaiko augimo tempas ženkliai sulėtėja. Per antruosius gyvenimo metus jis priaugs tik apie 3 kg (du kartus mažiau, nei pirmaisiais metais!), o per trečiuosius vos 1.5-2 kg. 1-3 metų vaikui reikia apie 1000-1300 kcal per dieną, tačiau nereikėtų labai sukti dėl to galvos - jei mažylis turi gerus sveikos mitybos pagrindus, jis pats gali nuspręsti, kiek maisto jam reikia.

Svarbiausias požymis, kad vaikas maitinasi gerai, yra tas, kad jis atrodo gyvybingas, žvalus, noriai žaidžia ir bendrauja su kitais žmonėmis. Pediatras taip pat turi patikrinti, koks yra jo ūgis ir svoris lyginant su bendraamžiais. Tačiau prisiminkite, kad nėra „normalaus“ ūgio ar svorio: jei mažylio ūgis nėra „per viduriuką“, tai reiškia tik tiek, kad jis yra aukštesnis ar žemesnis nei kiti panašaus amžiaus vaikai (suaugusių ūgis juk taip pat skiriasi!). Šiuo atveju svarbiau, kad ūgio ir svorio santykis (arba kitaip KMI) būtų optimalus.

Maitinimo principai

Vaiko skrandukas yra mažas, ir vienu kartu jis negali suvalgyti daug. Būtent todėl mažyliai valgo dažniau - kas 3-4 valandas. Pagrindiniai maitinimai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) turėtų būti tuo pat metu kai valgo visa šeima (o tarp jų vaikas turėtų gauti užkandžių). Nesitikėkite, kad vaikas valgys nuosekliai: gali būti, kad vieną dieną jis nevalgys beveik nieko, kitą dieną nuolat jausis alkanas. Gali taip pat būti, kad jis turės puikų apetitą per pusryčius, bet net nežiūrės į maistą per vakarienę - tai yra visiškai normalu šio amžiaus vaikams. Leiskite mažyliui valgyti tiek, kiek jis nori, ir tada, kada nori.

Neverskite vaiko valgyti - dėl to jis gali prarasti natūralų gebėjimą atpažinti tiek alkio, tiek sotumo jausmą. Be to, yra normalu, jei vaikas vieną dieną suvalgo daug, o kitą - beveik nieko, ir tam yra begalė priežasčių. Vaikai sava valia nebadauja ir puikiai jaučia, kai yra išalkę arba sotūs (jei tik tėvai neverčia jų valgyti per prievartą). Nuo 1.5 metų vaiko naktimis neturėtumėte maitinti. Taip pat nepratinkite jo naktimis gerti. Vakare ir naktį medžiagų apykaitos procesai sulėtėja, todėl maisto medžiagos yra blogai organizmo panaudojamos. Be to, perpildytas skrandis kelia diafragmą, dėl to pasunkėja kvėpavimas ir širdies darbas.

Tinkami maisto produktai

Antraisiais gyvenimo metais vaikas gali valgyti beveik visus produktus. Vengti ar riboti turėtumėte tik kai kuriuos iš jų. Šio amžiaus tarpsniu vaikai tampa išrankesni maistui, nuolat keičiasi jų norai ir skonis. PASTABA: iki 1-1.5 metukų vaikutis paprastai turi tik 8 dantis, kurių funkcija - kąsti maistą, o ne jį sukramtyti (kramtymui naudojami krūminiai dantys išdygsta antraisiais gyvenimo metais).

Svarbiausia - maistas turi būti įvairus, taigi reikia naudoti skirtingus maisto produktus:

1. Viso grūdo produktai: Viso grūdo duonos, grikių, ryžių, makaronų, pusryčių dribsnių sudėtyje yra angliavandenių kompleksas, todėl jie yra pagrindinis energijos šaltinis. Viso grūdo produktai aprūpina B grupės vitaminais ir skaidulinėmis medžiagomis, reikalingomis normaliam virškinimo trakto darbui. Pratinkite vaiką prie viso grūdo duonos, grikių ir viso grūdo košių.
2. Daržovės ir vaisiai: Juose gausu mineralinių medžiagų, vitaminų ir skaidulinių medžiagų. Jie yra spalvingi, skanūs, juose mažai kalorijų, todėl jie turėtų būti kiekvieno patiekalo sudėtinė dalis mažiausiai 5 kartus per dieną.
3. Mėsa ir žuvis: Tai puikus geležies, cinko, vario ir kokybiškų gyvūninės kilmės baltymų šaltinis. Žuvis taip pat yra svarbus jodo ir nesočiųjų riebalų rūgščių omega 3 šaltinis. Į vaiko valgiaraštį būtina įtraukti įvairios kokybiškos liesos mėsos. Ją galima virti, troškinti ar lengvai apkepti. Reiktų vengti riebaluose keptos mėsos, karštiems sumuštiniams naudojamų dešrelių ir kitų prastos kokybės mėsos produktų.
4. Pieno produktai: Jie aprūpina kalciu, magniu, kokybiškais baltymais, D ir B grupės vitaminais.
5. Augaliniai aliejai: Nedidelį kiekį augalinio aliejaus reiktų vartoti kasdien. Jame yra svarbių nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A, D, E ir K.

Ruošdami maistą, nepamirškite naudoti visų mitybos piramidės grupių produktų. Vaikas turėtų suvalgyti 4-5 patiekalus per dieną. Per pirmuosius 3 gyvenimo metus gautas maistas formuoja vaiko valgymo įpročius visam gyvenimui. Tėvai šiuo atveju vaidina esminį vaidmenį. Ir… kadangi darbai veikia labiau negu žodžiai - patys maitinkitės sveikai!

Svarbios maistinės medžiagos

Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad 1-3 metų amžiaus vaikų maiste negali trūkti konkrečių maisto medžiagų, o per didelis kai kurių medžiagų kiekis gali būti žalingas. Rekomendacijų užduotis - nustatyti optimalią 1-3 metų amžiaus vaikų mitybą. Žinoma, jog per didelis (sočiųjų) gyvūninės kilmės riebalų kiekis gali padidinti cholesterolio lygį, kas ateityje gali sukelti nutukimą ar širdies ligas. Todėl gyvūninės kilmės riebalų rekomenduojama vartoti minimaliai. Skaidulinės medžiagos yra svarbi mitybos dalis, jos palaiko normalią žarnyno mikroflorą, todėl skaidulinės medžiagos padeda stiprinti natūralų imunitetą. Geležis yra svarbi siekiant išvengti anemijos. Geležies trūkumas dažnai nustatomas vaikams iki 3 metų. Geležimi papildyti produktai (pvz., pieno mišiniai) yra labai svarbūs gydant anemiją ir kitas geležies trūkumo sukeltas ligas.

2-3 metų amžiaus vaikui reikalingas kiekis energijos per dieną (neskaitant baltymų) yra 82-84 kcal/kg berniukams ir 80-81 kcal/kg mergaitėms. Rekomenduojamas skaidulinių medžiagų kiekis per dieną yra apie 10-15 g (maks. 19 g). Reikalingas vitamino D3 kiekis per dieną yra 400 IU*.

Maitinimo planas

Tegu maistas būna įvairus ir patrauklus vaikui! Pusryčiai yra svarbiausias dienos maistas. Po nakties miego pusryčiai suteikia energijos dienos veiklai ir turi įtakos vaiko fizinei ir intelektualinei būklei. Jie turėtų būti sveiki ir maistingi, suteikiantys baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Pieno košės yra idealūs pusryčiai mažiems vaikams (antraisiais gyvenimo metais), o didesni vaikai pusryčiams gali valgyti dribsnius su pienu (geriausia - pieno gėrimu), sumuštinius su mėsa, kiaušinius ar varškę ir pieno gėrimą. Sumuštinius rekomenduojama papildyti daržovių gabalėliais arba šviežiais vaisiais. Antrieji pusryčiai skirti numalšinti alkį prieš pietus.

Geriausia, kad pietus sudarytų du patiekalai. Sriubas reiktų virti iš daržovių ar mėsos sultinio (nenaudokite sultinio kubelių). Daržovės sriuboje gali būti susmulkintos šakute ar pjaustytos kubeliais. Antrasis patiekalas paprastai yra gabalėlis mėsos, žuvies arba kiaušinis (pvz., keptas), o kartą per savaitę gali būti patiekiami ir vegetariški pietūs, pavyzdžiui, makaronai su sūriu, ryžiai braškėmis ir grietinėle, blynai ir t. t. Pietus reiktų papildyti virtų ar šviežių daržovių salotomis. Pavakariai yra nedidelis patiekalas po pietų, rekomenduojamas, jei pusryčiai buvo patiekti anksti.

Vakarienė yra paskutinis valgymas prieš miegą. Ji turėtų būti duodama ne per vėlai, kad neapsunktų virškinimo traktas. Vakarienė neturėtų būti labai gausi ir sunki. Maži vaikai pirmenybę teiktų pieno košėms, didesni mieliau valgys daržovių omletą, makaronus, ryžius ar skrudintos duonos riekę. Tinka ir sumuštiniai su pienu, kakava ar vaisine arbata.

Naudingi patarimai

• Vietoj paprasto pieno galite pasiūlyti kakavos (karštos ar šaltos), cikorijų kavos ar karšto šokolado. Pieną, jogurtą, kefyrą, šviežius bei šaldytus vaisius galima naudoti gaminant kokteilius.
• Sportas - gera sveikata! Leiskite vaikui būti aktyviam.
• Minimalus druskos kiekis! Maisto produktų ir patiekalų sudėtyje turėtų būti nedidelis kiekis druskos. Nepripratinkite vaiko prie sūraus maisto, ir jis tokio nenorės.
• Vaisiai ir daržovės - kasdien! Vaikas vaisius ir daržoves (įskaitant ankštines) turi valgyti kasdien - geriausia 3-5 porcijas. Daržovės gali būti šviežios arba virtos.
• Žuvis - būtina! Žuvį rekomenduojama valgyti vieną ar du kartus per savaitę.
• Geriausi riebalai - augaliniai riebalai.
• Sveiki grūdai.
• Pieno produktai - kasdien. Vaikas kasdien turi gauti tokių maisto produktų kaip pienas (įskaitant pieno gėrimus, kuriuos gali gerti ir vyresnis nei metų amžiaus vaikas!), pasukos, kefyras ir jogurtas.
• Mėsa - ne bet kokia, kiaušiniai - ne kasdien. Paukštiena be odos. Paukštiena - kalakutiena ir vištiena - turėtų būti patiekiama 2 ar 3 kartus per savaitę.
• Vanduo - geriausia troškuliui malšinti. Jei vaikas nori gerti, duokite jam švaraus vandens.

Žindymas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teikia tokias rekomendacijas: iki 6 mėn. idealiausias kūdikiui maistas - motinos pienas, 6 mėnesių amžiaus kūdikiams turi būti pradedama duoti vertingo papildomas maisto ir jie toliau žindomi iki 2 metų ar ilgiau. Įsitikinimas, kad mamos pienas ilgiau žindant praranda maistingumą ir virsta tarsi vandenėliu, yra klaidingas. Tyrimai rodo priešingai: motinos pienas išlaiko savo maistinę kokybę ir vertę visą žindymo laikotarpį, o nuo 12-ojo mėn. neretai tampa net šiek tiek kaloringesnis: jis teikia daugiau energijos, jame aptinkama daugiau riebalų, o tai gali teikti dar didesnę naudą sparčiai augančiam organizmui. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad motinos pieno maistinė vertė vaiko antraisiais gyvenimo metais dažniausiai išlieka tokia pati. Cinko ir kalio motinos piene šiek tiek sumažėja, tačiau padidėja bendras baltymų kiekis.

Nėra nustatyto termino, kada jau laikas nujunkyti vaiką. Tai labai asmeniškas sprendimas, kurį kiekviena šeima turi priimti pati. Daugelis vaikų krūties natūraliai atsisako būdami 3-4 metų. Nujunkyti vaiką turite tuomet, kai 100 proc. Sveikos mitybos pagrindai įtvirtinami šeimoje.

Statistika

JAV rinktos statistikos duomenimis, tarp 12 mėn. sulaukusių mažylių vis dar žindomų yra 36 proc., o tarp 18 mėn. Lietuvoje duomenų apie žindymą labai trūksta, tačiau mūsų šalyje išimtinai žindomi (t. y. vien tik mamos pienu maitinami) tik ~36,7-37,9 proc. kūdikių iki 6 mėn., iki 3 mėn. bent dalinai žindomų kūdikių dalis - 70,3 proc., o iki 6 mėn.

---